- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- A8.-600-409/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 9.15Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas (ANK 184 str.)
- 21.17.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.17.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.19.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G., būdamas (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini)įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Komisijos) pirmininku ir turėdamas pareigą užtikrinti, kad parengtų atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“, kuris Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pirkimas) dokumentų turinys atitiks Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas bei balsuodamas už sprendimą, kuriuo buvo padaryti Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Techninė specifikacija) pakeitimai, kurie Viešųjų pirkimų tarnybos pripažinti esminiais, galinčiais pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus; be to, balsuodamas už sprendimus, kai nenustačius reikalavimo tiekėjams pateikti dokumentus įrodančius, kad prekė atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus ir išrinkus laimėjusiu pasiūlymą, realiai nepatikrinus jo atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus, 2 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; be to, balsuodamas už sprendimą atsisakyti atskleisti suinteresuotiems dalyviams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą informaciją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei suinteresuotų dalyvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą.
Teismo posėdyje J. G. pripažino kaltę, paaiškino, jog nusižengimą padarė nepakankamai įsigilinęs į norminių aktų reikalavimus, dėl ko nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be J. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais: Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4); Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. sausio 3 d. Pirkimų vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 8-11). (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. kovo 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 5-7); 2017 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini)įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 20 priedu, 7 priedu, 20 priedo 1 priedėliu. (b. l. 12, 13,14, 15-22, 23-25); (duomenys neskelbtini) atvirų konkurso sąlygų, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, kopija. (b. l. 26-63); UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijomis. (b. l. 64-72); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo kopija. (b. l. 73); Viešojo pirkimo komisijos 2018 m. birželio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) protokolu, 2018 m. liepos 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/1 protokolu, 2018 m. rugpjūčio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/2 protokolu, 2018 m. rugsėjo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/3 protokolu, 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/4 protokolu, 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/5 protokolu, 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/6 protokolu, 2018 m. rugsėjo 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/7 protokolu, 2018m. rugsėjo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini)/8 protokolu. (b. l. 75, 76-78, 79-80, 81-82,83-84, 85-86, 87, 88-89, 93-94), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija (b. l. 90-92).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Nagrinėjamas atvejis susijęs būtent su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą, nuostatų pažeidimu. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Atitinkamai tokia pareiga tenka perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo aktualių nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009).
Viešųjų pirkimų skaidrumo principas pirmiausia reiškia galimybių viešumą, t. y. tiekėjų teisę žinoti apie perkančiųjų organizacijų poreikius ir planuojamus arba atliekamus pirkimus bei perkančiųjų organizacijų pareigą tiksliai laikytis viešųjų pirkimų teisės imperatyvių taisyklių, kurios nustato paskelbimo apie viešuosius pirkimus tvarką. Šis principas kartu reiškia garantiją, kad perkančiosios organizacijos sprendimai bus priimti išimtinai pagal nustatytas taisykles. Perkančiosios organizacijos privalo tiksliai ir nuosekliai laikytis imperatyvių viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo dokumentų reikalavimų, atlikti visus šio teisės akto nustatytus veiksmus. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi užtikrinti skaidrumo principo įgyvendinimą, kuris inter alia (be kita ko), reiškia šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Aiškių pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leidžia tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas šiuo atveju visgi pažeistas. Visos pirkimo sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, tai turi atsispindėti Pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentų pakeitimas lemia pasikeičiančias sąlygas, kurioms esant vieniems dalyviams gali atsirasti galimybės dalyvauti paskelbtame konkurse, kiti gali nebeatitikti konkurso sąlygų, ar pan. Šiuo atveju konkurso skaidrumo pareiga neįgyvendinta, nes Perkančioji organizacija gavusi potencialių dalyvių prašymą panaikinti Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje esantį reikalavimą elektros įrangai su 24 V, iš esmės pakeitė sąlygas ir nurodė, kad nuledijimo mašina gali būti siūloma ne tik su 24 V, bet ir su 12 V įtampai pritaikyta elektros įranga. Taigi tokiu prašymu patikslinti konkurso sąlygas iš esmės buvo siekiama pakeisti pirkimo sąlygas, kad jos būtų palankesnės įmonei. Atsižvelgiant į tai, kad toks pakeitimas išplėtė galimų pirkimo dalyvių sąrašą, todėl sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kad pradėtas Pirkimas turėjo būti nutrauktas ir pradėtas naujas pirkimas su naujomis sąlygomis.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Viešojo pirkimo komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. svarstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, patvirtinančius apie pašalinimo pagrindų nebuvimą. Viešojo pirkimo komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. išnagrinėjusi pateiktus dokumentus trūkumų nepastebėjo ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas atitinka visus pirkimo reikalavimus ir atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka visus pirkimo reikalavimus, nutarta, kad dalyvis gali dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, Viešojo pirkimo komisija vertino tik tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pasiūlyme nurodytą informaciją, t. y. netikrino ir nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomos prekės atitikimo pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos reikalavimams.
Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos. (LAT 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018). Svarbu paminėti, kad tiekėjai ketinantys ir dalyvaujantys viešajame pirkime turi būti pasirengę išviešinti visą savo pasiūlymą ir plačiąja, ir siaurąja prasme bei gebėti pagrįsti savo prašymą neatskleisti konfidencialios informacijos pasiūlyme, pateikiant patikimus, ne deklaratyvius argumentus, kad jo duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus. Informacija gali būti laikoma konfidencialia tik tuomet, kai tiekėjas ne formaliai, bet realiai (laikantis tai sričiai taikomos praktikos) pagrindžia būtinybę išsaugoti tokios informacijos slaptumą. Ne tiekėjas pripažįsta informacijos konfidencialumą, o pati Perkančioji organizacija turi objektyviai ir išsamiai įvertinti pateiktą tiekėjo informaciją bei priimti sprendimą – apie informacijos konfidencialumą.
Nagrinėjamu atveju, Viešųjų pirkimų komisija, gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, kad suinteresuotų konkurso dalyvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašoma pasiūlytos važiuoklės ir įrangos markės, modelio ir techninių charakteristikų aprašo informacija yra konfidenciali, pati išsamiai neišnagrinėjo pateiktos informacijos, tik priėmė sprendimą neatskleisti konfidencialios informacijos dėl laimėjusio pasiūlymo techniniame apraše nurodytų konkrečių parametrų, kurie galimai galėtų būti komercinė tiekėjo paslaptis, nes būtent toks gamintojo sukomplektavimas galėtų būti tinkamų ir ekonomiškiausiu pasiūlymu, kuriuo laimėjusio pasiūlymo dalyvis neatskleidęs galėtų dalyvauti ir laimėti ne tik Lietuvos Kariuomenės pirkimo konkursuose, bet ir kituose organizuojamuose tokios prekės pirkimuose. Tačiau pagal bylos duomenis yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pasiūlyme techniniame apraše aprašyta pasiūlytos įrangos techninė charakteristika buvo perrašyta nuo Techninės specifikacijos, todėl esminių aspektų kodėl ši informacija turėtų būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi nėra nustatyta. Be to, sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad prekių gamintojų pavadinimai, jų gaminami prekių modeliai (ypač jei tokia informacija teisėtomis priemonėmis prieinama (arba gali būti prieinama), taip pat pasiūlytos įrangos techninė charakteristika, kuri buvo perrašyta nuo Techninės specifikacijos, negali būti pripažįstama konfidencialia informacija. Todėl J. G., būdamas Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, balsuodamas už sprendimą atsisakyti atskleisti suinteresuotiems dalyviams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomą informaciją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei suinteresuotų dalyvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą.
Įvertinus tai, kad J. G., būdamas komisijos pirmininkas, atsakingas už Perkančiosios organizacijos ((duomenys neskelbtini)) vykdomus viešuosius pirkimus, balsavo už sprendimą pritarti Pirkimo sąlygų pakeitimui, taip pat už sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas atitinka visus pirkimo reikalavimus, nors neprašė ir netikrino dokumentų patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomos prekės atitikimo pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos reikalavimams, be to pritarė sprendimui laikyti, kaip nustatyta nekonfidencialią informaciją, konfidencialia ir nepateikti prašomos informacijos užklausimą pateikusiems suinteresuotiems konkurso dalyviams, šiems priimtiems sprendimams prieštaraujant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintam skaidrumo principui, todėl jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. pirmą kartą baudžiamas už tokio administracinio nusižengimo padarymą, todėl J. G. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.