Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui D. C.,

trečiojo asmens Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro, vykdančio globos centro funkcijas atstovei L. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. M., trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras n, vykdantis globos centro funkcijas dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-26 įsakymu Nr. 9-793 nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskiriant Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, vykdantį globos centro funkcijas, budinčios globėjos I. J. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini) Su atsakovės šeima dirbo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistai. 2019-11-05 parengtos mobiliosios komandos rekomendacijos Nr. (duomenys neskelbtini)

2019-02-17 gautas A. P. atstovo advokato padėjėjo prašymas dėl laikinosios globos panaikinimo. Prašyme nurodyta, kad atsižvelgiant į vaiko tėvo A. P. atsakingai priimtą sprendimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, taip pat tai, kad jis yra sukūręs vaikui geras gyvenamąsias sąlygas, bei yra pasiruošęs pradėti rūpintis dukra, laikinoji globa turėtų būti panaikinta. 2020-02-20 Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 9-136 nepilnametei K. P. laikinoji globa panaikinta nuo 2020-02-19. 2020-02-20 vaiko grąžinimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametė K. P. grąžinta tėvui. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1126-522/2020 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo vaikui priteisimo, 2020-04-03 nutartimi tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šalys abipusiu sutikimu sutarė pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bei nustatyti vaiko K. P., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. P.. Taip pat šalys sutarė ir dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovas, siekdamas kokybiško bendradarbiavimo tarp visų atvejo vadybos proceso dalyvių bei savalaikių geriausius konkretaus vaiko interesus atitinkančių sprendimų priėmimo, kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų centrą, taip pat į globos centrą dėl papildomos informacijos apie atsakovę pateikimo, jos įsipareigojimų vykdymą ir bendravimą su sūnumi laikotarpiu nuo vaiko paėmimo iš šeimos iki ieškinio pateikimo teismui. Ieškovo turima informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo vaiko paėmimo iš įstatyminės atstovės iki ieškinio pateikimo atsakovė nė karto su vaiku nesusitiko. Į globos centrą dėl pagalbos organizuojant susitikimus taip pat nesikreipė. Į skyrių dėl vaiko susigrąžinimo taip pat nesikreipė. Atsakovei buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, teiktos socialinės paslaugos, kurias įgyvendinus būtų išspręstos atsakovės šeimoje kilusios problemos ir būtų pasiektas pagrindinis laikinosios globos (rūpybos) tikslas - vaikas galėtų grįžti gyventi į savo šeimą. 2020-08-13 suplanuotas atvejo vadybos posėdis neįvyko, kadangi atsakovė į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atvejo vadybininkė I. M. kartu su socialine darbuotoja A. S. ir Skyriaus atstove J. P. apsilankė atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovė neatvykimo į paskirtą atvejo nagrinėjimo posėdį priežasčių nenurodė.2020-08-17 surengtas pakartotinis atvejo vadybos posėdis. Į posėdį atsakovė neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. 2020-08-17 gautas Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo ir kitų, su tuo susijusių klausimą. Motyvuotas siūlymas grindžiamas tuo, kad įvertinus esamą situaciją šeimoje, pagalbos planuose numatytų įsipareigojimų nevykdymą ir nuolatinį alkoholio vartojimą, galima daryti išvadą, kad teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Atsakovė nekeičia savo elgesio, nesistengia pašalinti rizikos veiksnių, dėl kurių šeimoje augantiems vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Atsakovė pasyviai naudojosi siūlomomis paslaugomis. Alkoholio vartojimo problemą pripažįsta, tačiau gydytis atsisako. Moters su vaikais nesieja emocinis ryšys. Atsakovė neturi motinystės įgūdžių tam, kad tinkamai rūpintųsi vaikais. Taip pat nurodyta, jog nerimą kelia psichologinė R. M. būsena ir emocinis nestabilumas. 2020-08-17 atlikus laikinosios globos peržiūrą nuspręsta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo. Nustatyta, kad atsakovė vaiku nesidomi, nelanko ir neketina to daryti ateityje, santykiai su sūnumi yra nutrūkę, atšalę, jai trūksta žinių bei įgūdžių kaip tinkamai rūpintis vaiku ir jį auginti. Specialistų teigimu, atsakovei teikiama pagalba nepadeda, sūnui augti pas motiną galimybės nėra. Laikinosios globos nustatymo laikotarpiu, t. y. nuo 2019-11-26 iki kreipimosi į teismą atsakovė nei karto nesikreipė pas vaiko teisių apsaugos specialistus ar globos centro specialistus ir nesidomėjo dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Atsakovė nuo laikinosios globos nustatymo sūnui D. yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų. Atsakovė visiškai nesirūpina sūnumi, vaiko nelanko, nekuria tarpusavio ryšio, stokoja socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko raidą, nesuvokia elementarių vaiko bazinių poreikių, neteikia jam išlaikymo bet kokia forma, nededa jokių pastangų sudaryti vaikui saugią aplinką augti namuose bei pasiimti sūnų. Surinkus apie atsakovę R. M. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė neteista, bausta administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais buvo fiksuotas R. M. neblaivumas. Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas Skyrius neturi. P. V. socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu niekur nedirba. Laikotarpiu nuo 2020-03-20 iki 2020-04-06 pagal terminuotą darbo sutartį dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo registruota nuo 2020-03-06, 2020-03-13 atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi, tačiau priežastis Užimtumo tarnybos duomenų bazės išraše nenurodyta. Nuo 2020-06-29 iki 2020-06-30 paskirta darbo paieškos išmoka. Taigi, įvertinus turimus aktualius duomenis iš VSDFV ir Užimtumo tarnybos, galima daryti išvadą, kad atsakovė Pagalbos plane numatyto įsipareigojimo ieškotis oficialaus darbo, neįvykdė,

I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas D. C. posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko atžvilgiu, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo iš atsakovės R. M.. Atsakovė nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Atsakovė kartais bendrauja su sūnumi telefonu. Savo sūnų per trylika mėnesių matė vieną kartą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją jos elgesys nepakito. I. J. globoja D. M. atitinka globėjai keliamus reikalavimus. Prašo tenkinti ieškinį.

A. R. M. atstovė V. B. teismo posėdžio metu prašė teismo netenkinti ieškovo ieškinio, atsakovei reikia laiko. Šioks toks pokytis jos elgesyje yra. Užsiregistravo užimtumo tarnyboje, stengėsi gydytis nuo alkoholizmo, važiuodama pas sūnų nuvežė tortą ir 20 Eur., įvertinant jos pajamas, tai yra pokytis. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji dirba Širvintų rajono socialinių paslaugų centre. Su R. M. šeima dirba nuo 2014 m. Pagrindinės problemos šeimoje alkoholio vartojimas, nedarbas, socialinių įgūdžių stoka, bendravimo su vaikais stoka. Prastos gyvenimo sąlygos. Per paskutinius metus pokyčių į gerą nėra, atsakovė girtauja, nesistengia. Jokių teigiamų pokyčių per metus neįvyko. Bendrauja telefonu, dažnai jaučiasi, jog ji yra vartojusi alkoholio. Atsakovė jai sakė, kad Minesotos programos nelankys. Kiek kvietė pareigūnus, tiek atsakovei buvo nustatytas girtimas, visąlaik virš 2 promilių. Dabar turi draugą, su juo vartoja alkoholį. Atsakovė pareiškia norą važiuoti į Šiaulius, tačiau atėjus važiavimo laikui ji vis atsisako. S. Š. aplankė tik vieną kartą nuvežė jam tortą. Atsakovė daug kartų buvo motyvuota ir skatinta ką nors daryti dėl alkoholio vartojimo. Galėjo susitvarkyti namų aplinką, tačiau nesitvarko, ji nededa jokių pastangų. Socialinių paslaugų centras dėjo daug pastangų, tačiau atsakovė laikosi savo, net nesistengia. R. M. sudarytos sąlygos bet kada vykti pas sūnų ir lankyti jį pas globėją Šiauliuose, tačiau ji nevyksta, arba atsisako vykti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės R. M. ir D. M. sūnus. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskiriant Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, vykdantį globos centro funkcijas, budinčios globotojos I. J. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 2 d. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai visiškai vaikais nesirūpina, daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti nėra, todėl atsakovei neterminuotai apribojama motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko D. M. atžvilgiu. Ieškinys yra tenkinamas Lietuvos Respublikos CK 3.180 str., 3.182 str. 2 d., 3.183 str. pagrindu.

Nustatoma, kad apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos jos asmeninės ir turtinės teisės į vaiką, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės R. M. šeima Socialinių paslaugų centrui dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo yra žinoma nuo 2014 metų. Atsakovei buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, joje nuolat lankėsi Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. Atsakovė yra linkusi vartoti alkoholį, todėl neturi nuolatinio darbo ir pastovių pajamų. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Širvintų skyriaus pažymos matyti, kad atsakovė R. M. nuo 2020 m. kovo 6 d. registruota darbo biržoje. Atsakovei ne kartą buvo siūlyta gydytis nuo alkoholio Minesotos programoje, tačiau ji atsisakė. Pažymėtina, kad atsakovė lankėsi Respublikiniame priklausomybių centre pačiai prašant nuo 2019-10-31 iki 2019-11-12, be to blaivybės akademijoje, priklausomybės ligų specialisto konsultacijose keturis kartus ( 2020 liepos-rugpjūčio mėn). Tačiau visus kartus kai atsakovei buvo nustatoma ar ji blaivi, nuolat buvo fiksuojamas girtumas ne mažiau nei 2 promilės, tai patvirtino ir liudytoja A. S.. Vaikai paimti iš šeimos 2019 m. lapkričio 19 d. , bylos nagrinėjimo metu, t.y. praėjus vieneriems metams atsakovė jokių teigiamų poslinkių nepadarė, sūloma vykti lankyti sūnaus į Šiaulius vyko tik kartą, o kitais kartais atsisakydavo, net nesusitvarkė savo gyvenamosios aplinkos. Tai patvirtina ir 2020-11-17 pateiktas pagalbos planas.

Įvertinęs visą tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovė vengia atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl jo kaltė taip pat pasireiškia neveikimu.

Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovė negali auginti savo sūnaus D. ir užtikrinti jam tinkamų sąlygų vystytis ir lavėti, atsakovė negeba ir nenori deramai rūpintis sūnumi. Gyvena iš valstybės gaunamos pašalpos, jokio darbo neieško. Byloje nėra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės R. M. tėvų valdžią nepilnamečiam jos vaikui D. M. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2019-11-26 Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. buvo nustatyta laikinoji globa. Jos globėja paskirta I. J., adresu (duomenys neskelbtini). Teismas neturi duomenų, kad I. J. neatitiktų globėjai (rūpintojai) keliamų reikalavimų ir laikinosios globėjos (rūpintojos) pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su globėja I. J. jos faktinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 430 EUR (atskaičius mokesčius), tai yra apie 215 EUR vienam iš tėvų, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškovas prašo iš atsakovės R. M. nepilnamečiui vaikui D. M. išlaikymui priteisti po 150,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį). Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis mažomis pajamomis, tačiau atsižvelgiant į atsakovų galimybes bei protingumo ir proporcingumo principus teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti iš atsakovės R. M. išlaikymą po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais paskirtina laikinoji globėja I. J..

Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo, motinos) valdžios ribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista.

A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2020-10-12 Nr. (8.1) TP -20-T-2311-11428, teikiama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią sūnaus D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš motinos R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. rugpjūčio 19 d. , iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją globėją I. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su laikinąja vaiko globėja I. J., gim. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios ribojimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.