Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė jas ieškovei valdyti patikėjimo teise (b.l. 6). Nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 9 d. A. M. ir UAB „Rasų valda“ sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 230, kurios pagrindu A. M. buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o šia sutartimi nuomininkas A. M. įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius (b.l. 10). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad nuomininkas A. M. 2013 m. sausio 1 d. mirė, o nuomojamame bute šeimos nario teisėmis liko gyventi atsakovas, kuris minėtame bute nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 7-9).

Civilinio kodekso 6.590 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, todėl atsakovas privalo tinkamai įvykdyti visus sutartinius įsipareigojimus. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakovas nemokėjo buto nuomos mokesčio, todėl susidarė 2 693,82 Lt įsiskolinimas, kurį surado 2 623 Lt skola už nuomos paslaugas bei 70,82 Lt delspinigiai (b.l. 19). Duomenų apie tai, kad atsakovas savo prievoles ieškovei įvykdė tinkamai, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 623 Lt skola už nuomos paslaugas bei 70,82 Lt delspinigiai (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.583 straipsnis).

Remiantis Civilinio kodekso 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas su ieškove laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. neatsiskaitė už socialinio būsto nuomą, dėl ko susidarė 2 693,82 Lt įsiskolinimo suma (b.l. 19). Pagal bylos medžiagą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-8669-820/2014 ieškovei iš atsakovo dėl laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. netinkamai vykdytos pareigos mokėti buto nuomos mokestį buvo priteista 2 764,64 Lt skola (b.l. 17-18). Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas su ieškove sutartyje nustatytais terminais tinkamai neatsiskaito bei vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad bent iš dalies atsakovas apmokėjo skolą ieškovei bei tai, kad atsakovas ne kartą būdamas informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, kreipėsi į ieškovę su prašymu atidėti ar išdėstyti susidariusį įsiskolinimą, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (Civilinio kodekso 6.611 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis paminėtomis įstatyminėmis nuostatomis, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014 m. gruodžio 4 d. iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), todėl remiantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsniu ir 93 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 8,80 Lt už duomenų paiešką bei jų peržiūrą.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistina 169,19 Lt (49 EUR) žyminio mokesčio (18 EUR už turtinį reikalavimą bei 31 EUR už neturtinį reikalavimą) valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 10,00 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 759,67 EUR (2 623 Lt) skolą už nuomos paslaugas, 20,51 EUR (70,82 Lt) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 780,18 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gruodžio 4 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,55 EUR (8,80 Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 169,19 Lt (49 EUR) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.