Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.2.2.3.1.3; 2.4.2.2; 2.4.2.12.1; 2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.1.1.2.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

2021 m. spalio 27 d.

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės (toliau VĮ) Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovams R. Š., D. Š., A. J., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl sandorių pripažinimo niekiniais, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir grąžinimo valstybei, įpareigojimo įregistruoti daiktines teises ir pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija ieškiniu prašo: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2008-12-11 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GB-9494 ir 2008-12-11 priėmimo–perdavimo aktą Nr. 9495, išreikalauti turtą, t. y. pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tikslus adresas nesuteiktas), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – lentpjūvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tikslus adresas nesuteiktas, toliau – ginčo turtas) iš atsakovų R. Š. ir D. Š. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybei, įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją į nurodytą turtą įregistruoti valstybės nuosavybės teises ir ieškovės valdymą patikėjimo teise, priteisti iš atsakovų R. Š. ir D. Š. grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias jie gavo arba turėjo gauti per visą neteisėtą turto valdymo laikotarpį.

Nurodo, kad ginčo turtas 1992-06-29 aktu iš Klaipėdos karinės miškų urėdijos buvo perduotas valdyti Kretingos miškų urėdijos prie LR miškų ministerijos Palangos girininkijai. 1993-06-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 412 „Dėl buvusių Rusijos Federacijos kariuomenės objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymo ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms ir savivaldybėms“ lentpjūvės teritorija ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs ginčo turto adresas), perduoti Miškų ūkio ministerijai. Teigia, kad šie aktai, taip pat ir LR Vyriausybės 1992-05-11 posėdžio protokolas Nr. 34, LR miškų ūkio ministerijos 1992-10-16 įsakymas Nr. 100 įrodo, kad ginčo turtas priklauso valstybei, o Kretingos miškų urėdija jį valdė, kol 2018-01-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-7 valdymo teisės perleistos ieškovei.

2008-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008 buvo tenkintas A. J. pareiškimas ir nustatytas faktas, kad jam įgyjamosios senaties pagrindu priklauso ginčo turtas. Nurodo, kad 2008-12-04 VĮ Kretingos miškų urėdija pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo paminėtoje byloje, 2008-12-09 nutartimi atnaujinus procesą ir vykstant bylos nagrinėjimui A. J. 2008-12-11 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. GB-9494 ir 2008-12-11 priėmimo–perdavimo aktu Nr. 9495 perleido nuosavybės teises į ginčo turtą D. Š. ir R. Š..

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pranešimas apie iškeltą bylą buvo išsiųstas tik 2008-12-22, pranešimas viešame registre įregistruotas 2008-12-23.

2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1321-740/2009 panaikino ankstesnį sprendimą ir A. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu atmetė.

Nurodo, kad nežinojo apie sudarytus sandorius, nes ankstesnės turto valdytos teisės ir pareigos buvo perleistos tik 2018-01-08. Sužinojusi apie ginčo sandorius 2020-09-04 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu patikslinti ginčo turto kadastro ir (ar) registro duomenis ir turto savininkais nurodyti Lietuvos Respubliką, turto patikėtiniais – VĮ Valstybinių miškų urėdiją, tačiau registras 2020-09-23 sprendimu Nr. NSPR4-2713 prašymo netenkino, 2020-11-30 sprendimu Nr. NCSPR-99 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ centrinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

Nurodo, kad 2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1321-740/2009 nustatytus prejudicinius faktus, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o turto patikėjimo teisė perduota tuometinei Kretingos miškų urėdijai, teigia, kad ginčo sandorius teismas privalėjo savo iniciatyva pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, tačiau to nepadarė.

Papildomai pažymi, kad ieškovės savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, ieškinys pateiktas turint tikslą apginti viešąjį ir valstybės interesą. Nurodo, kad reiškia vindikacinį ieškinį, nes asmenys neteisėtai valdo svetimą (valstybės) turtą. Atsakovas A. J. žinojo, kad ginčo turtas priklauso valstybei, jis buvo nesąžiningas ir neteisėtai įgijo ginčo turtą ir vėliau pardavė valstybės turtą Š. Teigia, kad pirkėjai atsakovai D. Š. ir R. Š. buvo nesąžiningi įgijėjai, nes nuosavybės teises į ginčo turtą įgijo 2008-12-11 – praėjus dviem dienoms po Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties skirti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti teismo posėdyje, nuosavybės teisės buvo registruotos skubos tvarka, tą pačią dieną, nors nebuvo priežasties skubėti ir mokėti už paslaugą 100 proc. daugiau, be to, pirkėjai buvo įtraukti dalyvauti byloje dėl proceso atnaujinimo, tačiau aktyviai byloje nedalyvavo. Pažymi, kad Š. nesirūpino turtu ir jo neprižiūrėjo. Ieškovės vertinimu, notaras sandorį patvirtino tik todėl, kad teismas laiku nepateikė VĮ Registrų centrui pranešimo apie iškeltą bylą.

Pasisakydama dėl senaties termino ieškovė nurodo, kad dėl reorganizavimo apie ginčo sandorius sužinojo tik 2019-07-02, kai gavo 2019-06-25 UAB „Rome law“ prašymą pateikti informaciją dėl urėdijos nuosavybės, adresu (duomenys neskelbtini), susigrąžinimo ir perdavimo VĮ Turto bankui aukcionui vykdyti, todėl nepraleido ieškinio senaties termino. Dėl 2020-03-16 Lietuvos Respublikoje įvesto karantino bylos medžiagos gavimas pasunkėjo, nes kreipėsi informacijos dėl bylų, teismai kurį laiką darbo iš viso nevykdė, o vėliau jį vykdė gana ribotai, dėl bylos medžiagos gausos ir dokumentų senumo teismas atsisakė pateikti medžiagą elektroninėje laikmenoje ir (arba) internetu. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti.

Pasisakydama dėl reikalavimo VĮ Registrų centrui nurodo, kad atsakovu įtraukė tam, kad apie iškeltą bylą būtų pranešta tinkamai.

Atsakovai R. ir D. Š. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti turėtas teismo išlaidas. Nurodo, kad atsakovas A. J. 2008-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1467- 323/2008 įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, o 2008-12-11 pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. GB-9494, turtas buvo parduotas jiems. Nurodo, kad tik 2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1321-740/2009 buvo panaikintas ankstesnis sprendimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu ir atmestas A. J. prašymas. Nurodo, kad vindikacinis ieškinys negalimas, nes valdo turtą teisėtu pagrindu. A. J. pardavė turtą būdamas turto savininku, jie yra sąžiningi įgijėjai. Taigi net ir pripažinus 2008-12-11 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, ginčo pastatus grąžinti ieškovei nėra pagrindo. Nurodo, kad 2007-03-15 pardavė jiems priklausančius žemės sklypus už 820 000 Lt ir ieškojo galimybių gautų lėšų investavimui – tuo tikslu ir buvo įsigyti ginčo pastatai – lentpjūvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir du garažai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vėliau turtą ketino parduoti ir užsidirbti, tačiau to nepadarė dėl 2008–2009 m. ekonominės krizės, nuo to laiko valdė ir naudojo turtą kaip savo – pildė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir mokėjo fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčius; mokėjo vietines rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą. Nurodo, kad 2010-01-15 buvo informuoti, jog ginčo turtas buvo įrašytas į savininkų, kurių pastatai netvarkomi arba apleisti, arba nenaudojami, arba naudojami ne pagal paskirtį, sąrašą, todėl 2010-01-25 pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui išbraukti ginčo turtą iš paminėto sąrašo, pastatai buvo suteikiami laikinai naudotis kitiems asmenims su sąlyga minėtus pastatus prižiūrėti, tvarkyti bei tinkamai eksploatuoti.

Akcentuoja, kad ginčo turto įsigijimo momentu nežinojo apie prasidėjusį proceso atnaujinimo procesą civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008, nedalyvavo jame, nes patraukti dalyvauti buvo tik 2009-07-07 nutartimi, 2008-12-09 nutartis priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje pareiškėjo A. J. atstovui buvo įteikta tik 2008-12-22, t. y. sandorio sudarymo metu ne tik jie, bet ir A. J. nežinojo ir negalėjo žinoti apie teismo procesinį sprendimą priimti pareiškimą ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pažymi, kad daiktinių teisių išviešinimas VĮ Registrų centre yra imperatyvaus teisės akto reikalavimo vykdymas ir neįrodo asmens nesąžiningumo; be to, tretieji asmenys neturi pareigos pateikti atsiliepimą į prašymą, jiems byloje nebuvo reiškiami reikalavimai.

Pasisakydami dėl reikalavimo grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias jie gavo arba turėjo gauti per visą neteisėtą turto valdymo laikotarpį, pažymi, kad neįrodytos civilinei atsakomybei taikyti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys ir kaltė, ieškinyje tik abstrakčiai nurodoma, jog atsakovai galbūt gavo pajamas, t. y. galbūt jie atliko neteisėtus veiksmus ir privalo ieškovei atlyginti negautas pajamas.

Akcentuoja, kad ieškinys priimtas nagrinėti praėjus 12 metų po ginčo sandorio sudarymo, turtas valdomas visą tą laiką ir šį valdymą valstybė toleravo, valstybės įgaliotiems asmenims, savo srities profesionalams, nekilo jokių abejonių dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Nurodo, kad teisėtai įgijo civilines teises pagal ginčo 2008-12-11 pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo ir turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje.

Prašo taikyti senatį. Pažymi, kad apie ginčo sandorį nuo 2008 m. lapkričio mėnesio žinojo ieškovės pirmtakė VĮ Kretingos miškų urėdija, todėl nesutinka, kad ieškovė apie tariamai pažeistas savo teises sužinojo tik 2019-07-02 gavusi UAB „Rome Law“ prašymą. Tiek VĮ Kretingos miškų urėdija, tiek VĮ Valstybinių miškų urėdija yra valstybės įmonės ir veikia valstybės vardu, praleistas terminas mėnesiais yra neprotingai ilgas, be to, nenurodomos jokios realios ir objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios valstybei arba valstybės įmonei laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jis turėjo subjektines teises į ginčo turtą, kurį pardavė, t. y. jis buvo nekilnojamojo turto – administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lentpjūvės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Jo daiktinės teisės įgijimas buvo patvirtintas 2008-03-04 teismui nustačius įgyjamosios senaties faktą. Galiojant šiam teismo sprendimui 2008-12-11 pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino notaras, jis pardavė ginčo turtą pirkėjams D. Š. ir R. Š.. Teigia, kad jis turėjo teisę su ginčo turtu elgtis savo nuožiūra – jį išnuomoti, įkeisti, parduoti ar pan., nes nuosavybės teisė nebuvo apribota ar atimta.

Atsakovė VĮ Registrų centras ieškinio dalį dėl sandorio prašo spręsti teismo nuožiūra, nes ieškovės reikalavimai registrui yra išvestiniai ir pertekliniai. Patvirtina, kad atsakovė kreipėsi su prašymu ginčo daiktų savininku nurodyti Lietuvos Respubliką, o patikėtiniu ieškovę vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1321-740/2009, tačiau prašymas buvo atmestas. Nurodo, kad registro įrašai laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka, jie keičiami tam tikrų dokumentų pagrindu ir nustatyta tvarka, registras nedaro savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatytų dokumentų turinį, registras nesprendžia ginčų dėl daiktinių teisių ar jų turinio, nenustatinėja teisių, bet jas paviešina. Kadangi nuosavybės teisės į ginčo daiktus įregistruotos sandorio pagrindu, jo nenuginčijus įstatymo nustatyta tvarka registrų įrašai negali būti pakeisti.

Pažymi, kad ieškovė neteikė prašymo įregistruoti savo daiktines teises vadovaujantis ieškinyje nurodytais administraciniais aktais, registras dėl tokio prašymo nesprendė, todėl ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareikštas nepagrįstai. Ginčo turtas priklauso kitiems asmenims, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Teismo pripažintos teisės ieškovui taip pat būtų pagrindas padaryti registro įrašo pakeitimus be jokių apribojimų ir be šio reikalavimo teisminio tenkinimo. Prašė pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų, nes yra netinkamas atsakovas.

Teismo posėdyje byloje dalyvaujančių asmenų atstovai iš esmės pakartojo raštu išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Tinkamai apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas atsakovas A. J. į teismo posėdį neatvyko ir neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis.

Taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, „Liteko“ duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad 2008-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008 nuspręsta tenkinti A. J. pareiškimą ir siekiant įregistruoti viešame registre daiktines teises buvo nustatytas faktas, kad A. J. asmeninės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį priklauso: pastatas – lentpjūvė, paskirtis – gamybos, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 203,67 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); administracinis pastatas, paskirtis administracinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 206,21 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 131,62 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 78,88 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-04-04, A. J. daiktinė teisė į ginčo turtą viešame registre buvo įregistruota 2008-09-05. Pažymėtina, kad ginčo turtui VĮ Registrų centras 2006-06-19 atliko kadastrinius matavimus, daiktai buvo įregistruoti 2008-09-03. Administracinio pastato 130 400 Eur vidutinė rinkos vertė nustatyta 2008-12-10 masinio vertinimo būdu; garažų 19 810 Eur bendra vidutinė rinkos vertė nustatyta 2008-12-10 atkuriamosios vertės būdu; lentpjūvės 20 600 Eur vidutinės rinkos vertė nustatyta 2017-11-27 atkuriamosios vertės būdu. Viešojo registro duomenimis, ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra 170 810 Eur.

2008-12-14 VĮ Kretingos miškų urėdija pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008, 2008-12-09 nutartimi teismas prašymą priėmė, nutarė jį nagrinėti 2009-02-24 teismo posėdyje, apie prašymo nagrinėjimą pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Teismas apie prašymo nagrinėjimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešė 2008-12-19 (registre įrašyta teismo pranešimo data – 2008-12-09) teismo pranešimu, jis paštu buvo išsiųstas 2008-12-22 ir įregistruotas VĮ Registrų centre 2008-12-23.

2008-12-11 A. J. pardavė ginčo turtą D. Š. už 200 000 Lt (57 924 Eur). Notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje, registro Nr. GB-9494, nurodyta, kad pagal pateiktus turto vertinimo dokumentus pastato lentpjūvės vidutinė rinkos vertė yra 92 300 Lt, kitų daiktų kadastro duomenų aktualios būklės šalys prieš sudarant sutartį nustatyti ir fiksuoti nepageidavo. Sutartyje nurodyta, kad pirkėja susipažino su visomis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-12-09 rašto Nr. 2-4077-(15.11) sąlygomis ir žemės sklypo specialiosiomis naudojimo sąlygomis, servitutais, suvaržymais, ūkinės veiklos apribojimais. Daiktai perduoti 2008-12-11 perdavimo–priėmimo aktu, registracijos Nr. GB-9495, įrašas dėl D. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į ginčo turtą viešajame registre padarytas 2008-12-11.

2009-07-07 nutartimi teismas į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis patraukė ginčo turto savininkus D. Š. ir R. Š., atnaujino procesą ir skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2009-10-08. Teismo posėdyje dalyvavo VĮ Kretingos miškų urėdija, A. J. teikė atsiliepimą į prašymą, D. Š. ir R. Š. teismo posėdyje nedalyvavo ir atsiliepimo į prašymą neteikė. 2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1321-740/2009 buvo panaikintas 2008-03-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008 ir priėmė naują sprendimą – atmetė A. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu į nekilnojamojo turto objektus: pastatą – lentpjūvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sprendimas įsiteisėjo 2010-09-08. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas buvo nutrauktas apeliantui A. J. atsisakius nuo apeliacinio skundo. Nuo 2010-10-07 galioja įrašas apie šį įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993-06-11 nutarimu Nr. 412 patvirtino buvusių Rusijos Federacijos kariuomenės objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymą ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms ir savivaldybėms. Pridėtoje lentelėje nurodyta, kad Klaipėdos miesto valdybai paskirta butų eksploatavimo dalies sandėliai ir lentpjūvė, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pastabose pažymėta, kad lentpjūvės teritorija ir pastatai perduodami Miškų ūkio ministerijai. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, registro Nr. 50/115613, su istorija nėra įrašo apie tai, kad ginčo turto adresas buvo (duomenys neskelbtini), šis adresas buvo nurodytas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2006-06-16 A. J. iniciatyva buvo renkami ir ruošiami ginčo turto kadastro duomenys, taip pat ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje ir perdavimo–priėmimo akte. Bendras statinių adresas 1994-06-27 sudarytame Nekilnojamojo turto registro įraše nurodytas (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančių garažų adresas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o administracinio pastato ir lentpjūvės pastato adresai nenurodyti. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) daugiau lentpjūvės pastatų nenurodyta.

2018-01-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-7 buvo įsakyta reorganizuoti 42 miškų urėdijas, iš jų ir VĮ Kretingos miškų urėdiją, prijungimo būdu – reorganizuojamos valstybės įmonės miškų urėdijos prijungiamos prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą perimdama visą reorganizuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės įmonių miškų urėdijų patikėjimo teise valdomą turtą, teises ir pareigas. Reorganizavus valstybės įmones miškų urėdijas, valstybės įmonių miškų urėdijų turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansinės vertės pridedamos prie po reorganizavimo tęsiančios veiklą valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansinių verčių pagal reorganizavimo pabaigos dienos duomenis. Šios dienos data perduodamas ir į valstybės įmonių miškų urėdijų nebalansines sąskaitas įtrauktas turtas ir įsipareigojimai pagal perdavimo ir priėmimo aktus (originalios įsakymo redakcijos patvirtintų Reorganizavimo sąlygų aprašo 7, 9 ir 15 punktai). Po reorganizavimo veiksiančios valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kurios pavadinimas po reorganizavimo bus valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, veiklos tikslai – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymo nustatyta tvarka, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas (Reorganizavimo sąlygų aprašo 11 punktas).

Dėl reikalavimo teisės ir ieškinio senaties

Byloje atsakovai reikalauja taikyti senatį.

Visi pastatai, statiniai, įrenginiai kartu su priklausiniais, įrengimais ir inventoriumi, kitoks SSSR karinių dalinių, karinių įmonių ar su jų buvimu ir aptarnavimu susijusių SSSR organizacijų bei kitų struktūrų įgytas ar sukurtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (1991-11-28 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-2051 „Dėl SSSR karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos respublikos teritorijoje“ 2 straipsnis). Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo turtas priklausė Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusiems Rusijos Federacijos kariuomenės objektams. Toks turtas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, turto objektai buvo paskirstyti ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms ir savivaldybėms. Nors įsiteisėjusio 2009-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad ginčo turtą (konkrečiai nenurodyta, kokį) teisėtai valdė VĮ Kretingos miškų urėdija, o atsakovas A. J. jį nuomojo, dokumentų ir teisės aktų savo valdymo teisei pagrįsti ieškovė nepateikė, teismo sprendime nurodyto 1992-10-16 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymo Nr. 100 ir 1992-05-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo INFOLEX duomenų bazėje nerasta ir tokių aktų ieškovė nepateikė, taip pat nepateikė kitų įrodymų apie ginčo administracinio pastato, lentpjūvės ir dviejų garažų valdymo pagrindą. Todėl teismas nesutinka, kad nurodytu teismo sprendimu yra nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar pagrįstas pareiškėjo A. J. prašymas pripažinti, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, ir teismas pasisakė, jog prašymas negalimas, nes pagal teisės aktus turtas priskirtinas prie valstybei priklausančio turto, tačiau plačiau nebuvo pasisakyta apie turto valdytoją, juolab, nebuvo pasisakyta apie jo teisių perėmėjus, nes reorganizavimas vyko 2018 metais.

1993-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 412 buvo nuspręsta paskirstyti buvusį karinių objektų turtą. Pažymėtina, kad ne ieškovės pirmtakei, o būtent Klaipėdos miesto valdybai buvo paskirti butų eksploatavimo dalies sandėliai ir lentpjūvė, esantys adresu (duomenys neskelbtini), tik pastabose pažymėta, kad Miškų ūkio ministerijai perduodama lentpjūvės teritorija ir pastatai. Kokie konkrečiai pastatai buvo perduoti Miškų ūkio ministerijai, nenurodyta.

Daugiau tikėtina, kad Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka lentpjūvės teritorija ir pastatai (išskyrus lentpjūvės pastatą) buvo perduoti valdyti ministerijai pavaldžiai VĮ Kretingos miškų urėdijai, tačiau įrodymų, kad Klaipėdos miesto valdyba po 1993-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 412 perdavė VĮ Kretingos miškų urėdijai valdyti lentpjūvės pastatą, byloje nėra.

Dar daugiau, po 2018-01-08 VĮ Kretingos miškų urėdijos reorganizavimo kartu su kitomis urėdijomis prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas turėjo tęsti veiklą perimdama visą reorganizuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės įmonių miškų urėdijų patikėjimo teise valdomą turtą, teises ir pareigas. Teismo vertinimu, vadovaujantis nurodyta tvarka po 2018-01-08 reorganizavimo VĮ Kretingos miškų urėdijos patikėjimo teise valdžiusios lentpjūvės teritoriją su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), lentpjūvės teritoriją ir pastatus, išskyrus Klaipėdos miesto valdybos (dabar – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) patikėjimo teise valdomą valstybei priklausančią lentpjūvės pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir visą valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės įmonių miškų urėdijų patikėjimo teise valdomą turtą, teises ir pareigas turėjo perimti valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas, o ne VĮ Valstybinių miškų urėdija. Duomenų, kaip ir kada buvo atliktas patikėjimo teise valdomo turto perdavimas ir priėmimas, nėra.

Pagal 2018-01-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-7 patvirtintą Reorganizavimo sąlygų aprašą prie VĮ Valstybinių miškų urėdijos turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansinių verčių pagal reorganizavimo pabaigos dienos duomenis turėjo būti pridedamos tik valstybės įmonių miškų urėdijų turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansinės vertės, taip pat ir į valstybės įmonių miškų urėdijų nebalansines sąskaitas įtrauktas turtas ir įsipareigojimai pagal perdavimo ir priėmimo aktus (originalios įsakymo redakcijos patvirtintų Reorganizavimo sąlygų aprašo 7 ir 15 punktai). Reorganizavimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad po reorganizavimo veiksiančios valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kurios pavadinimas po reorganizavimo bus valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, veiklos tikslai – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymo nustatyta tvarka, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.

Prie ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansinių verčių, vadovaujantis Reorganizavimo sąlygų aprašu, buvo pridėtos 42 reorganizuotų valstybės įmonių miškų urėdijų, tarp jų ir VĮ Kretingos miškų urėdijos, turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansinės vertės ir į nebalansines sąskaitas įtrauktas turtas ir įsipareigojimai, pagal perdavimo ir priėmimo aktus. Įrodymų, kad ginčo turtas buvo įtrauktas į VĮ Kretingos miškų urėdijos nebalansines sąskaitas ir pagal perdavimo ir priėmimo aktus buvo perduotas ieškovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai, byloje nėra.

Taigi darytina išvada, kad ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija neįrodė, kad yra tas asmuo, kuris po VĮ Kretingos miškų urėdijos reorganizavimo patikėjimo teise faktiškai perėmė ir toliau valdo valstybei priklausantį ginčo turtą, iš jo ir 1993-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 412 Klaipėdos miesto valdybai paskirtą lentpjūvės pastatą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Byloje įrodyta, kad apie 2008-12-11 pirkimo–pardavimo sandorį ieškovės pirmtakė sužinojo arba turėjo sužinoti civilinės bylos Nr. 2-1321-740/2009 Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjimo metu – šioje byloje 2009-07-07 nutartimi buvo nutarta tenkinti VĮ Kretingos miškų urėdijos pareiškimą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008, skirti parengiamąjį teismo posėdį 2009-10-08, į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti Nekilnojamojo turto registre nurodytus ginčo turto savininkus D. Š. ir R. Š., vadinasi, jau 2009-07-07 VĮ Kretingos miškų urėdija žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo turtas, į kurį atsakovui A. J. buvo įregistruotos nuosavybės teisės vadovaujantis 2008-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008, yra perleistas atsakovams D. Š. ir R. Š.. Ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu teisme pateiktas tik 2021-01-11, suėjus bendrajam ieškinio senaties terminui (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). VĮ Kretingos miškų urėdija nuo 2009-07-07 nesiėmė jokių veiksmų savo ginčijamai ar pažeistai teisei ginti.

Pats faktas, kad ginčo turtas turėtų priklausyti valstybei, kad VĮ Kretingos miškų urėdija 2018-01-08 buvo kartu su kitomis urėdijomis reorganizuota prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kuri po reorganizavimo turėjo tęsti veiklą perimdama visą reorganizuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės įmonių miškų urėdijų patikėjimo teise valdomą turtą, teises ir pareigas, nekeičia ieškinio senaties termino pradžios ir eigos, nes juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjas toliau tęsia reorganizuotos įmonės veiklą, visi veiksmai, buvusios teisės ir pareigos, atlikti iki reorganizavimo, yra privalomi teisių perėmėjui tiek, kiek jie buvo privalomi ar galimi reorganizuotam asmeniui Reorganizavimo sąlygose nurodyta tvarka (CK 2.97 straipsnio 3 dalis, 2.99 straipsnis). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Kitais žodžiais tariant, teisių ir pareigų perėmėjui negali atsirasti daugiau teisių ir pareigų, nei turėjo reorganizuotas asmuo.

Pažymėtina ir tai, kad nei VĮ Kretingos miškų urėdija, nei VĮ Valstybinių miškų urėdija pati nesiėmė priemonių ginti valstybės teises ir ginčyti sandorį, ieškinys teisme pateiktas tik 2021-01-11 po to, kai į VĮ Turto fondą, kuris paskelbė aukcioną dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su 2019-06-25 prašymu pateikti informaciją kreipėsi aukciono potenciali dalyvė UAB „Rome law“. Taigi šiuo atveju ginčo daiktų savininku ir jo teisėmis susirūpino asmuo, kuris pretendavo daiktus nusipirkti aukcione. Kadangi 2020-03-10 VĮ Valstybinių miškų urėdija pradėjo ieškoti su turtu susijusių dokumentų Klaipėdos miesto apylinkės teisme, 2020-07-13 turėdama VĮ Registrų duomenis apie ginčo sandorį, nesikreipė į teismą su ginčų dėl sandorio teisėtumo, o 2020-09-04 kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių duomenų patikslinimo ir tęsė ginčą dėl registratoriaus veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, faktas, kad ginčas yra dėl valstybinio turto, nekeičia esmės, nes tuomet būtų paneigta privačių asmenų nuosavybės ar valdymo teisė, nes valstybė, kaip ir kiekvienas asmuo, į teismą apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą turi kreiptis įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko

A. J. pardavė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nuosavybės teise valdytą turtą (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), tačiau sprendimas buvo panaikintas. Byloje nėra ginčo, kad panaikintas teismo sprendimas negalioja nuo jo priėmimo momento ir negali sukelti teisinių padarinių (CPK 760 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija sandorį, nes jis prieštarauja įstatymui – pardavėjas pardavė sau nepriklausantį daiktą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.307 straipsnis), taip pat nurodo, kad kartu reiškia ir vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis), teigdama, kad yra valstybei priklausančio turto valdytoja. Taigi ieškovė teikia ir prievolinį teisinį, ir daiktinį teisinį ieškinį, tačiau bet kokiu atveju, reikalaudama turto iš pirkėjų, ji privalo paneigti įgijėjų sąžiningumą, nes išreikalauti turtą galima tik iš nesąžiningo įgijėjo (CK 3.307 straipsnio 3 dalis, CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė neįrodė, kad A. J. elgėsi nesąžiningai – Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1467-323/2008 jis įstatymo nustatyta tvarka įrodinėjo savo teises – teismo sprendime įrodytais pripažinti pareiškėjo teiginiai, kad jis 1993-01-29 iš „Klaipėdos karinės miškininkystės“ pirko medinį lentpjūvės pastatą su medienos apdirbimo-pjovimo įrenginiais ir kitus pastatus, vėliau apmūrijo lentpjūvės pastatą plytomis, taip jį pritaikė darbui pagal paskirtį, naudojo pastatą, jį remontavo, prižiūrėjo ir valdė kaip savo, atliko kadastrinius matavimus. Beje, apie iškeltą bylą buvo paskelbta spaudoje, tačiau suinteresuotų asmenų, kurie pageidautų būti įtrauktais į bylą, neatsirado.

Taip pat byloje neįrodyta, kad atsakovui A. J. ginčo sandorio sudarymo metu buvo arba turėjo būti žinoma, kad VĮ Kretingos miškų urėdija 2008-12-04 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Remiantis „Liteko“ registruotais duomenimis nustatyta, kad teismo pranešimai ir šaukimai Klaipėdos miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-1321-740/2009 į 2009-02-24 teismo posėdį buvo išsiųsti paštu 2009-12-19, informacija apie iškeltą bylą VĮ Registrų centre įregistruota 2008-12-23. Turto pirkėjai R ir D. Š. dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis patraukti tik 2009-07-07 teismo nutartimi, teismo šaukimai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti 2009-07-16, įrodymų, kad turto pirkėjai iš anksto, iki sutarties sudarymo ir (arba) jo sudarymo metu, daiktinių teisių registravimo viešame registre metu žinojo arba turėjo žinoti, kad jų pirktas daiktas pardavėjui galbūt nepriklauso, nepateikta. Ginčijamą sandorį patvirtino notaras, daiktai parduoti už 200 000 Lt (57 924 Eur).

Ieškovė įrodinėja, kad nekilnojamojo turto pirkėjai atsakovai nesąžiningi, nes turtą pirko praėjus dviem dienoms po to, kai teismas priėmė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kad pageidavo įregistruoti nuosavybės teises į turtą tą pačią dieną, t. y. skubos tvarka, mokėdami 100 proc. didesnį atlygį registrui, kad atsakovai D. ir A. Š. buvo įtraukti dalyvauti byloje dėl proceso atnaujinimo suinteresuotais asmenimis. Taip pat ieškovė pažymi dėl sudaryto sandorio vertės. Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje neįrodyta, kad iki ginčijamo sandorio ir (arba) jo sudarymo metu, daiktinių teisių registravimo viešame registre metu turto pirkėjai žinojo arba turėjo žinoti, kad jų pirktas daiktas pardavėjui galbūt nepriklauso ar gali nepriklausyti. Faktas, kad jie buvo įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, jų sąžiningumo prezumpcijos nepaneigia, nes apie šį faktą atsakovams galėjo tapti žinoma tik po 2009-07-16, t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo. Faktas, kad daiktinės teisės į ginčo daiktus buvo įregistruotos sandorio sudarymo dieną, taip pat neįrodo pirkėjų nesąžiningumo, nes įstatymas to nedraudžia daryti, be to, perkant didelės vertės turtą, teismo vertinimu, kiekvienas pirkėjas suinteresuotas išviešinti savo daiktines teises ir padaryti tai nedelsiant (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad daiktai parduoti už 57 924 Eur, parduodamų daiktų kaina buvo nustatyta sutartimi. Nors VĮ Registrų centro nustatyta bendra ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra 170 810 Eur, pažymėtina, kad administracinio pastato 130 400 Eur vidutinė rinkos vertė nustatyta 2008-12-10 masinio vertinimo būdu; likusio turto – dviejų garažų ir lentpjūvės – vidutinė rinkos vertė nustatyta atitinkamai 2008-12-10 ir 2017-11-27 atkuriamosios vertės būdu. 2012-04-27 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodikos) 46 punkte nurodyta, kad masinis turto vertinimas atliekamas vertinant apmokestinamą nekilnojamąjį turtą (žemę ir statinius), o išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė – šio metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina (Metodikos 64–66 punktai). Pažymėtina, kad individualus turto vertinimas ir rinkos vertės nustatymas nuosavybės perleidimo tikslu atliktas nebuvo, todėl pagrindo teigti, jog turtas parduotas už akivaizdžiai mažą kainą, nėra.

Darytina išvada, kad išreikalauti turtą iš atsakovų R. Š. ir D. Š. negalima, nes turto įgijėjai sąžiningi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tačiau byloje valstybė patyrė 14,37 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškinį šios išlaidos nepriteisintos, nes ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.