Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Jakučionytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl 2006 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje nr. 2-519-658/2006 pagal A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno diena“, trečiajam asmeniui Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl garbės ir orumo gynimo ir moralinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovas UAB „Kauno diena“ 1997 m. balandžio 18 d. dienraštyje „Kauno diena“ straipsnyje „Policija prašo pagalbos. Ar nenukentėjote nuo „jo paslaugų?" paskleidė ieškininiame pareiškime išvardintas konkrečias tikrovės neatitinkančias, garbę ir orumą žeminančias žinias; pripažinti, kad 1997 m. balandžio 18 d. dienraštyje „Kauno diena“ atsakovo paskleistos konkrečios ieškininiame pareiškime išvardintos žinios ir publikuota be leidimo asmeninė nuotrauka pažeidė ieškovo privataus gyvenimo neliečiamumą; įpareigoti atsakovą per 20 dienų po teismo sprendimo įsigaliojimo paskelbti dienraštyje „Kauno diena" paneigimo tekstą: „1997-04-18 dienraštyje „Kauno diena" buvo paskelbtas straipsnis „Policija prašo pagalbos.Ar nenukentėjote nuo jo paslaugų?", kuriame buvo paskleistos apie A. B. , gyvenantį (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios žinios. Teismo sprendimo įpareigota UAB „Kauno diena" atsiprašo A. B. už jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą baudžiamose bylose Nr.20-1-198-96 ir 24-1-306-97“; priteisti iš atsakovo 10000 Lt patirtos moralinės žalos atlyginimą už dvasinius išgyvenimus dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, gero vardo visuomenėje ir šeimoje praradimą, trukdymą ir sudarymą nepatogumus realizuoti teises į gynybą, reputacijos pablogėjimą ir neigiamą įtaką ieškovo profesinei veiklai bei kvalifikacijai, kurstymą ir skatinimą ateityje susidoroti su ieškovu teisiškai ir politiškai teismo proceso metu apkaltinamuoju nuosprendžiu bei privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą.

Pažeidžiant 1964 m. CPK 6 ir 7 straipsnius, bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjas N.Meilutis nagrinėjo civilinę bylą nr. 2-110-658/2006 pagal ieškovo motinos A. B. ieškinį Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Šioje byloje buvo varžoma ieškovės teisė į apeliaciją. Byla teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas priteisė A. B. iš Lietuvos valstybės 500 Lt žalai atlyginti. Į tai neatsižvelgta, Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartimi netenkinant prašymo dėl teisėjo N.Meilučio nušalinimo.

Pažeisti ir netinkamai pritaikyti 1964 m. CPK 14,15,58,62,65,214-215 straipsniai:

2006 m. birželio 1 d. pareiškimu į bylą prašęs priimti septynis rašytinius įrodymus ir papildomai apklausti liudytojus A. S., N. Ž., K. T., V. S., E.I. G. Sprendime nenurodyti argumentai, dėl kurių minėti įrodymai nepridėti prie bylos, bei neapklausti liudytojai (1964 m. CPK 215, 222 straipsniai). Tokiu būdu, nepadedant ieškovui įgyvendinti savo teisių ir neįspėjant dėl procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo pasekmių, pažeisti 1964 m. CPK 15,58,65 straipsniai. Neaišku, kodėl nekviesta ir neapklausta į 2006 m. birželio 2 d. teismo posėdį šaukimo negavusi liudytoja Č. P., kuriai buvo siųstas šaukimas atvykti į 2006 m. sausio 5 d. teismo posėdį.

2004 m. kovo 10 d. buvo nutarta bylą sujungti su civiline byla nr. 2-547-658/2006, nes abiejose bylose tarp tų pačių šalių yra pareikšti tarpusavyje susiję vienarūšiai reikalavimai. Pažeidžiant 1964 m. CPK 14,15,65 straipsnių reikalavimus, šios nutarties nesilaikyta ir bylos nesujungtos. Tokiu būdu atsakovui ir trečiajam asmeniui padėta išvengti atsakomybės.

Šališkai įvertinti liudytojos R. B. parodymai apie ieškovo klientų skaičių 1997 metais. Tokie faktai sunkiai įsimenami net ieškovui, todėl minimą aplinkybę reikėjo nustatinėti 1999 metais po ieškinio padavimo

Ieškovui sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje nr. 20-1-198-96 nėra nagrinėjant civilinę bylą privalomo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Ši byla nesusijusi su ieškovo teiktomis civilinių ginčų sprendimo paslaugomis A. M., kuriam teisinių paslaugų (duomenys neskelbtini) teikęs jokiose civilinėse bylose. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tokias paslaugas yra teikęs R. R. Skolos A. M. nebuvimą įrodo 2001 m. sausio 16 d. nutarimas baudžiamojoje byloje nr. 25-1-1433-98. Juo nustatyta ieškovo skola K. T. ir A. S., todėl tų pačių 3500 JAV dolerių negalėjęs būti skolingas dar ir A. M. Minimą bylą prokuratūros pareigūnai pašalino ir baudžiamosios bylos nr. 1-105/2005, todėl pastarojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra suklastotas. Iki straipsnio paskelbimo ieškovui kaltinimai nebuvo pateikti, byla buvo iškelta tik dėl fakto ir nutraukta, nesant nusikaltimo sudėties.

Pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.1 7 punktą, atribojant nuomonę nuo žinių, nepagrįstai neanalizuotas visas straipsnio tekstas ar kalbos kontekstas bei sakinių konstrukcijos. Straipsnio pavadinime, trečiajame, ketvirtajame, septintajame bei devintajame sakiniuose nurodyta informacija nepagrįstai laikyta atsakovo nuomone, kuriai netaikomas tiesos kriterijus. Šiuose straipsnio sakiniuose nurodyta informacija egzistuoja tikrovėje ir turi būti pagrįsta leistinais įrodymais (1964 m. CK 57 straipsnis). Septintojo sakinio atskiras frazes ir žodžius teismas įvertino kaip tikrovę atitinkančias žinias, nepagrįstai ir neteisingai kaip nukentėjusiuosius nurodant A. M. arba K. T.

Pažeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.1 8 punktas, kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė paskleistų žinių atitikimo tikrovei, nenustatė nuo ieškovo nukentėjusių asmenų ir sukčiavimo metodų. Šių aplinkybių neįrodo liudytojų A. S., N. Ž., K. T. parodymai. K. T. parodymus paneigusią liudytoją E.I. G., kurios parodymai pradingo iš baudžiamosios bylos, prašęs apklausti civilinėje byloje. Nepatikrinus K. T. nurodytų duomenų šaltinio, jo parodymai įvertinti neteisingai. Paslaugų neteikęs ir M. K.

Nebuvo teisėto visuomenės intereso paskleisti informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą ir paskelbti jo nuotrauką, nes liudytojai ir prievartaujami nedavė parodymų prieš ieškovą. Kauno m. VPK neatskleidė jokių nusikalstamų veikų daugiau, nei buvo atskleista, sufabrikavo baudžiamąsias bylas nr. 20-1-198-96 ir 24-1-306-97. Nebuvo visuomeninio intereso paskleisti informaciją, pranešant apie iškrapštymą iš po stalo, ieškovo gulėjimą ant grindų.

Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra neišnagrinėtas ieškovo reikalavimas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, atsakovui ir trečiajam asmeniui paskelbus informaciją straipsnyje. Taip buvo pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis ir daroma įtaka baudžiamųjų bylų nr. 20-1-198-96 ir 24-1-306-97 ikiteisminiam tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui.

Prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija nenustatė CPK 329,330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

A. B. ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo nagrinėjamoje byloje pareikštas 1999 m. birželio 4 dieną. Kauno m. apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 16 d. patvarkymu nr. 191-326 byla paskirta nagrinėti teisėjui N.Meilučiui. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas bylas, jis veikia teismo vardu ( 1964 m. CPK 16 straipsnio pirmoji dalis ). Teisėjo nušalinimo teisę ieškovas realizavo, 2005 m. sausio 5 d. pateikdamas pareiškimą dėl teisėjo N.Meilučio nušalinimo. Šis pareiškimas atmestas 2006 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi. Iš jos matyti, jog ieškovo teiginiai apie teisėjo šališkumą nepagrįsti, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios keltų abejonę dėl teisėjo N.Meilučio nešališkumo. Tuo vadovaujantis nėra pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas negalėjo šios bylos nagrinėti dėl šališkumo ir sieti šią aplinkybę su 2002 m. CPK 329 straipsnio antrosios dalies pirmajame punkte reglamentuotu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Taip neleidžia nuspręsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjo procesinių veiksmų kritikos kitoje byloje ir toje byloje priimto sprendimo teisėtumo.

Apygardos teismas nesutinka ir su apelianto motyvais dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, pažeidus ir netinkamai pritaikius civilinio proceso teisės normas.

Nėra pagrindo konstatuoti, jog, nagrinėdamas bylą, apylinkės teismas pažeidė apeliaciniame skunde nurodomas procesinės teisės normas ar jas netinkamai pritaikė. CPK 222 straipsnio ketvirtosios dalies tretysis punktas įpareigoja teismą nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, tačiau ši taisyklė taikytina ne visų šalių teiktų įrodymų atžvilgiu. Įrodymų ryšį su byla reglamentuojantis 1964 m. CPK 59 straipsnis nustato, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes. 2006 m. birželio 1 d. pareiškimu ieškovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, iškviesti apklausai liudytojus A. S., N. Ž., K. T., V. S., E.I. G. ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Iš 2006 m. birželio 2 d – 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismas, atsisakydamas iškviesti liudytojus, priėmė motyvuotą nutartį. Ši nutartis priimta ir Č. P., kurią teismas buvo nutaręs apklausti liudytoja 2000 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje, atžvilgiu ( t. 2 b.l. 35). Prie pareiškimo ieškovas pridėjo kelių kitose bylose priimtų teismų, policijos komisariato bei LR Vidaus reikalų ministerijos procesinių sprendimų ir raštų kopijas. Pareigą įrodyti ir pateikti įrodymus 1964 m.CPK 58 straipsnis nustatė šaliai. Kadangi ieškovas nenurodė, kokias savo reikalavimo aplinkybes siekia įrodyti pateiktų dokumentų kopijomis bei neišreiškė pageidavimo priimti jas į bylą kaip įrodymus, teismas neprivalėjo svarstyti tokių įrodymų priėmimo klausimo. Tuo pačiu pagrindu nebuvo procesinės būtinybės dėl šių duomenų, kaip įrodymų, pasisakyti teismo sprendime. Ieškovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl civilinės bylos, iškeltos pagal jo paties ieškinį, šalies procesinės teisės ir pareigos jam turėtų būti žinomos. Be to, CPK nustatytos šalies procesinės teisės ir pareigos jam buvo išaiškintos 1999 m. gruodžio 1 d., 2000 m. spalio 20 d. teismo posėdžių metu. Ieškovas nepasinaudojo teise vesti bylą per atstovą, 2006 m. birželio 2-9 d. teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jam nesant, todėl nėra pagrindo manyti apie teismo neatliktą pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jo teises, įspėjant dėl procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo pasekmių. Pažymėtina, jog apeliantas nenurodė ir procesinės aptartųjų dokumentų kopijų reikšmės bylos išsprendimui. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ( CPK 329 straipsnio pirmoji dalis).

2004 m. kovo 10 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje nr. 1-105/2004. Motyvuojamoje nutarties dalyje minima galimybė sujungti šią bylą su pridėtąja prie baudžiamosios bylos civiline byla nr. 120/2004, kurioje yra tas pats ieškovas ir atsakovas bei reiškiami vienarūšiai reikalavimai, todėl būtų greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčai. Dėl to, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą bylų sujungimo veiksmas neatliktas, apeliacine tvarka revizuojama byla nėra išnagrinėta neteisingai. Kaip minėta, nutartis dėl bylų sujungimo nebuvo priimta. Apelianto teiginys apie bylų nesujungimo įtaką, atsakovui ir trečiajam asmeniui išvengiant atsakomybės, yra niekuo nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas apie šališką liudytojos R. B. parodymų įvertinimą. Analizuojant šios liudytojos parodymus, sprendime nurodomi teismo posėdžio protokole užfiksuoti jos teiginiai apie ieškovo užsiėmimą teisine praktika, liudytojos nesikišimą į sutuoktinio veiklą, klientų skaičiaus ir šios skaičiaus pokyčio, atsiskaitymų nežinojimą. R. B. parodymus skunde nurodytu būdu įvertino ne teismas, o pats apeliantas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie faktų visumos nebuvimą asmens garbės ir orumo gynimui pagal 1964 m. CK 7, 7-1 straipsnį bei Visuomenės informavimo įstatymą. Skundžiamu sprendimu teisingai konstatuota, jog dalis apie ieškovą paskleistos informacijos yra tikrovę atitinkančios žinios, kita dalis – tikrais faktais paremta straipsnio autoriaus nuomonė. Ši nuomonė negatyvi, tačiau yra išreikšta sąžiningai, autoriaus turėtų faktų sąmoningai neiškreipiant.

Iš baudžiamosios bylos nr. 20-1-198-96 medžiagos matyti, jog Kauno m. policijos komisariato tardymo valdyboje buvo gauta Kauno m. apylinkės prokuratūros medžiaga apie tai, kad A. B. apgaule užvaldė A. S. priklausančius 10400 litų. 1996 m. gegužės 30 d. dėl šio fakto iškelta baudžiamoji byla. 1996 m. rugsėjo 26 d. tardytojo nutarime konstatuotas parengtinio tyrimo metu nustatytas faktas apie tai, jog 1995m. vasario mėnesį A. B. gavo iš A. M. 3500 JAV dolerių, kuriuos iššvaistė ir negrąžino. 1996 m. spalio 11 d. A. B. pareikštas kaltinimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 275 straipsnio pirmojoje dalyje ( A. B. kaltinamas gavus iš A. M. už paslaugas 3500 JAV dolerių, skirtus sumokėti liudytojams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ir šiuos pinigus pasisavinus ). 1996 m. lapkričio 11 d. byla buvo perduota teismui. 1997 m. kovo 24 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 1997 m. balandžio 9 d. A. B. buvo sulaikytas ( t. 1 b.l. 196). 1999 m. sausio 11 d. byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 1999m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi šis nuosprendis panaikintas ir byla perduota Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui tirti iš naujo. 2000 m. rugpjūčio 30 d. byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Atnaujinus tyrimą, 2001 m. vasario 28 d. byla nutraukta, nesant A. B. veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 274, 275 straipsnyje, sudėties. 2001 m. balandžio 13 d. parengtinis tyrimas atnaujintas. 2002 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamoji byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui. 2002 m. rugsėjo 9 d. pastarasis nutarimas panaikintas. 2003 m. birželio 17 d. byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Juridinių paslaugų teikimo faktą šioje byloje ieškovas yra pripažinęs. Tai savo pareiškime patvirtino ir jo liudytojas J. K. ( t. 3 b.l. 24), civilinėje byloje – liudytoja R. B. Baudžiamojoje byloje A. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šioje byloje priimtu ir vėliau panaikintuoju 1999 m. sausio 11 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog ieškovas atstovavo fizinius asmenis civilinėje byloje ir pasisavino pinigus. 2005 m. gegužės 5 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje nr. 1-105-579/2005, A. B. nuteistas už asmens turto, kurį turėjo parduoti pagal įgaliojimą, iššvaistymą stambiu mastu 1995 metais. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog straipsnio paskelbimo metu jame išspausdinti teiginiai apie ieškovo teiktas teisines paslaugas, „drovų“ nemažų sumų užsiprašymą, bylų „suvoliavimą“ ( pastarajam žodžiui atsakovas suteikė ieškovo teikto atstovavimo teismuose reikšmę), tardytojų įtarimą, kad mieste yra ir daugiau nukentėjusių nuo ieškovo asmenų, buvo pagrįsti tikrais faktais. Nors šiuo metu nėra galiojančio procesinio dokumento, patvirtinančio ieškovo kaltę atlikus kaltinime nurodytus veiksmus, byloje nr. 20-1-198-96 surinkti duomenys įrodo, jog ieškinio dalyku esančio straipsnio autorius savo nuomonę apie ieškovą pagrindė tikrais tuo metu byloje buvusiais nustatytais faktais. Straipsnis buvo paskelbtas, gavus Kauno m. VPK prašymą padėti nustatyti kitus asmenis, kurie nukentėjo nuo kitų galimai padarytų A. B. nusikaltimų. Iš policijos komisariato gautos informacijos pagrindu buvo išspausdintas kreipimasis į gyventojus, prašant padėti atskleisti A. B. padarytas nusikalstamas veikas. Tokios pasisakymo aplinkybės, klausiamoji straipsnio pavadinimo forma, autoriaus nuomonę apie gautą informaciją atskleidžiantis kalbos kontekstas, publicistinių epitetų naudojimas juridiniu požiūriu vertintiniems veiksmams apibūdinti ir sakinių konstrukcija rodo, jog minėtais teiginiais publikacijos autorius išreiškė savo nuomonę apie tuo metu baudžiamojoje byloje nurinktus duomenis. Tiesos kriterijus nuomonei netaikomas, todėl bylos baigties juridiniai pagrindai nagrinėjamu atveju įrodomosios reikšmės neturi.

Apeliaciniame skunde minimoje baudžiamojoje byloje nr. 25-1-1433-98 2001 m. sausio 16d. yra priimtas nutarimas ją nutraukti, nesant K. T. ir A. S. veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nuosprendis baudžiamojoje byloje nr.1-105/2005 įsiteisėjęs, juo nustatyti faktai privalomi teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių ( 1964 CPK 62 str.). Dėl šios aplinkybės nepagristi skundo argumentai apie šios bylos sufabrikavimą, pašalinant iš jos medžiagos bylą nr. 25-1-1433-98. Tuo pačiu pagrindu neanalizuotini apeliacinio skundo motyvai dėl nuosprendžio neteisėtumo ir neteisingo byloje esančių duomenų įvertinimo.

Kaip minėta, „drovų“ nemažų sumų užsiprašymą ir bylų „suvoliavimą“ teismas įvertino kaip publikacijos autoriaus nuomonę apie praneštus faktus. Nukentėjusysis A. M. baudžiamojoje byloje buvo nurodęs apie pinigų A. B. sumokėjimą JAV doleriais, jų negrąžinimą, ieškovo slapstymąsi. Baudžiamojoje byloje nr. 1-105/2005 priimtame nuosprendyje nurodyti liudytojo R. T. parodymai apie žmonių apgaudinėjimą, ieškovo žadėjimą padėti žmonėms, pinigų už tai paėmimą. Tuo vadovaudamasis teismas pagrįstai sprendė, kad teiginiai apie ieškovo labiausiai mėgstamus „žalius“, po to su viskuo pradingstant, atitinka tikrovę. Dviejų sprendime nurodytų ieškovui dėl sukčiavimo iškeltų baudžiamųjų bylų buvimas pagrindžia, jog tikrovę atitinka ir bendrine kalba straipsnyje išreikšta žinia apie ieškovo neatsisakymą ir kitokių sukčiavimo metodų. Pastarosios žinios teisingumą patvirtina apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje nr. 1-105/2005, todėl nepagrįsti skundo teiginiai apie teismo nenustatytus sukčiavimo metodus bei nukentėjusiuosius asmenis. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog, kvalifikuojant nusikalstamas veikas, kyla sunkumų ir profesionaliems teisininkams, todėl, esant faktiniam pagrindui įvardinti turimą informaciją apie ieškovo veikas, publikacijoje frazė apie sukčiavimą panaudota kaip labiau suprantama eiliniam skaitytojui.

Skundo argumentai apie baudžiamųjų bylų klastojimą vertintini kaip ieškovo siekimas peržiūrėti jose priimtus procesinius sprendimus. Toks vertinimas atliktinas ne apeliacinio civilinės bylos nagrinėjimo metu, o baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir priemonėmis.

Apeliacine tvarka revizuojamu sprendimu teismas išsamiai pagrindė teisėto visuomenės intereso paskleisti informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą, paskelbiant jo nuotrauką, buvimą. Apeliantas jokiais duomenimis neįrodė tokio intereso nebuvus ( CPK 306 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas). Paskleistos žinios apie ieškovo sulaikymo aplinkybes nėra informacija apie privatų ieškovo gyvenimą. Teiginiai apie nekaltumo prezumpcijos pažeidimą nelaikytini atskiru ieškininiu reikalavimu. T.2 b.l. 77-78 esančiame ieškininiame pareiškime nekaltumo prezumpcijos pažeidimas nurodomas kaip dėl to patirtas dvasinis išgyvenimas, už kurį prašoma priteisti 10000 Lt moralinei žalai atlyginti. Nenustačius fakto, jog apie ieškovą paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumą, nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą moralinę žalą atlyginti.

Nesant CPK 327 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų pagrindų bylos perdavimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendimas nekeistinas ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis, 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2006 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.