- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-12
- Bylos Nr.
- 2SA-111-4642009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. B.
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui K. B. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. B. 2008-11-14 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą (b.l. 168-174), prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nurodydamas, jog teismas, priimdamas pakartotinį sprendimą už akių, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą teisme, atstovo neatvykimą į teismo posėdį, tinkamai pranešus apie neatvykimo priežastis bei sprendimą už akių reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pareiškėjas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, nes yra pagrindas manyti, kad atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės bus priimtas pakartotiniam sprendimui už akių priešingas sprendimas. Akcentavo, kad jo atstovas tinkamai, dar iki teismo posėdžio, pranešė apie tai, jog dėl staigios ir netikėtos ligos negali jame dalyvauti bei prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Tuo tarpu teismas, teigdamas, jog tokiu atveju pareiškėjas pats galėjo atvykti į teismo posėdį, pažeidė CPK 51 str. nuostatas, įgyvendinančias principą, jog „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-11 nutartis c.b. 3K-170/2007), tuo pažeisdamas jo teisę į teisminę gynybą bei teisę būti tinkamai atstovaujamam teisme. Pažymėjo, kad asmeniškai jis negavo jokių pranešimų ar šaukimų į teismo posėdį. Tvirtino, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai pripažino advokato ligą nesvarbia priežastimi, nedalyvaujant nei jam, nei jo atstovui teismas negalėjo iš esmės išnagrinėti bylos, tuo jam buvo užkirstas kelias pateikti teismui įrodymus, jog paskola yra grąžinta, ką patvirtina 2005-07-03 Susitarimo nuorašas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu į pareiškėjo K. B. pareiškimą (b.l. 184) su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutiko ir prašė jo netenkinti, nesant proceso atnaujinimo pagrindų. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo (atsakovo) advokatas į teismo posėdžius neatvyko tris kartus, dėl to buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Tvirtino, kad pareiškėjas piktybiškai vengia grąžinti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-03-24 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas pakartotinį sprendimą už akių atsakovui neatvykus į teismo posėdį ir pripažinęs jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, aiškios CPK 246 str. 2 d. nuostatų taikymo klaidos, kuri būtų pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nepadarė. Apylinkės teismas konstatavo, kad bylą nagrinėjantis teismas turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimą už akių ir nėra pagrindo manyti, jog teismas šią teisę realizavo netinkamai. Pažymėjo, jog dėl užimtumo kitose bylose pareiškėjo (atsakovo išnagrinėtoje byloje) atstovas į teismo posėdžius neatvyko ne vieną kartą, posėdžiai dėl to buvo atidedami, o juos atidedant kito posėdžio data derinta pagal atstovo pageidavimus, nepaisant to, posėdžio dieną vėl gautas tą pačią dieną išduotas nedarbingumo lapelis. Tuo tarpu duomenų apie paties atsakovo K. B. neatvykimą, jo paties prašymų dėl posėdžio atidėjimo, įrodymų dėl jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje nebuvo gauta (b.l. 207-208).
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. atskiruoju skundu (b.l. 209-211) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-24 nutartį ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tvirtina, jog nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas neįvertino pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pabrėžia, kad jo atstovas tinkamai, dar prieš teismo posėdį pranešė, jog negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos bei paprašė bylos nagrinėjimą atidėti. Tačiau teismas ligą pripažino nesvarbia neatvykimo priežastimi, nors vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti ligos pobūdį, pateiktus įrodymus ir kitas aplinkybes. Pažymi, jog teismas pareiškėjo dalyvavimą bylos nagrinėjime nepripažino privalomu, todėl pareiškėjas pasinaudojo CPK 51 str. nustatyta teise vesti bylą per atstovą. Tokiu atveju atstovaujamojo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. Tačiau prašymą nagrinėjantis teismas neatkreipė dėmesio, jog pakartotiniu teismo sprendimu už akių buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą bei teisė būti tinkamai atstovaujamam teisme. Nepagrįstai atmetus atstovo prašymą, pareiškėjui (atsakovui) buvo užkirtas kelias tinkamai apsiginti byloje, kuri, kaip patvirtina Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-09-26 nutartis, kuria panaikintas 2007-01-11 teismo sprendimas už akių ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, nebuvo pakankamai aiški, kad galima būtų priimti sprendimą net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, neišklausius nė vienos šalies, žinančios tikrąsias paskolos suteikimo aplinkybes. Pažymi, jog sprendimo už akių institutu teismas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu tai nekenkia bylai, netrukdo ją tinkamai išnagrinėti (Lietuvos Konstitucinio Tesimo 2006-09-21 nutarimas). Tuo tarpu pareiškimą nagrinėjęs teismas iš esmės vertino tik nuostatas dėl atstovavimo ir neatvykimo į teismo posėdį, nors pareiškime aiškiai buvo išdėstyti motyvai dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimą, netinkamo pritaikymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu į pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą (b. l. 216) prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtina, jog teikdamas atskirąjį skundą atsakovas tik siekia vilkinti procesą, piktybiškai vengdamas grąžinti skolą piktnaudžiauja teise. Pareiškėjo teiginys, neva jis skolą grąžino, yra melagingas ir klaidinantis teismą. Pažymi, kad pareiškėjas tiek pats, tiek per atstovą turėjo procesines galimybes eilę kartų išsakyti savo poziciją, pateikti visas jo argumentus pagrindžiančius įrodymus, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje turiniu, iš esmės teisingai aiškino proceso atnaujinimo instituto taikymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti skunde įvardintos aplinkybės prielaidų nesudaro.
Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-458/2004; 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-7-362/2007 ir kt.).
CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinys rodo, kad pagrindą atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos jis sieja su netinkamu sprendimo už akių institutą reglamentuojančių teisės normų taikymu (CPK 246 str. 2 d., 285 str. 1 d.), teismui klaidingai aiškinus ir taikius teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo teisme (CPK 51 str.), bei su atstovo neatvykimo į teismo posėdį procesinių pasekmių taikymu, nors ir tinkamai pranešus neatvykimo priežastis, dėl ko, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai buvo priimtas pakartotinis sprendimas už akių (CPK 289 str. ).
Sprendimo už akių institutas nenumato šaliai galimybės skųsti sprendimą už akių nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.), tačiau numato galimybę šaliai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 289 str. 2 d., LR Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Vilniaus apygardos teismas 2008-10-08 nutartimi pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pateikti teismui įrodymus, jog priimant pakartotinį sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida ar sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas (b.l. 162-164). Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui aiškiai nurodė, jog šia savo teise jis gali pasinaudoti pateikdamas teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 78 str., 287 str. 1 d.). Tačiau pareiškėjas galimybe reikalauti jo pažeistas teises apginti įstatyme numatytu būdu – paduoti pakartotinį sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, kuriame išdėstyti argumentai bei pateikti įrodymai leistų teismui spręsti, ar pareiškėjo akcentuojamos procesinių teisės normų taikymo klaidos (CPK 51 str., 246 str. 2 d., 285 str. 1 d.) gali būti pagrindas CPK 288 str. 4 d. nuosatatų, reglamentuojančių sprendimo už akių panaikinimo būtinumą ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, taikymui, nepasinaudojo. Kitaip tariant, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas jo pažeistą teisę ginti ekstraordinariu būdu – taikyti išimtinę proceso stadiją ir atnaujinti procesą byloje, neišnaudojęs visų įstatymo numatytų pakartotinio sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdų.
Vien ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia vertinti, kad pareiškėjo teismui pateiktas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu negali būti tenkinamas, pareiškėjui nepasinaudojus kitais galimais savo pažeistų teisių ir interesų gynimo būdais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo K. B. prašymą atnaujinti procesą dėl pirmosios instancijos teismo pakartotiniu sprendimu už akių padarytų aiškių procesinių teisės normų taikymo klaidų, susijusių su atstovavimu ir paties sprendimo už akių priėmimo galimybe, yra paliekama nepakeista. Dėl šios priežasties ir atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia pakartotiniame sprendime už akių, jo manymu, padarytus teisės normų pažeidimus, nėra reikšmingi. Tačiau pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas apelianto (byloje atsakovo) atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą, atsižvelgdamas į CPK 7 str. įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, į civilinio proceso tikslus - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), turėjo diskrecijos teisę spręsti, kad šios priežastys nėra svarbios CPK 246 str. 1 d. prasme, ypač atsižvelgiant į visą proceso eigą ir jo trukmę, į akivaizdžiai pasyvų procesinį atsakovo elgesį jame, į galimybę ir pačiam apeliantui atvykti į teismo posėdį, apie kurį pareigą informuoti atstovaujamąjį turėjo būtent atstovas, o ne teismas (CPK 118 str., 133 str. 2 d.). Ligos svarbių priežasčių, leidžiančių neatvykti į teismo posėdį, kategorijai nepriskiria ir įstatymų leidėjas. Konstatuotina, kad sąlygos sprendimo už akių instituto taikymui ir formaliam byloje pateiktų įrodymų vertinimui buvo (CPK 285 str. 1 d. ir 2 d.), juo labiau, kad atsakovas savo atsikirtimų į kreditoriaus reikalavimus iki teismui priimant pakartotinį sprendimą už akių, t.y. iki 2008-05-19 ir negrindė skolos grąžinimo aplinkybe, tokių įrodymų į bylą anksčiau neteikė (b.l.137-140), nors procesas šioje byloje prasidėjo dar 2006-07-18 (b.l.15). Taigi traktuoti šią situaciją kaip aiškią teismo padarytą teisės normų taikymo klaidą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.