- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- ATP-145-462/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04602-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės specialistas R. S. 2011-09-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-1109772-11 (registro objektas ROIK Nr. 07-11-6352756), kuriame nurodė, jog V. S. 2011 m. rugsėjo 14 d., 12 val. 45 min., Liepojos – P. Lideikio gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, įvažiavo į sankryžą degant geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui ir susidūrė su į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui įvažiavusiu automobiliu, įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 169 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės vyresniojo specialisto M. D. 2011-09-23 nutarimu V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda.
Šalies argumentai
V. S. skundu prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nurodydamas, jog nesutinka su pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-29 nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011-09-23 nutarimą, kuriuo V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda, paliko nepakeista.
Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma, policijos pareigūno nustatytos faktinės aplinkybės, eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose užfiksuota automobilių padėtis po įvykio ir jų apgadinimų pobūdis, leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kas nulėmė ir abiejų transporto priemonių apgadinimą.
Šalies argumentai
V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyr. specialisto M. D. 2011-09-23 nutarimą dėl jo nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nurodytu laiku vairavo minėtą transporto priemonę ir važiavo Liepojos gatve link sankryžos su P. Lideikio gatve. Eismas per sankryžą reguliuojamas šviesoforo signalais. Atsitiko taip, kad leistinu greičiu privažiavus prie šviesoforo, kuris iki tol rodė žalią signalą, žalia šviesa pradėjo mirksėti. Staigiai stabdyti automobilio jis nebeturėjo galimybių, be to, lijo lietus, kelio danga galėjo būti ne visai stabili, staigus stabdymas galėjo sukelti sunkesnes pasekmes, todėl jis pravažiavo šviesoforo signalą, kuris dar mirksėjo žaliai, tačiau pravažiavus šviesoforą, užsidegė geltonas signalas. Todėl jis remiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, vengdamas staigaus automobilio stabdymo, važiavo toliau. Tačiau kita eismo dalyvė I. R., vairavusi automobilį VOLVO S40, neleido jam užbaigti išvažiavimo iš sankryžos manevro, nors privalėjo būti atidi ir, įvažiuodama į sankryžą P. Lideikio gatve (nuo Melnragės) privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, taip pat ir jo vairuojamam automobiliui, išvažiuojančiam iš sankryžos, kai manevras buvo pradėtas teisėtai, nes jo automobilis į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam krypties signalui. Mano, kad veiksmai susiję su transporto priemonės vairavimu minimu laiku, yra teisingi, jis elgėsi nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kad neatsargi buvo kita eismo dalyvė I. R., kuri per anksti (neužsidegus leidžiamam šviesoforo signalui) įvažiavo į sankryžą.
Apylinkės teismas turėjo atidžiau vertinti įvykio aplinkybių turinį, kurio teisingas nustatymas negali būti siejamas vien su įvykio dalyvių paaiškinimais, bet ir su platesniu eismo įvykio logišku vertinimu.
Apeliantas akcentuoja, kad visiškai neaišku, kaip jo automobiliui, tebebūnant geltono šviesoforo signalo zonoje, anot policijos pareigūno, kita eismo dalyvė su savo automobiliu galėjo įvažiuoti į sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui ir kaip nuo sustojimo linijos iki susidūrimo vietos ji galėjo pravažiuoti (nesant didelio greičio, o tik pajudėjus iš stovėjimo vietos) net 14,60 m. Tai akivaizdžiai rodo, kad kita eismo dalyvė į sankryžą įvažiavo dar neužsidegus žaliam šviesoforo signalui ir tokiu būdu ji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, šios aplinkybės nebuvo reikiamai ištirtos ir apylinkės teismo nutartyje nebuvo nurodyti pakankami argumentai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis nuosekliai teigė ir teigia, kad staigiai stabdyti jis nebegalėjo, nes stabdydamas jis būtų priverstas sustoti sankryžoje. Taisyklių 165 p. teigiama, kad įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis). Kyla klausimas, ar jis turėjo teisę saugiai baigti manevrą ir išvažiuoti iš sankryžos degant geltonam signalui. Taisyklės įpareigoja kitus vairuotojus, įvažiuojančius į sankryžą, būti atsargesniems ir leisti išvažiuoti iš sankryžos automobiliams, kurie „atsidūrė“ geltono šviesoforo zonoje. Tačiau kita eismo dalyvė ne tik nepaisė šio reikalavimo, kaip matyti iš policijos nutarimo duomenų, įvykio vietos matavimų, akivaizdžiai į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam signalui.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą, kuriuo su V. S. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra prieštaringų duomenų, kurie trukdo teisingai išspręsti bylą, be to, byloje surinkti ne visi reikalingi duomenys.
Iš teismui pateiktoje byloje esančio V. S. 2011-09-14 paaiškinimo matyti, kad asmens rašiusio šį paaiškinimą rašysena pirmame ir antrame lapo pusėse akivaizdžiai skiriasi. Šis skirtumas yra matomas labai aiškiai (b. l. 9). Todėl galima teigti, kad antroje paaiškinimo pusėje per klaida pridėta atšviesta kitos eismo įvykio dalyvės I. R. paaiškinimo dalis arba ši paaiškinimo dalis yra galimai rašyta kito asmens.
Apeliacinės instancijos teismui iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro išsireikalavus administracinio teisės pažeidimo bylos originalą matyti, jog iš tikrųjų V. S. 2011-09-14 paaiškinimas yra ilgesnis bei išsamesnis, nei buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neturėjo visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų duomenų.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 277 str. numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.
Pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad jis važiavęs nuo Miesto ligoninės link centro. Privažiavus prie sankryžos, žalias šviesoforo signalas mirksėjo, o prieš pat įvažiuojant į sankryžą, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Bandė stabdyti, tačiau lijo, kelio danga buvo šlapia, todėl ir stabdymo kelias buvo ilgesnis. Įvertino visas sąlygas, tikėjosi pravažiuoti sankryžą, nes nusprendė, kad automobilio stabdymas gali sukelti sunkesnes pasekmes. Teigė, jog yra ne kaltas, nes atsižvelgiant į esamą situaciją, pradėtą manevrą turėjo pabaigti, siekiant išvengti skaudesnių pasekmių (b. l. 34).
Kita eismo įvykio dalyvė liudytoja I. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiavo Lideikio gatve nuo Melnragės link miesto centro, pirmąją kelio juosta. Privažiavusi sankryžą, kuri kertasi su Liepojos g., sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji važiavo tiesiai link Lideikio g. Tuo metu, kitas automobilis, važiuojantis Liepojos gatve, trenkėsi į jos automobilio kairę pusę. Tuo metu jau buvo įvažiavusi į sankryžos vidurį. Įvykio dieną lijo, buvo apsiniaukę, tačiau, ar kelio danga buvo slidi negalinti pasakyti. Jos vairavimo stažas yra 14 metų (b. l. 34-35).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojo policijos pareigūno R. S. parodymai apie tai, kad jam nekyla abejonių, jog dėl padaryto teisės pažeidimo kaltas asmuo, vairavęs automobilį „Toyota Corolla Verso“, dar neįrodo apelianto kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Kadangi jis (liudytojas) gana kategoriškai nurodė, jog prieš įvažiuojant į sankryžą, vairuotojas visais atvejais turėtų įsitikinti saugumu, pasirinkti saugų greitį, ir spėti sustabdyti automobilį prie šviesoforo, nes Liepojos g. yra ganėtinai didelis automobilių srautas ir eismas intensyvus. Be to, pažymėjo, kad degant geltonam šviesoforo signalui, yra vienareikšmiškai draudžiama įvažiuoti į sankryžą. Liudytojų, mačiusių įvykį nebuvo, įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Tačiau šis liudytojas eismo įvykio tiesiogiai nematė, tačiau davė pakankamai kategoriškus parodymus, neabejodamas jų atitikimu realioms įvykio aplinkybėms, todėl teismas turi pagrindo šiais parodymais besąlygiškai nepasikliauti.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad esant tokiems prieštaringiems eismo įvykio dalyvių paaiškinimams, pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti ekspertą, kuris bylą nagrinėjančiam teismui galėtų paaiškinti (pakomentuoti automobilių judėjimo greitį, kryptį, susidūrimo kampą) byloje esantį Eismo įvykio vietos planą (b. l. 5-6).
Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).
Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, tinkamai neįvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 4 punktu,
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.