- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e1-178-800/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51932-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- V. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 64(1) straipsnį, 8 mėnesiams laisvės apribojimo su įpareigojimais, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šeimos nariui – sutuoktinei V. D. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir tris kartus į krūtinę, taip mušdamas nukentėjusiajai V. D. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. D. pripažino padaręs nusikaltimą. Paaiškino, kad jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 val. grįžo namo neblaivus. Grįžęs nuėjo pas žmoną V. D. į kambarį. Ši gulėjo lovoje. Jis atsisėdo prie jos ir pasakė, kad nueitų nuplauti šuniui kojas. Ką V. atsakė, neatsimena, bet mano, kad atsakymas jo netenkino ir jis, supykęs, galėjo trenkti jai kumščiu. Tačiau nieko neatsimena, todėl negali tiksliai paaiškinti, kiek kartų trenkė ir į kurią kūno vietą. Atsimena, kad V. pasakė, jog jai skauda, ir jis nuėjo į kitą kambarį. Matė, kad po konflikto V. veido kairė pusė buvo paraudusi, ant krūtinės sužalojimų nematė, nes V. jų jam nerodė, tačiau skundėsi, kad skauda krūtinę, ir teigė, kad jis jai trenkė ne vieną kartą (b. l. 76-77, 81-84).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. D. pranešė, jog 2019 m. gruodžio 7 d. apie 20.30 val. namuose(duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. D. sudavė rankomis iki penkių smūgių į krūtinės ir veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji V. D. apklausos metu paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 7 d. ji namuose gulėjo lovoje, sutuoktinis sėdėjo ant lovos. Ji norėjo atsikelti iš lovos, dėl neaiškių priežasčių sutuoktinis supyko, liepė prie jo nekibti ir kaip nori išlipti iš lovos. Jai dar kartą paprašius leisti išlipti iš lovos, sutuoktinis pradėjo rankomis ją mušti. Nuo smūgių jautė skausmą. Jai sudavė iki penkių smūgių rankomis į veido ir krūtinės sritį. Tiek veide, tiek krūtinės srityje, kairėje pusėje liko kraujosruvos (b. l. 7-19).
Nukentėjusioji V. D. apklausos metu parodė, kad namuose sutuoktinis V. D., sėdėdamas prie jos ant lovos, sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą ir tris smūgius į krūtinę. Po šių smūgių ji pagalve užsidengė veidą ir ėmė rėkti, kad skauda. Skausmas buvo stiprus. Tada V. D. nuėjo į kitą kambarį. Dėl sukelto fizinio skausmo nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Gydimo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia. V. D. jos atsiprašė, gailėjosi, ji jam atleido (b. l. 30-31).
Liudytoja V. A. paaiškino, kad pagal gautą pranešimą dėl smurto panaudojimo 2019 m. gruodžio 7 apie 21 val. nuvykus nurodytu adresu, V. D. paaiškino, kad, jai gulint lovoje, į kambarį atėjo sutuoktinis V. D., kuris buvo supykęs, liepė V. D. išlipti iš lovos. Ji norėjo išlipti iš lovos ir tuo momentu V. D. pradėjo ją mušti, jai sudavė ranka iki penkių smūgių į veidą ir krūtinę. V. D. veido kairės pusės skruostas buvo paraudęs, taip pat ji parodė krūtinę, matėsi krūtinės kairėje pusėje kraujosruvos. V. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. V. D. buvo blaivi (b. l. 33-37).
Liudytojas K. U. parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 21 val. iš Alytaus apskrities VPK buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, namuose rado V. D., kuri paaiškino, kad, jai gulint lovoje, jos sutuoktinis V. D. sudavė ranka iki penkių smūgių į veidą ir krūtinę. V. D. veido kairės pusės skruostas buvo paraudęs, krūtinės kairėje pusėje buvo kraujosruvos. Paklaustas apie įvykio aplinkybes, V. D. teigė, kad nieko neatsimena, ir negalėjo paaiškinti, kaip sužalojo V. D.. V. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. V. D. buvo blaivi (b. l. 38-41).
Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog V. D. panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – sutuoktinės, atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajai V. D. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir tris kartus į krūtinę – taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. D. sukėlė fizinį skausmą. Vertinant nukentėjusios ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiai fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės paskyrimui (b. l. 87-90, 91-92).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis V. D. praeityje teistas (b. l. 43-46), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-51), dirbantis (b. l. 67), įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. D. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 62). V. D. nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas V. D. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 21 val. 30 min. iki 2019 m. gruodžio 8 d. 13 val. 58 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (b. l. 69-70, 71) (BK 65-66 straipsniai).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 85-86).
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei 72² straipsniu, skirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. D. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 21 val. 30 min. iki 2019 m. gruodžio 8 d. 13 val. 58 min. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9, 10 dalimis, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.