Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Raimundo Galdiko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, užsiimantis individualia veikla, turintis pradinį išsilavinimą, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2000 m. rugsėjo 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d., 42 str. 1 d., skirta galutinė bausmė -laisvės atėmimas vieneriems metams, ¼ turto konfiskavimas, vadovaujantis 47 str. laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

2) 2004 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, Klaipėdos apygardos teismo nutartis panaikinta ir palikta galioti Palangos apylinkės teismo nutartis. 2002 m. vasario 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 246 str. 1 d., 271 str. 2 d., skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, ¼ turto konfiskavimas ir dvejiems metams atimta teisė vairuoti;

3) 2005 m. spalio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d., skirta bausmė – 5 MGL, t. y. 750 Lt;

4) 2014 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. – skirta bausmė 10 MGL, t. y. 1 300 Lt;

5) 2015 m. gegužės 21 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 str., 290 str., - skirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, skirta 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda;

6) 2015 m. lapkričio 9 d. Palangos apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams bei 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamasis M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 11 d. apie 6 valandą ryte, bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu savo sugyventinei J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), įkando į kairę ranką, po to vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais duomenimis.

J. K. parodė, kad M. M. yra jos sugyventinis, sutinka duoti parodymus prieš jį. Jie gyveno kaip sugyventiniai, kartu vedė bendrą ūkį. Paaiškina, kad 2021 m. gegužės 10 d., apie 19 val., ji grįžo į namus iš miesto ir namo kieme pamatė sugyventinį M. M.. Jis buvo su kažkokiais vyriškiais, ar tai jo draugai ar pažįstami, ji nežino, jų nepažįsta. M. M. buvo neblaivus ir matė, kad su tais vyriškiais automobilyje taip pat kažką gėrė, tikriausiai alkoholinius gėrimus. M. M., pamatęs ją, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Matydama, kad M. M. neblaivus ir agresyvus, ką rodė jo užgauliojantis elgesys, ji, grįžusi į namus, užsirakino buto duris ir neketino jo įsileisti į butą. Maždaug apie 1 val. nakties, ji išgirdo kaip kažkas mėto akmenis į buto langus. Ji priėjusi prie buto lango pamatė, kad akmenis mėto M. M., keikdamasis necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo. Praėjus dar kuriam laikui, buvo apie 2.30 val., išgirdo beldimą į duris, pamanė, jos atvyko policija, kurią iškviesti galėjo kaimynai dėl M. M. keliamo triukšmo kieme, todėl nuėjo prie durų ir nepaklaususi kas beldžiasi, jas atidarė. Jai atidarius duris, pamatė tarpduryje stovintį M. M.. Jis iš karto įsiveržė į butą, besiverždamas jis nulaužė buto durų rankeną iš abiejų pusių. Įsiveržęs į butą, M. M. pradėjo vėl įvairiais necenzūriniais įžeidinėti, paėmęs nuo kambaryje esančios spintelės kalėdinį vainiką, jį pradėjo draskyti, numetė ant žemės, po kurio laiko jis nurimo. Ji atsigulė į lovą, o M. M. atsigulė šalia jos. Tačiau atsigulęs į lovą, jis nenurimo, vis atsikeldavo, vėl ją įžeidinėjo, vėl nurimdavo. Ryte, maždaug apie 6 val. ryto, lovoje jiems gulint kartu, žodinio konflikto metu, M. M. užsėdo ją visu svoriu ir pasilenkęs dantimis įkando jai į kairę ranką riešo srityje, sukando dantimis gana stipriai vieną kartą, dėl ko iš skausmo ji suriko. Jis taip sukandęs ranką laikė kurį laiką, bet paskui paleido, liko įkandimo žymės (b. l. 46). Po to, kai paleido jos ranką, M. M. nulipo nuo jos, ji nuėjo į virtuvę ir pradėjo rengtis, norėjo išeiti iš buto ir iškviesti policiją. M. M. atėjo paskui ją į virtuvę ir pamatęs, kad ji rengiasi, čiupo už jos kelnių bei tempė jas, ji pargriuvo ant grindų. Griūdama niekur nesusitrenkė, skausmo nejuto. Jai gulint ant grindų, M. M. visiškai nutempė nuo jos kojų kelnes ir iš karto kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinę akį. Smūgis buvo stiprus, sumušta vieta tvinksėjo, skaudėjo, patino, o vėliau išryškėjo ir kraujosruva (b. l. 42-45). Tuomet abu su M. M. nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą, nukentėjusioji prašė jo nusiraminti, bet jis vėl atsikėlė, elgėsi agresyviai, pradėjo kumščiais daužyti kambaryje buvusį stalą. Matė, kad jis nenurims, todėl ji pati atsikėlė iš lovos, nuėjo į virtuvę ir laukė momento, kada galės apsirengti ir pabėgti iš namų, ką ir padarė. Policiją kvietė iš savo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini), skambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir laukė lauke, kol atvyks policija, į butą nėjo. Atvykus policijos pareigūnams, papasakojo kas įvyko, po to, jau policijos pareigūnų vedamas iš buto, M. M. praeidamas dar norėjo ją apspjauti, bet nepataikė bei pastūmė ją, ji atsitrenkė petimi į sieną. Teigia, jog iki šio įvykio M. M. niekada nėra prieš ją smurtavęs. Ji M. M. labai bijo, todėl prašo skirti jam kardomąją priemonę - draudimą artintis prie jos ir neieškoti bet kokių ryšių su ja ir iškeldinti jį iš buto. (b.l. 6-41)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), esantis 34 numeriu pažymėtas butas, pridėta vaizdo medžiaga (b. l. 20-27).

Nukentėjusiosios protokole - pareiškime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užrašyti gauti paaiškinimai dėl patirto smurto, tačiau nukentėjusioji į gydymo įstaigą vykti atsisakė, taip pat nepageidavo būti apžiūrėta teismo medicinos ekspertų. (b. l. 35)

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint J. K., gimusią (duomenys neskelbtini), matoma ties dešinės akies apačia susidariusi hematoma (mėlynos spalvos), apžiūrint J. K. kairę ranką - rankos dalyje nuo alkūnės iki riešo (arčiau alkūnės) yra susidariusi kraujosruva. (b.l. 42-44, 45-47)

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis M. M., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – savo sugyventinę J. K., sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis nors ir tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena dėl savo neblaivumo, tačiau neneigia, kad galėjo sumušti savo sugyventinę ir padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. M., būdamas neblaivus, smurtavo prieš ją – įkando jai į ranką bei viena kartą kumščiu trenkė į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Nusikaltimą M. M. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją ir norėjo taip elgtis.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis M. M. padarė tyčinį pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimas baigtas. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis praeityje teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jis šią baudžiamuoju įsakymu aptariamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 61 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymo nuostatų, į tai, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas kaltinamajam paskirti sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį - laisvės apribojimą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad smurtinę veiką jis padarė prieš savo sugyventinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamojo bijo ir pageidauja, kad jis daugiau negrįžtų pas ją ir neieškotų su ja jokių ryšių, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, kaltinamajam skiriamas draudimas bendrauti su nukentėjusiąja J. K., gyvenančia Druskininkų g. 18-34, Palanga bei draudžiama lankytis adresu Druskininkų g. 18-34, Palanga.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. M. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui – sugyventinei, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, šie įpareigojimai teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas M. M. laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2021 m. gegužės 11 d. 7.05 val. iki 2021 m. gegužės 12 d. 15.46 val. (b.l. 79-80, 81-82), dvi paros, kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom ir laikyti, kad M. M. keturias dienas laisvės apribojimo jau yra atlikęs.

Kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kaltinamajam M. M. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti CD laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą M. M. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto A) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 11 d. 7.05 val. iki 2021 m. gegužės 12 d. 15.46 val., t. y. dvi paras, kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom ir laikyti, kad M. M. keturias dienas laisvės apribojimo jau yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies, 1 punktu, 5 dalies 1, 2 punktais, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti M. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti M. M. lankytis adresu (duomenys neskelbtini), bei bendrauti su nukentėjusiąja J. K..

Kardomąją priemonę, paskirtą M. M., - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmeną su vaizdine medžiaga, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam M. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.