Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo V. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras E. S., J. B., A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro E. S. 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą – išduoti V. B. paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po I. B. mirties, kurį sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios AS „SEB“, AB „Swedbank“. Nurodo, kad yra mirusio I. B. brolis – ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, kadangi I. B. turi pirmos eilės įpėdinę J. B.. Teigia, jog J. B., būdama aukštesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą, pareiškimo notarui nepadavė, faktiškai turto nevaldo, todėl jokiais veiksmais neišreiškė valios priimti palikimą, atsiradusį po tėvo I. B. mirties. Pažymi, kad J. B. nuo 1995 metų išvyko iš Lietuvos, 2010 metais trumpam grįžo, po to išvyko ir jos gyvenamoji vieta nežinoma. Nurodo, kad J. B. nei per palikėjo laidotuves, nei po to neatvyko ir neišreiškė jokio suinteresuotumo nei tėvo palikto turto valdymu, nei kapo priežiūra.Suinteresuotas asmuo notaras E. S. atsiliepimu į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad J. B. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Tuo tarpu, trečios, ketvirtos, penktos iš šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Mirusiojo dukra, pirmos eilės įpėdinė, šiai dienai nėra atsisakiusi nuo palikimo ir iš jos nėra atimta paveldėjimo teisė, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio teisinio pagrindo.Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą dėl J. B. pripažinimo nežinia kur esančia ir A. B. paskyrimo J. B. turto administratore. Teigia, jog yra įsitikinusi, kad pavyks dukrą surasti ir ji atvyks priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-02 nutartimi atmetė pareiškėjo V. B. skundą dėl notaro veiksmų.Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad mirusiojo dukra J. B. būtų atsisakiusi palikimo, ar iš jos būtų atimta paveldėjimo teisė. Aplinkybę, jog J. B. per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, faktiškai nepradėjo valdyti paveldimo turto ar nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, teismas laikė, nesudarančia pagrindą išvadai, kad tokiu būdu J. B. atsisakė palikimo ar išreiškė savo valią nepriimti turto, atsiradusio po tėvo I. B. mirties. Teismas pažymėjo, kad tai, jog J. B. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo galbūt įtakojo faktas, jog nėra žinoma tiksli J. B. buvimo vieta, Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. B. pareiškimas dėl J. B. pripažinimo nežinia kur esančia. Sprendė, kad J. B. galbūt turimos sveikatos problemos neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl notaro ginčijamų veiksmų teisėtumo. Teismas konstatavo, kad J. B. su tėvu bendravo laiškais. Dėl minėtų priežasčių teismas sprendė, kad notaras, turėdamas duomenis apie pirmos eilės įstatyminę mirusiojo įpėdinę (dukrą J. B.), kuri laikytina aukštesnės eilės įpėdine už palikimą priėmusį mirusiojo brolį, pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, į turtą likusį po jo brolio I. B. mirties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo V. B. skundą dėl notarų veiksmų tenkinti visiškai. Teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, skundžiama teismo nutartis grindžiama ne byloje surinktais įrodymais, o teismo prielaidomis, kas sąlygojo neteisingų išvadų padarymą ir neteisėto sprendimo priėmimą. Mano, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokio pobūdžio bylose, bei pažeidė civilinės teisės principus. Nurodo, kad notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas, priėmęs palikimą, negali juo disponuoti. Pažymi, kad notaras buvo informuotas apie pirmos eilės įpėdinę, bet nežiūrint į tai, pareiškimą dėl palikimo priėmimo priėmė. Teigia, kad suinteresuoto asmens J. B. palikimo nepriėmimas per nustatytą terminą, sąlygoja faktą, kad ji savo veiksmais atsisakė nuo palikimo. Dėl to mano, kad pareiškėjui turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o J. B. išreiškus valią priimti palikimą, ji bet kada gali apginti savo pažeistas teises. Mano, kad suinteresuotas asmuo A. B. į bylą įstojo nepagrįstai. Teigia, kad teismo nustatytas bendravimas laiškais nėra tinkamas bendravimas tarp tėvo ir dukros.Suinteresuotas asmuo notaras E. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų nurodytais motyvais ir pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, jei kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šiose normose nustatytas vienodas trijų mėnesių terminas teisei priimti palikimą įgyvendinti, tačiau skirtingai apibrėžtas jo pradžios momentas: vienu atveju jis siejamas su palikimo atsiradimo momentu, kitu – su teisės paveldėti atsiradimo momentu. Tai reiškia, kad įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-441/2009).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. mirė I. B. (b. l. 11). 2017 m. vasario 13 d. pareiškimu V. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad kitų įpėdinių nėra ir iki 2001 m. liepos 1 d. I. B. testamento Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudaręs nebuvo (b. l. 17). 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. S-139 notaras E. S. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po brolio I. B. mirties, nurodydamas, kad mirusysis I. B. turėjo vieną vaiką – dukrą J. B., kuri laikytina pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą (b. l. 10).Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, spręstina, kad 2016 m. gruodžio 19 d. mirus I. B., jo dukra galėjo priimti palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti arba notarui padavusi pareiškimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2017 m. kovo 19 d. Byloje nenustatyta, kad mirusiojo dukra palikimą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti, taip pat nėra duomenų, kad ji notarui per nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį mirusiojo dukra galėjo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. A. v. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R., bylos Nr. 3K-3-66/2012) pažymėta, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis, pirma, turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą. Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Paveldint pagal įstatymą, kaip nagrinėjamu atveju, reikia patikrinti giminystę patvirtinančius dokumentus (konkrečių asmenų gimimo ir santuokos liudijimus), kad būtų nustatytas giminystės ryšys, o pagal tai – įpėdinio eilė. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį. Kadangi notaras sprendė, kad yra pirmos eilės įpėdinė, tai jis pirmiau nurodytų veiksmų neatliko. Dėl to teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra juridinių faktų sudėtis, reikalinga tam, kad notaras galėtų patvirtinti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o po to – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl šių notarinių veiksmų atlikimo notaras turi spręsti iš naujo.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog J. B. per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, faktiškai nepradėjo valdyti paveldimo turto ar nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, savaime nesukuria teisinių pasekmių. Priešingai, minėta aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl paskesnės eilės įpėdinių teisių ir teisėtų interesų. Kitaip aiškinant, būtų ignoruojama kitų asmenų, pretenduojančių į palikimą teisės ir teisėti interesai pagal šios nutarties 10 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą.Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo A. B. nepateikė įgaliojimo, patvirtinančio jos teisę atstovauti J. B. paveldėjimo teisės santykiuose. Aplinkybė, kad A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą dėl J. B. pripažinimo nežinia kur esančia ir A. B. paskyrimo J. B. turto administratore, nagrinėjamoje situacijoje nesukuria jai jokių teisinių pasekmių. Nes J. B. neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, minėtos valios išreikšti A. B. negalės net ir tuo atveju, jei teismo procesiniu sprendimu bus paskirta J. B. turto administratore.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina. Konstatavus, kad dėl aukščiau nurodytų notarinių veiksmų atlikimo notaras turi spręsti iš naujo, spręstina, kad atskirasis skundas pagrįstas tik iš dalies. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro E. S. 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikintinas, notaras įpareigotinas spręsti dėl notarinių veiksmų, nurodytų nutarties 13 punkte, atlikimo iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro E. S. 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Įpareigoti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarą E. S. spręsti dėl notarinių veiksmų, nurodytų nutarties 13 punkte, atlikimo iš naujo.