- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-321-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47650-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. (V. Z.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria nuteistojo V. Z. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas nuteistajam V. Z., buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. Z. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1, 2 dalis, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 20 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. kovo 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. Z..
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis V. Z. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus vadovavosi daugiau tomis aplinkybėmis, kurios charakterizuoja jo elgesį iki bausmės pradžios ir objektyviai bei visapusiškai neįvertino visų aplinkybių. Teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Ir priimdamas spendimą tik atsižvelgė į jo teistumų skaičių, į tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, yra baustas drausmine tvarka vieną kartą, tačiau šie teismo nurodyti teiginiai nėra pagrįsti kokiomis nors konkrečiomis aplinkybėmis, o tik prielaidomis.
5.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad spendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės. Net ir taikant lygtini paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ar jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos bausmės atlikimo metu, netgi neišnyksta pilnai ją atlikus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsižvelgiant į jo padarytą nusikaltimą nėra susijęs su jo elgesiu bausmės atlikimo metu ir jo pastangomis toliau tęsti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės.
5.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą, faktiškai yra atlikęs 1/2 bausmės, Komisijai yra pristatomas antrąjį kartą, ankstesnes Komisijos rekomendacijas yra įvykęs, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra nutraukęs visus ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, priteistų ieškinių neturi, jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių ir nėra smurtinė, vos tik atvykęs išreiškė norą būti įdarbintu, bet darbo negavo iki šiol, paleistas lygtinai būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, grįžtų gyventi pas tėvus, yra įvykdęs individualų socialinės reabilitacijos planą ir jame numatytas priemones, todėl yra tvirtas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu savo elgesį pakeitė kardinaliai, kaip ir požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes, toliau nori gyventi dorai, sąžiningai, dirbti legalų darbą, rūpintis savo vaikais. Jo elgesio pasikeitimus teigiama linkme rodo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, kadangi jo rizika pirminio vertinimo metu siekusi 75 balus, yra sumažėjusi iki 72 balų. Nors bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo pažeidęs nustatytos tvarkos ir elgesio taisykles, tačiau drausmine tvarka baustas nebuvo, todėl prašo teismo suteikti jam galimybę anksčiau grįžti pas savo šeimą ir ja rūpintis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo V. Z. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis pažymėjo, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu, todėl nuteistojo skundas turėtų būti atmestas, o Marijampolės apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, kadangi ji yra teisėta bei pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo V. Z. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti V. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 72 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą V. Z. atžvilgiu nebuvo objektyviai ir nevisapusiškai įvertinos visos lygtinio paleidimo klausimui reikšmingas aplinkybės, daugiausia atsižvelgta į nuteistojo charakterizuojančius duomenis buvusias iki bausmės pradžios ir padaryta nepagrįsta išvada, jog V. Z. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas. Apelianto teigimu, teismas priimdamas spendimą atsižvelgė tik į jo teistumų skaičių, darbinės veikos neturėjimą pataisos įstaigoje ir vieną drausminę nuobaudą, tuo tarpu jo pasikeitęs požiūris į gyvenimą, elgesys, nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas bei noras sąžiningai ir dorai gyventi, dirbti bei rūpintis šeima, liko neįvertintas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu iš skundžiamosios nutarties matyti, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą V. Z. atžvilgiu, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat ir jo pažangą bei dedamas pastangas bausmės atlikimo laikotarpiu. Tačiau vien tai, kad apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ar pažeidžiančiu lygtinio paleidimo taikymo nuostatas. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja tik jo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančios aplinkybės, tokias kaip, teigiami rizikos pokyčiai, drausminių nuobaudų neturėjimas, Komisijos rekomendacijų įvykdymas, tuo tarpu priežastys nurodytos sprendime dėl ko V. Z. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, įvardijamos, kaip nepagrįstos prielaidos.
11. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad V. Z. bausmę atlieka paprastojoje grupėje, drausmine tvarka nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo pažeidęs nustatytos tvarkos ir elgesio taisykles, nei karto neskatintas, buvo išreiškęs norą dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuo metu nedirba. V. Z. problemų dėl gyvenamosios vietos neturi, grįžtų gyventi pas sugyventinę arba tėvus, pas kuriuos yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi du vaikus, rūpinasi šeima. Taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Lygtinio paleidimo atveju, dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Nors kaip teigia pats nuteistasis priteistų ieškinių jis neturi, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. Z. yra nurodęs, jog jo įsiskolinimai siekia apie 20000 Eur, todėl būdamas laisvėje dirbo nelegaliai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nebuvo registruotas ir Užimtumo tarnyboje, darbo stažo neturi, todėl jo pateikta pažyma apie įdarbinimą laisvėje, dar neužtikrina, kad paleistas lygtinai V. Z. turės darbą. Nors dauguma aukščiau aptartų aplinkybių teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog V. Z., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Sutinkama, kad spendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo nuostatomis, todėl sprendžiant ar nuteistajam lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės ar tai, jog V. Z. vykdo Komisijos rekomendacijas, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę V. Z. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarytą, susijusį su vagystėmis ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu. Praeityje V. Z. teistas keturis kartus už vagystes, pirmąjį kartą būdamas 15 metų. Jam buvo skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, du kartus taikytas laisvės apribojimas, kuris pakeistas į areštą, V. Z. taip pat buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nors ir prižiūrimas nesilaikė jam keliamų reikalavimų ir vėl nusikalto, kas teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja pagrįstą išvadą, jog V. Z. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo. Todėl neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
14. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, kaip nurodo ir pats nuteistais savo skunde, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie V. Z. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
15. Minėtina, jog nuteistojo V. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir sudaro 72 balus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo balai bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo 3 balais, nors šiuos nuteistojo elgesio pasikeitimus teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau V. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro net 47 dinaminiai balai, kurie ne tik gali, bet ir privalo mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, tam, kad būtų konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga. Įvertintina ir tai, kad 2021 m. sausio 27 d. V. Z. buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos balų didėjimas, kuris pakartotinai įvertinus nuteistąjį pagal „OASys“ metodiką, sumažėjo dėl nuteistojo pateiktos pažymos apie jo gyvenamąją vietą paleidus jį lygtinai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis ir dalyvauja adaptuotoje socialinės reabilitacijos programoje, kurioje yra skaninamas analizuoti savo ankstesnį elgesį, tačiau V. Z. savo nusikalstamo elgesio ryšį menkina ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu visa tai, neleidžia konstatuoti akivaizdžios V. Z. elgesio pažangos bei pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys yra pakankamai pakitęs ir, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų bei susilaikys nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.
16. Nors skunde teigiama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės ir taikant lygtini paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, kurios padeda užtikrinti bausmės tikslus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo V. Z. pažangos, pažymint, kad lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus.
17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus turimą V. Z. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. Z. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. Z. (V. Z.) skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.