Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2009-07-07 · Civilinė byla Nr. 2-104-500/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-07-07
Bylos Nr.
2-104-500/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Švedavičius
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
M. M.
Civilinė byla Nr. 2- 104-500-2008 m.Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.; 11.9.10.8.; 14.4; 18.3.; 99.7.; 99.9.; 113.1.; 116.1.; 116.4.; 125.7.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUPasvalys2009 m. liepos mėn. 07 d.

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovui V. U., ieškovo atstovui advokatui S. Butkevičiui, atsakovui M. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovui M. M. individualiai įmonei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo teismą pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovo 2008m. rugsėjo mėn. 22d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą įspėjimą, pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo atsakovo M. M. individualioje įmonėje 2008m. rugsėjo mėn. 25d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. 3d. 2p. ir laikyti jį atleistu iš darbo pas atsakovą pagal Lietuvos Respublikos BK 127 str. 1d. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš atsakovo išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 20000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo teismą tenkinti jo pareikštą ieškinį pilnai ir paaiškino teismui, kad jis nuo 2004m. gruodžio mėn. 01d. dirbo pas atsakovą miško ruošos darbininku. 2008m. rugsėjo mėn. 22d. atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą įspėjimą, o 2008m. rugsėjo mėn. 25d. įsakymu atsakovas atleido iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3d. 2p. už pravaikštas. Su atsakovo įsakymais skirti drausminę nuobaudą įspėjimą ir atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. nesutinka, kadangi jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, pravaikštų nepadarė. 2008m. rugsėjo mėn. dirbo atsakovo nurodymų (duomenys neskelbtini) miške kartu su T. T., A., D., A. ir G., tačiau jų pavardžių tiksliai nežino. Visus darbus paminėtame miške baigė 2008m. rugsėjo mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena. Tuo metu kai dirbo paminėtame miške kartu su kitais kartu dirbusiais asmenimis gyveno (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. Po to kai baigė darbą miške atvažiavęs M. M. siųstas žmogus surinkęs išvežė pjūklus ir kitus įrankius bei išvažiavo M. M. įmonei priklausantį autobusiuką, su kuriuo važinėdavo į darbą. Pats M. M. atvykęs nebuvo ir jokio kito darbo nenurodė. Kadangi M. M. buvo nesumokėjęs užmokesčio už darbą pats su kitais kartu dirbusiais asmenimis ne kartą ieškojo M. M., buvo nuvykę pas jį į namus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir pasiklausti ką dirbti toliau, tačiau nė karto M. M. nerado, į telefoninius skambučius M. M. taip pat neatsakė. Baigus darbą miške ir toliau gyveno tame pačiame bute (duomenys neskelbtini) laukdamas užmokesčio už darbą ir naujo darbo, tačiau M. M. jokio darbo nepasiūlė. Apie priimtus įsakymus skirti įspėjimą ir atleisti iš darbo atsakovas taip pat nepranešė. Apie tai, kad yra atleistas iš darbo sužinojo tik gavęs atsakymą iš Panevėžio darbo inspekcijos, į kurią kreipėsi dėl to, kad nemokamas atlyginimas už darbą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo teismą ieškovo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad po to, kai atsakovas baigė darbą miške paliepė atsakovui tvarkyti jam, t.y. atsakovui nuosavybės teise priklausantį parką, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas į darbą tvarkyti parko 2009m. rugsėjo mėn. 22d. neatėjo,

todėl tą pačią dieną parašė ieškovui įspėjimą, kad atleis jį iš darbo, jei pastarasis iki 2008m. rugsėjo mėn. 25d. neateis į darbą. Paminėto įspėjimo drausmine nuobauda nelaiko, laiko jį tik ieškovo perspėjimu apie tai, kad jis bus atleistas iš darbo jei neatvyks į darbą iki 2008m. rugsėjo mėn. 25d. Kadangi ieškovas neatvyko į darbą iki 2008m. rugsėjo mėn. 25d., paminėtos dienos įsakymu už pravaikštas atleido ieškovą iš darbo. Pats skambino ieškovui telefonu, tačiau į skambučius ieškovas neatsiliepė. Pats buvo nuvykęs pas ieškovą į namus, tačiau jo nerado. Kadangi ieškovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą laiko, kad ieškovą iš darbo atleido pagrįstai ir teisėtai, todėl ieškinį prašo atmesti.

Liudytojas M. G. parodė, kad jis iki armijos kartu su ieškovu dirbo pas atsakovą. Grįžęs iš armijos pas atsakovą nebedirbo, tačiau ieškovas (duomenys neskelbtini) kaime su kitais pas atsakovą dirbusiais asmenimis 2008m. rugsėjo mėnesį gyveno tame pačiame name, kuriame gyvena jis. Paminėtame name ieškovas gyveno iki 2008m. spalio mėn. pradžios. Pats ne kartą 2008m. rugsėjo mėn. antroje pusėje V. U. su kitais kartu su juo gyvenusiais asmenimis vežė pas M. M. į namus, kadangi pastarieji sakė, kad reikia pasikalbėti dėl darbo ir prašė nuvežti pas atsakovą.

Liudytojas T. T. parodė, kad jis nuo 2006m. iki 2008m. rugsėjo mėn. pabaigos dirbo M. M. įmonėje. 2008m. rugsėjo mėnesį miške dirbo kartu su V. U.. Darbą miške baigė apie rugsėjo 20d. Baigus darbą miške dar kurį laiką su ieškovu gyveno tame pačiame bute, kuriame gyveno darbo metu, tačiau M. M. jokio kito darbo nepasiūlė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies – Lietuvos Respublikos DK 136, 140, 235, 237, 240, 250, 297 str.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad ieškovas V. U. nuo 2004-12-01 dirbo atsakovo M. M. įmonėje miško ruošos darbininku ( b.l. 5-6 ). 2008-09-22 atsakovo įsakymu ieškovui V. U. paskirta drausminė nuobauda įspėjimas ( b.l. 27 ), kurią ieškovas prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti. Atsakovas paminėtą įspėjimą prašo laikyti ne drausmine nuobauda, o tik perspėjimu, kad ieškovas bus atleistas iš darbo už neatvykimą į darbą. Iš paminėto įspėjimo teksto matyti, kad ieškovas yra įspėtas dėl neatvykimo į darbą 2008-09-22, todėl paminėtas įspėjimas laikytinas ieškovui paskirta drausmine nuobauda. 2008-09-25 atsakovo įsakymu ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. ( už pravaikštas ). Paminėtame įsakyme konkrečiai nėra nurodyta pagal kurią straipsnio dalį ieškovas yra atleistas iš darbo, tačiau iš įsakymo teksto matyti, kad ieškovą iš darbo atsakovas atleido pagal DK 136 str. 3d. 2p.

Ieškovas ginčija atsakovo jam paskirtą drausminę nuobaudą įspėjimą ir atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. ir prašo teismą pripažinti negaliojančia ir panaikinti jam paskirtą drausminę nuobaudą įspėjimą ir atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. Ieškovas paaiškino, kad baigus darbą miške atsakovas jokio kito darbo nepasiūlė ir jis pats su kitais kartu dirbusiais asmenimis laukė, kad atsakovas nurodytų kitą darbą, pats ieškojo atsakovo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir darbo. Paminėtas ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtina ir liudytojai M. G. ir T. T.. Atsakovas be savo paties paaiškinimo nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad jis nurodė ieškovui kitą darbą ir ieškovas neatėjo į darbą, t.y. padarė pravaikštas. Todėl vertinant visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kaip darbuotojas darbo metu buvo netolygioje padėtyje su atsakovu laikytina įrodyta, kad atsakovas ieškovui baigus darbą miške jokio kito darbo ieškovui nenurodė, ieškovas pats dėjo pastangas susirasti atsakovą dėl tolesnio darbo ir pan. Kadangi atsakovas jokio konkretaus darbo ieškovui nebuvo nurodęs laikytina, kad pravaikštų 2008m. rugsėjo mėn. 22-25 d.d. ieškovas nepadarė, todėl jam paskirta drausminė nuobauda įspėjimas ir atleidimas iš darbo be įspėjimo pagal DK 136 str. 3d. 2p. laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus atsižvelgtina ir į tai, kad nuobaudas ieškovui atsakovas paskyrė nesilaikydamas drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, t.y. nepareikalavęs iš ieškovo rašytinio pasiaiškinimo ir pan.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovą pagal DK 136 str. 3d. 2p. neteisėtu ieškovas nepageidauja grįžti į darbą pas atsakovą ir prašo laikyti jį atleistu iš darbo pagal DK 127 str. 1d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepageidauja grįžti į darbą pas atsakovą dėl to, kad grįžus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovą pagal DK 136 str. 3d. 2p. neteisėtu ieškovas negrąžintinas į darbą pas atsakovą, o laikytinas atleistu iš

darbo teismo sprendimu - DK 297 str. 4d. Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat pilnai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t.y. nuo atleidimo iš darbo dienos

iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad už darbą ieškovui buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, todėl už priverstinės pravaikštos laiką iš atsakovo ieškovui priteistinas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistina ir DK 140 str. 1d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka.

Ieškovas taip pat prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo ir 20000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui. DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ieškovas kaip neturtinę žalą nurodo aplinkybes, kad atleidus jį iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija ir pan. Teismo nuomone atsakovo kaip darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą ir pan., todėl laikytina, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Įrodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama, t. y. atsakovas privalo atsakyti už žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad byloje yra įrodytos visos neturtinės atsakovo atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti paminėtą žalą pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų kaina. Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.), turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB ,,(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. (duomenys neskelbtini; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt., bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti patirtus dvasinius išgyvenimus ir pan., ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui, netektų pajamų atlyginimui ir pan. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2008-09-25, o į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu kreipėsi tik 2008-12-08. DK 297 str. numatyta, kad dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojas gali kreiptis per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie atleidimą iš darbo dienos. Ieškovas paaiškino, kad apie atleidimą iš darbo jis sužinojo tik gavęs atsakymą iš Panevėžio darbo inspekcijos. Paminėta ieškovo nurodoma aplinkybė byloje atsakovo nėra paneigta, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas įsakymą atleisti ieškovą iš darbo būtų ieškovui išsiuntęs ar kitaip įteikęs. Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. ieškovui išsiųstas 2008-11-13 ( b.l. 7-8 ), todėl laikytina, kad ieškovas nėra praleidęs įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą. Be to ir pats atsakovas neprašo taikyti senaties termino.

Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės yra tenkintinas iš atsakovo ieškovo naudai pilnai priteistinos teismo išlaidos, t.y. išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovo M. M. individualios įmonės savininko M. M. 2008m. rugsėjo mėn. 22d. įsakymu ieškovui V. U. paskirtą drausminę nuobaudą įspėjimą.

Pripažinti neteisėtu ieškovo V. U. atleidimą iš darbo atsakovo M. M. individualioje įmonėje 2008m. rugsėjo mėn. 25d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. 3d. 2p. ir laikyti jį atleistu iš darbo pas atsakovą teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, nuo teismo sprendimo įsigaliojimo (įsiteisėjimo) dienos.

Priteisti iš atsakovo M. M. individualios įmonės ieškovo V. U. naudai 2400, 00 Lt. išeitinę išmoką, 7520 Lt. vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2009-07-07, vidutinį darbo užmokestį, skaičiuotiną po 38, 80 Lt. už kiekvieną darbo dieną, nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5000, 00 Lt. neturtinės žalos atlyginimo ir 700, 00 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo M. M. individualios įmonės valstybės naudai 511, 00 Lt. žyminio mokesčio ir 19, 95 Lt. pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Algirdas Švedavičius