- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 1-2345-957/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00798-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Lukaševič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 MGL (780 Lt);Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams su 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu G. M., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžiu subendrinta bausmė – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimas bei 8 MGL (1040 Lt) bauda;Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 650 MGL (84500 Lt) dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. 2013 m. gruodžio 22 d., apie 13.00 val., Juodojo kelio g. 100, Vilniuje, būdamas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tiesiogiai, žodine forma pasiūlė ir konkliudentiniais veiksmais, padėdamas 200 Lt nominalo kupiūrą Nr. AH5268476 ir 100 Lt nominalo kupiūrą Nr. AE1416599 į atidarytų automobilio priekinių dešinės pusės durelių dėtuvę, davė 300 Lt dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyr. patruliui E. U. ir patruliui R. O., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013 m. gruodžio 22 d., apie 12.38 val., Juodojo kelio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „AUDI 100“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 95 km/h greičiu. Taip G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gruodžio 23 d. ir 2014 m. birželio 19 d. apklausose savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d., tiksliai valandos neprisimena, maždaug apie 13.00 val., savo draugo A. J. sesers A. J. automobiliu „AUDI 100“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo iš Kalvelių kaimo, Vilniaus rajone, į Vilniaus miestą. Kai išvažiavo iš Vilniaus rajono teritorijos ir įvažiavo į Vilniaus miesto teritoriją, apie 1 km atstumu nuo kelio ženklo „Vilnius“, jau Juodojo kelio gatvėje, jį sustabdė kelių policijos ekipažas. Buvo sustabdytas dėl to, kad viršijo greitį, nes pagal jų radaro matmenis greitis buvo 95 km/h. Jie pasakė, kad šioje atkarpoje yra leistinas greitis 90, nes jau yra Vilniaus miestas. Aiškino jiems, kad jokio ženklo nematė ir važiavo leistinu greičiu. Pareigūnai paėmė jo ir automobilio dokumentus, leido nuvažiuoti atgal ir įsitikinti, jog netoli geležinkelio bėgių yra kelių ženklas „Vilnius“. Nuvažiavo atgal apie 1 km ir netoli esančių geležinkelio bėgių sustojo, išlipo iš automobilio, vaikščiojo prie kelio ir tada lauke ant žemės pamatė gulintį kelio ženklą „Vilnius“. Vietoje, kur prieš tai stovėjo šis ženklas, ieškant ženklo liko jo batų pėdsakai. Tada nuvažiavo prie pareigūnų, jiems paaiškino, jog ženklo nepastebėjo, kadangi šis yra išverstas, guli ant žemės. Su pareigūnais (jis savo automobiliu, o pareigūnai savo), nuvažiavo į tą vietą. Pareigūnai, pamatę gulintį ženklą, pradėjo jį kaltinti, kad tai jis jį nuvertė, kad jį tyčia sugadino norėdamas išvengti atsakomybės. Jie pradėjo fotografuoti paliktus batų pėdsakus prie nuversto ženklo, sakė: „Visi mes žmonės, galėjome susitarti, nereikėjo taip elgtis“. Suprato tai, kad jie nori pinigų, tam, kad būtų paleistas. Pareigūnai abu įsėdo į savo automobilį. Pareigūnas, kuris sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, tikrino jo duomenis, klausė, kam jis sugadino ženklą. Jis aiškino, jog šito nedarė, kad labai skuba ir panašiai. Suprato, jog pareigūnai jį paleis gavę pinigų. Rankoje laikė 200 Lt, kuriuos įdėjo į jų automobilio priekinių durelių keleivių pusės daiktų dėžę. Šis pareigūnas klausė, ar apskritai jis žino, kokia gresia bauda už viršijimą ir dar už ženklo sugadinimą, pasakė, jog gresia 600 Lt bauda. Suprato, kad davė per mažai, todėl paėmė atgal tuos padėtus 200 Lt, išėmė dar 100 Lt prie tų 200 Lt ir visus juos, t. y. 300 Lt, vėl padėjo į durelių daiktų dėžę. Tada pareigūnai pasakė, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą. Nesuprato, ko nori iš jo pareigūnai. Į dureles padėtus 300 Lt pasiėmė atgal ir įsidėjo sau į kišenę. Pareigūnai jį sulaikė, prie automobilio paviršutinės apžiūros metu su kitais daiktais buvo paimti minėti 300 Lt. Buvo pristatytas į Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą. Savo kaltę dėl kyšio davimo pareigūnams pripažįsta visiškai. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jokio kelio ženklo jis neišvertė, jo nesugadino, ženklas jau buvo išverstas iki jo atvykimo į tą vietą (b. l. 44, 52).
Liudytojas R. O., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulis, ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 8 d. apklausoje parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d., dirbant kartu su vyr. patruliu E. U. prie Juodasis Kelias g. 100, Vilniuje, apie 12.38 val., sustabdė iš Vilniaus rajono pusės į Vilniaus miestą važiuojantį automobilį „Audi 100“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi buvo viršytas toje atkarpoje leistinas 50 km/h greitis, o automobilis važiavo 95 km/h greičiu. Šį automobilį vairavęs asmuo – G. M., nesutiko su pažeidimu, sakė, kad jokio ženklo nematė, paprašė leisti nuvažiuoti atgal ir pasižiūrėti, ar iš tikrųjų yra greitį ribojantis ženklas. G. M. pateikė savo asmens dokumentus ir automobilio dokumentus ir nuvažiavęs pažiūrėti ženklą, maždaug po 5 minučių grįžo, bet pasakė, kad jokio ženklo ten nėra. Kartu su vyr. patruliu E. U. ir G. M. nuvažiavo prie kelių ženklo, kuris buvo prie geležinkelio bėgių, kurie ribojasi tarp Vilniaus rajono teritorijos esančio Šumsko plento ir Vilniaus miesto Juodojo Kelio gatvės, kurį matė prieš sustabdant G. M., nes toje vietoje, apie 12.20 val., apsisukinėjo, tačiau dabar nepamatė stovinčio ženklo. Išlipus iš automobilio pamatė, kad ženklas 550 vienoje pusėje su užrašu „VILNIUS“, kitoje su užbrauktu užrašu „VILNIUS“, yra nuverstas ant žemės. Ant G. M. batų buvo grunto – žemių, panašių kaip prie nuversto ženklo, likučiai. Prie ženklo palikti pėdsakai atitiko G. M. avėtų batų pėdsakus. Buvo nufotografuoti pėdsakai ir nuverstas ženklas. G. M. neigė, kad tai jis išvertė ženklą, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už greičio viršijimą pagal ATPK 124 straipsnį, iš pradžių žodžiais primygtinai prašė susitarti vietoje, nefiksuoti pažeidimo. Jam buvo paaiškinta, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. G. M. pasakė, kad supranta, bet ir toliau siūlė pinigus, klausė, ar užteks 200 Lt. Tuo metu jis sėdėjo ant automobilio priekinės keleivio (dešinės pusės) sėdynės, durelės šioje pusėje buvo atidarytos, o G. M. stovėjo lauke prie durelių ir iš piniginės išėmęs 200 Lt kupiūrą, ją padėjo į atidarytų durelių daiktų dėtuvę. Jam dar kartą buvo paaiškinta, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. G. M. iš dėtuvės paėmė padėtą prieš tai 200 Lt kupiūrą, prie jos padėjo dar 100 Lt kupiūrą ir, vis prašydamas nerašyti protokolo, minėtus pinigus padėjo į durelių daiktų dėtuvę, todėl jis buvo sulaikytas. Matant, kad yra sulaikomas, jam pavyko pasiimti paliktus pinigus, bet pinigai iš jo buvo paimti ir padėti į tą vietą, kur jis prieš tai juos buvo padėjęs automobilyje. Jam buvo uždėti antrankiai. G. M. pristatė į Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą. Prie komisariato buvo apžiūrėtas jų tarnybinis automobilis „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su 200 Lt ir 100 Lt kupiūromis, kurias buvo padėjęs G. M.. Toliau bendraujant su G. M., šis prisipažino nuvertęs kelio ženklą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 35-36).
Iš R. O. 2013 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame liudytojas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir apklausos metu bei parodė, kad visą laiką automobilyje buvo įjungtos vaizdo ir garso kameros (b. l. 2-3).
Liudytojas E. U., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulis, ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 18 d. apklausoje parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d., apie 12.38 val., prie Juodojo Kelio g. 100, Vilniuje, dirbant kartu su patruliu R. O. buvo sustabdytas automobilis „Audi 100“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo iš Vilniaus rajono pusės į Vilniaus miestą 95 km/h greičiu, nors toje atkarpoje buvo leistinas 50 km/h greitis. Šį automobilį vairavo G. M., kuris nesutiko su pažeidimu. Jis aiškino, kad jokio ženklo, ribojančio greitį, nematė, paprašė leisti grįžti atgal ir pasižiūrėti, ar iš tikrųjų yra greitį ribojantis ženklas. Jis pateikė savo asmens ir automobilio dokumentus, nuvažiavo, o maždaug po 5 minučių grįžęs pasakė, kad jokio ženklo ten nėra. Kartu su patruliu R. O. ir G. M. nuvažiavo prie geležinkelio bėgių, esančių tarp Vilniaus rajono teritorijoje esančio Šumsko plento ir Vilniaus miesto Juodasis Kelias gatvės. Pamatė, kad ženklas 550 (kelių eismo taisyklės), vienoje pusėje su užrašu „VILNIUS“, kitoje su užbrauktu užrašu „VILNIUS“, yra nuverstas ant žemės. Apie 12.20 val., toje vietoje važiavo tarnybiniu automobiliu „VW Jetta“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir matė stovintį minėtą ženklą. Ant G. M. batų buvo panašaus kaip prie nuversto ženklo grunto likučiai, o prie ženklo palikti pėdsakai atitiko G. M. avėtų batų pėdsakus. G. M. neigė, kad tai jis išvertė ženklą, vėliau apie 13.00 val., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už greičio viršijimą, primygtinai prašė nefiksuoti pažeidimo. Jam buvo paaiškinta, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. G. M. pasakė, kad tai supranta, bet ir toliau, stovėdamas prie jų tarnybinio automobilio lauke prie atidarytų priekinių keleivio (dešinės pusės) durelių, siūlė pinigus. Jis iš piniginės išėmė 200 Lt kupiūrą, ją padėjo į minėtų durelių daiktų dėtuvę. Jam dar kartą buvo paaiškinta, kad už kyšio davimą yra baudžiamoji atsakomybė. Tada G. M. iš dėtuvės paėmė prieš tai padėtą 200 Lt kupiūrą, prie jos padėjo dar 100 Lt kupiūrą ir, prašydamas nerašyti protokolo, minėtas dvi kupiūras padėjo į durelių daiktų dėtuvę, todėl jis buvo sulaikytas. Matydamas, kad yra sulaikomas, jis išėmė paliktus pinigus, bet pinigai iš jo buvo paimti ir padėti atgal į durelių daiktų dėtuvę. G. M. buvo uždėti antrankiai ir jį pristatė į Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą. Prie komisariato buvo apžiūrėtas jų tarnybinis automobilis su 200 Lt ir 100 Lt kupiūromis. G. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį (b. l. 37-39).
Iš E. U. 2013 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame liudytojas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir apklausos metu bei parodė, kad visą laiką automobilyje buvo įjungtos vaizdo ir garso kameros (b. l. 4-5).
Policijos 2013 m. gruodžio 22 d. 13.05 val. įvykio registro išrašas patvirtina, kad Vilniuje, Juodojo kelio g., prie pervažos sustabdytas automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas davė kyšį (b. l. 6).
Iš automobilio “VW Jetta” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad priekinių dešinės pusės durelių daiktuvėje guli 200 Lt nominalo kupiūra Nr. AH 5268476 ir 100 Lt nominalo kupiūra Nr. AE 1416599 (b. l. 7-10).
Iš pinigų 2013 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pinigai (100 Lt ir 200 Lt kupiūros), 2013 m. gruodžio 22 d. paimti automobilio „VW Jetta” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu, apžiūros objektas viena 100 Lt kupiūra, kurios Nr. AE 1416599 ir viena 200 Lt kupiūra, kurios Nr. AH 5268476 (b. l. 11-14).
Filmuotos medžiagos, darytos 2013 m. gruodžio 22 d. Juodojo kelio gatvėje, Vilniuje 2014 m. kovo 3 d. apžiūros protokole nurodoma, kad 12.59.23 val. vaizdas filmuojamas automobilio salono per atidarytas automobilio priekines dešinės pusės dureles, kur prie durelių lauke stovi policijos pareigūnas, kaip nustatyta – R. O., o prie jo stovi vaikinas – G. M., G. M. prašo tartis, sako „davai 200 duodu ir viskas“, iš kišenės išsiima 200 Lt kupiūrą, laikydamas ją dešinėje rankoje 13.00.43 val. pasilenkia, padeda į atidarytų automobilio durelių daiktų dėtuvę, vėliau sako „gerai, 300 duosiu“, G. M. iš kairės kelnių kišenės išima piniginę, išima 100 Lt kupiūrą, kitoje rankoje turėtą kupiūrą sudeda kartu, prašo nerašyti protokolo, 13.06.44 val. G. M. laikytas rankoje kupiūras padeda į atidarytas priekines dešinės pusės dureles, R. O. klausia „ką tu ten kyšį?“, 13.06.52 R. O. išlipa, G. M. pasilenkia prie durelių, išima kupiūras, R. O. griebia jam už dešinės rankos, iš kitos pusės ateina kitas policijos pareigūnas, uždeda G. M. antrankius (b. l. 20-32).
Motyvuojamoji dalis
G. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šie objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d., maždaug apie 13.00 val., automobiliu „AUDI 100“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo iš (duomenys neskelbtini), į Vilniaus miestą, apie 1 km atstumu nuo kelio ženklo „Vilnius“, jau Juodojo kelio gatvėje, jį sustabdė kelių policijos ekipažas, buvo sustabdytas dėl to, kad viršijo greitį, suprato, jog pareigūnai jį paleis gavę pinigų, rankoje laikė 200 Lt, kuriuos įdėjo į jų automobilio priekinių durelių keleivių pusės daiktų dėžę, pareigūnas klausė, ar apskritai jis žino, kokia gresia bauda už viršijimą ir dar už ženklo sugadinimą, pasakė, jog gresia 600 Lt bauda, suprato, kad davė per mažai, todėl paėmė atgal tuos padėtus 200 Lt, išėmė dar 100 Lt prie tų 200 Lt ir visus juos, t. y. 300 Lt, vėl padėjo į durelių daiktų dėžę. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs liudytojų E. U. bei R. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jų tarnybiniai pranešimai, policijos 2013 m. gruodžio 22 d. įvykio registro išrašas, filmuotos medžiagos, darytos 2013 m. gruodžio 22 d. Juodojo kelio gatvėje, Vilniuje 2014 m. kovo 3 d. apžiūros protokolas. Be to, iš automobilio „VW Jetta” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad priekinių dešinės pusės durelių daiktuvėje guli 200 Lt nominalo kupiūra Nr. AH 5268476 ir 100 Lt nominalo kupiūra Nr. AE 1416599, šie pinigai buvo apžiūrėti. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog G. M. tiesiogiai, konkliudentiniais veiksmaias, t. y. į tarnybinio automobilio „VW Jetta” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinių dešinės pusės durelių daiktuvę įdėdamas 300 Lt, davė kyšį policijos pareigūnams, kuris pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punktą yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims.
Be to, teismas pažymi, kad būtinasis BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos subjektyvusis požymis – tikslas, kuris pasireiškia paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus siekiu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neteisėta gali būti pripažinta tokia valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikla, kuri vykdoma nepaisant iš teisės aktų kylančių reikalavimų, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai papirkėjui suteikiant tam tikras lengvatas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-429/2011). Teismas išnagrinėtų aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog G. M. siekė paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Liudytojas R. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M. norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už greičio viršijimą pagal ATPK 124 straipsnį, iš pradžių žodžiais primygtinai prašė susitarti vietoje, nefiksuoti pažeidimo, jam buvo paaiškinta, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet G. M. ir toliau siūlė pinigus, klausė, ar užteks 200 Lt, iš piniginės išėmęs 200 Lt kupiūrą, ją padėjo į atidarytų durelių daiktų dėtuvę, vėliau G. M. iš dėtuvės paėmė padėtą prieš tai 200 Lt kupiūrą, prie jos padėjo dar 100 Lt kupiūrą. Tokias pačias aplinkybes nurodė liudytojas E. U., tai patvirtina E. U. ir R. O. tarnybiniai pranešimai. Konstatuotina, jog G. M. siekė, kad pareigūnai elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nors pareigūnas, nustatęs administracinį teisės pažeidimą privalo tai užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole.
Teismas pažymi, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog kyšį duoda valstybės tarnautojui, vykdančiam įgaliojimus, siekdamas neteisėto jo veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus ir nori taip veikti. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog G. M. suvokė, kad reikalauja neteisėto savo įgaliojimus vykdančių pareigūnų neveikimo ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas sieja šios veikos baigtumą su momentu, kai atlikta bent viena iš trijų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas ar pažadėjimas (kasacinės nutartys Nr. 2K–274/2007, 2K-53/2008, 2K-P-181/2008). Pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio (2009 m. vasario 10 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-48/2009).
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pareigūnams duoto kyšio suma neviršija 250 MGL dydžio sumos, tačiau viršija 1 MGL dydį, G. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, bei sutinka su bausme bei jos dydžiu (b. l. 131).
Dėl G. M. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. M. – nedirba (b. l. 120), tačiau užsiregistravęs darbo biržoje (b. l. 121), teistas (b. l. 79-119), nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 128), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centruose nesigydė (b. l. 126, 127). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam G. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. M. nuo 2013 m. gruodžio 22 d. 13.00 val. iki 2013 m. gruodžio 23 d. 15.00 val. buvo laikinai sulaikytas, todėl šis terminas vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, palankia kaltinamajam prasme įskaitytinas į paskirtą bausmę (b. l. 40, 45). 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47), kuri paliekama nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):
- CD laikmena su 2013 m. gruodžio 22 d. įvykio vaizdo ir garso įrašu, patvirtinančiu kaltinimą G. M., saugoma prie bylos, paliekama saugoti byloje;
- piniginės lėšos – 300 Lt – perduotos saugoti kvitu Nr. 002758 (serija AAC) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (b. l. 15-17), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. skirti galutinę bausmę – 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 22 d. 13.00 val. iki 2013 m. 2013 m. gruodžio 23 d. 15.00 val. (dvi dienos) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi vieną laikino sulaikymo bei suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę bausmę – 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.
G. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
CD laikmeną su 2013 m. gruodžio 22 d. įvykio vaizdo ir garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Pinigines lėšas – 300 Lt – perduotas saugoti kvitu Nr. 002758 (serija AAC) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.