- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2-2469/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01328-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- Hafner S
- Atsakovas
- UAB „Toksika“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Hafner S.R.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria nuspręsta bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-4684-661/2013 pagal ieškovo Hafner S.R.L. ieškinį atsakovams UAB „Toksika“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 16 957 384,60 Lt skolos, 2 458 588, 48 Lt palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą iki 2013 m. birželio 10 d. ir 2 787,52 Lt palūkanų nuo 2013 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovą įpareigojo per 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti ir pagrįsti savo ieškinio reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais. Laikė, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovas pateikė teismui papildomus procesinius dokumentus: Pavojingų atliekų deginimo įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti akto kopiją; Darbų atlikimo-priėmimo aktų Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 kopijas; Sutarties Nr. A/2007/L/36 priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 kopijas. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė: 2007 m. spalio 12 d. Bendrosios jungtinės veiklos sutartimi; Pavojingų atliekų deginimo įrengimo sutartimi Nr. A/2007/L/36; Pavojingų atliekų deginimo įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti aktu; Susirašinėjimo medžiaga; Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; Darbų atlikimo-priėmimo aktais Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė ieškovo Hafner S.R.L. ieškinį atsakovams UAB „Toksika“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties, nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos: papildomai sumokėti 21 705 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus; patikslinti valstybę atstovaujančią instituciją; nurodyti SR UAB „Senovė“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Teismas konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, jog vieno iš atsakovo manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, numatytų Sutartyje ir Baigiamųjų bandymų rezultatai neatitinka Sutarties konkrečiųjų sąlygų 9.1 punkte numatytų reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios būklės, kokia numatyta Sutartyje. Reikalavimai yra grindžiami ne viena sutartimi, o keliomis statybos rangos sutartimis, dvišale jungtine veiklos sutartimi, be to, ieškinio suma yra didelė, todėl ieškinys yra sudėtingas ir turi būti nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nustatant terminą ieškovui primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Taip pat teismas atkreipė ieškovo dėmesį, jog jis nurodydamas vieną iš atsakovų valstybę, nenurodė institucijos, kuri turėtų ją atstovauti, tačiau nurodė tik adresatą – S. Daukanto a. 3, 01122 Vilnius, o kitu valstybės atstovu nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 šalimi (Perkančioji organizacija) nurodyta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Teismas įpareigojo ieškovą ištaisyti ieškinio trūkumus ir tiksliai nurodyti valstybę atstovaujančią instituciją teisme.
Pagal Civilinio proceso kodekso 47 str. 1 d. ieškinyje turi būti nurodyti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog jis buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį su SR UAB „Senovė“. Ši bendrovė taip pat nurodyta ir Rangos sutartyje Nr. A/2007/L/36, tačiau ieškovas jos neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Teismo nuomone, teismo sprendimas šioje byloje gali turėti reikšmės šio jungtinės veiklos sutarties dalyvio teisėms ir pareigoms.
Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas 2013 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 21 585 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos, didesnės kaip 300 000 Lt sumos – 7 000 Lt plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 300 000 Lt. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 str. 1 d.). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškinys turi būti apmokėtas nuo 19 415 973 Lt sumos, t. y. 43 290 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgęs į tai, kad už ieškinį ieškovas sumokėjo 21 585 Lt žyminį mokestį, todėl įpareigojo jį papildomai sumokėti 21 705 Lt žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Hafner S.R.L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nutartyje pasisakė, jog ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, tačiau nenurodė kokių reikalavimų neatitinka ieškinys: ar tai nėra piniginiai reikalavimai ar reikalavimai pagrįsti neleistinais rašytiniais įrodymais. Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. įtvirtinta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties) ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso minima norma nenurodo, jog dokumentinis procesas taikytinas tik nesudėtingų atskirų kategorijų civilinėms byloms, kaip teigiama nutartyje. Pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad dokumentinis procesas yra skirtas tik nesudėtingų atskirų kategorijų civilinėms byloms nagrinėti ir konstatavimas, jog ieškovo ieškinio suma yra didelė, todėl ieškinys laikytinas sudėtingu, prieštarauja Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. reikalavimas keliamiems dokumentinio proceso tvarkai. Iš nutarties turinio darytina išvada, kad teismas pripažino, jog ieškinys yra dėl piniginio reikalavimo ir teismui nekilo abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų leistinumo, todėl darytina išvada, kad ieškinys atitinka Civilinio proceso kodekso 424 str. 1 d. keliamiems dokumentinio proceso reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vieno iš atsakovo manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios būklės, kokia numatyta sutartyse, tačiau nenurodė kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Apeliantas pažymi, kad ieškovas neteikė tokių dokumentų, todėl laikytina, jog ši nutarties dalis prieštarauja Civilinio proceso kodekso 291 str. 1 d. 5 p. ir yra neteisėta. Teismas ieškovui nurodė ištaisyti ieškinio trūkumą ir nurodyti Lietuvos valstybę atstovaujančią instituciją teisme. Ieškovas aiškiai įvardino, kad Lietuvos valstybės atstovas pagal įstatymą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokį Lietuvos valstybės atstovavimą nustato Civilinio proceso kodekso 51 str. 4 d. Teismo pastebėjimas, kad atsakovu galimai turi būti ir valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra neatitinka viešosios teisės principų, kadangi minimas subjektas veikia valstybės vardu, t. y. nėra savarankiškų civilinių santykių subjektu, todėl ir atsakovu šioje byloje negali būti. Apeliantas pažymi ir tai, kad atsakovus pasirenka ieškovas, o teismas gali siūlyti jį pakeisti kitu, jo manymu tinkamu atsakovu, tačiau šioje nutartyje teismas nepagrindė teisės normomis, jog viešojo administravimo subjektas gali būti civilinių santykių savarankišku dalyviu, kai jis veikė valstybės vardu. Pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą turi būti įtrauktas SR UAB „Senovė“, tačiau tai nėra pagrindas laikyti, kad dokumentinis procesas šioje byloje nėra galimas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis priimta pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 51 str. 4 d., 291 str. 1 d. 5 p., 424 str. 2 d. įtvirtintus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo pareikštas ieškinys pagal pateiktus įrodymus gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Esant ieškovo prašymui nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, teismas, nesant ieškinio neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams, dėl kurių ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (424 str. 1 d., 2 d., 425 str.), ar ieškovo dokumentinio proceso atsisakymo (CPK 426 str.), neturi pagrindo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Naudojimasis bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka forma yra šalies teisė (dispozityvumo principo išraiška), kadangi CPK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentinio proceso tvarka byla nagrinėjama ieškovo prašymu.
Atsižvelgiant į procesinius bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka ypatumus, bylos nagrinėjimui šia tvarka yra nustatyti leistinumo reikalavimai. Dokumentinio proceso tvarka nagrinėjami ieškiniai, kurių dalykas - piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, jeigu visi reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, ieškinys surašytas tinkamai ir jame yra ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė nėra užsienyje. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, konstatavo, jog pareikštas ieškinys atitinka tris iš minėtų keturių leistinumo reikalavimų. Tačiau teismo nuomone, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, jog vieno iš atsakovų manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, numatytų Sutartyje ir Baigiamųjų bandymų rezultatai neatitinka Sutarties konkrečiųjų sąlygų 9.1 punkte numatytų reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios būklės, kokia numatyta Sutartyje. Reikalavimai yra grindžiami ne viena sutartimi, o keliomis statybos rangos sutartimis, dvišale jungtinės veiklos sutartimi, be to, ieškinio suma yra didelė, todėl ieškinys yra sudėtingas ir turi būti nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nustatant terminą ieškovui primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, jog vien tai, kad ieškinio suma yra didelė ar byla sudėtinga, nesudaro pagrindo atsisakyti ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Tačiau teismas ginčijamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, t. y. iš pateiktų ieškovo dokumentų sprendė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl darbų kokybės. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vieno iš atsakovų manymu, įrenginys neatitinka techninių reikalavimų, t. y. darbai nėra tokios būklės, kokia numatyta sutartyse, tačiau nenurodė kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Kaip matyti iš nurodyto, kyla ginčas ar visi ieškovo reikalavimai yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas ir nedetalizavo dėl ko tarp šalių galimai yra kilęs ginčas, tačiau šių aplinkybių nustatymas yra būtinas, siekiant įvertinti ieškinio atitikimą vienam iš dokumentinio proceso leistinumo reikalavimų. Kaip matyti ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo atliktais statybos rangos darbais, projektavimo ir konstruktavimo rangos darbais ir įrenginių pardavimu. Ieškovas taip pat nurodo, kad atliktų darbų perdavimą atsakovui patvirtina 2012-12-11 atsakovo atliktas faktinis atliktų darbų perdavimas ir, kad atsakovas tokiu būdu pripažino ieškovo pareigų pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Tačiau ieškovas nenurodo koks dokumentas (leistinas rašytinis įrodymas) patvirtina atliktų darbų priėmimo faktą bei kokie dokumentai, patvirtinantys atliktų darbų priėmimą privalo būti sudaryti pagal sutarties sąlygas. Be to ieškovas, teigdamas, kad atsakovai už atliktus darbus atsiskaitė su ieškovu tik iš dalies ir liko skolingi 16 957 384, 6 Lt, nenurodo kokių dokumentų pagrindu (atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos –faktūros ir pan.) atsakovams kyla pareiga už atliktus darbus apmokėti. Nors ieškovas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį teismui ir pateikė atliktų darbų aktus Nr. 1-7, tačiau nedetalizavo kokie darbai pagal minėtus aktus neapmokėti, t. y. toks jo reikalavimas nepagrįstas rašytiniais įrodymais.
Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 kopiją, tačiau šios sutarties 2 punkte nurodyta kokie minėtame punkte išvardinti dokumentai yra sudedamosios sutarties dalys. Šie dokumentai byloje nepateikti, todėl darbų priėmimo bei apmokėjimo tvarka (dokumentai, jų apmokėjimo terminai ir pan.) taip pat nepagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš 2009-06-30 Rangos sutarties Nr. A/2007/L/36 pakeitimo Nr. (b. l. 82) šalys susitarė pakeisti Rangos sutarties 14.4 punktą „Mokėjimų žiniaraštis“. Pagal to paties sutarties pakeitimo nuostatas Rangovas privalėjo parengti bei pateikti tvirtinti Užsakovui mokėjimų grafiką. Toks mokėjimų grafikas teismui kartu su ieškiniu taip pat nebuvo pateiktas.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais ir nurodė ieškovui primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismas taip pat sprendė, kad ieškovas turėtų ištaisyti trūkumus ir tiksliai nurodyti valstybę atstovaujančią instituciją teisme. Teismas sutinka su ieškovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad minimas subjektas (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) neturi teisės atstovauti valstybę CPK 51 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pagal minėtą CPK nuostatą valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Todėl nesant įstatymo, kuriame būtų nurodyta, kad tokio pobūdžio bylose valstybės atstovu gali būti ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, valstybei turi atstovauti Vyriausybė. Tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, kad į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėtų būti įtraukta SR UAB „Senovė“, kadangi SR UAB „Senovė“ yra bendrosios jungtinės veiklos sutarties partneris, kurio įnašas sudaro 20 procentų bendros pasiūlymo kainos, šalys yra susitarusios dėl atsakomybės pagal jungtinės veiklos sutartį, veikdami bendrai su ieškovu sudarė rangos sutartį, iš kurios kildinami ieškovo reikalavimai. Toks klausimas turi būti išspręstas CPK 47 straipsnio nustatyta tvarka.
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų bei nustatė visas reikšmingas aplinkybes dėl galimybės pareikštą ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl ginčijama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui Hafner S.R.L. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.