- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- A-143-3169-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03486-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vida Kisielienė
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Č. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, apeliantas) 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 25/05-2-7232 „Dėl Jūsų 2010 m. spalio 14 d. prašymo“; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2007 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. 36-TE „Dėl A. Č. skyrimo į pareigas“ bei 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakyme Nr. TE-104 „Dėl A. Č. atleidimo iš vidaus tarnybos“ apskaičiuotą vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip: įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. mokymosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete laiką; įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., t. y. laikotarpį, kurio metu Lietuvos valstybė atliko jo asmens patikrą dėl galimybės atlikti valstybinę tarnybą; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti jo darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė klaidingai skaičiuojant tarnybos stažą nuo 2007 m. vasario 1 d.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2007 m. vasario 5 d. buvo paskirtas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas, iš šių pareigų atleistas savo paties prašymu 2010 m. rugpjūčio 25 d.; šiuo metu jis yra Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas. Pažymėjo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2007 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. 36-TE buvo nustatytas vidaus tarnybos stažas 2007 m. vasario 5 d. 00 metai 00 mėnuo 1 diena, tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 00 metai 00 mėnuo 1 diena. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakyme Nr. TE-104 (kuriuo jis atleistas iš tarnybos savo paties prašymu) nustatyta, kad vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 metai 6 mėnesiai 20 dienų. Nurodė, kad 2010 m. spalio 14 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas perskaičiuoti paminėtuose įsakymuose apskaičiuotą vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes į jo stažą turėjo būti įskaičiuotas mokymosi Mykolo Romerio universitete laikas bei laikotarpis nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pretendentų į Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas atrankos komisija priėmė sprendimą, jog jis laimėjo konkursą į pretenduojamą vidaus tarnybą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 25/05-2-7232 informavo, kad nepatenkina prašymo dėl vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo. Laikotarpis nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d. nebuvo įskaitytas į vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nes Mykolo Romerio universitetas nėra aukštoji Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokykla, į stažą neįskaityta ir pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, nes jis nebuvo priimtas į tarnybą per 3 mėnesius nuo aukštosios mokyklos baigimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, pabrėžė, kad jis buvo paskirtas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą nuo 2007 m. vasario 5 d.; remiantis tuo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatomis, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomi tam tikri laikotarpiai. Vadovaujantis Statuto 37 straipsnio, kuriame įtvirtinta, kokiu būdu skaičiuojamas vidaus tarnybos stažas, 1 dalies 9 punktu, į vidaus tarnybos stažą pareigūnui papildomai įskaičiuojamas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Jis pateikė atsakovui Mykolo Romerio universiteto bakalauro diplomo Nr. 002298 patvirtintą kopiją bei pažymą iš Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto, kurioje nurodyta, kad jis studijavo šiame fakultete nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., kad jam 2006 m. birželio 13 d. universiteto rektoriaus įsakymu Nr. 2IP-36 buvo įteiktas Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakulteto bakalauro diplomas. Mykolo Romerio universitetas yra vienintelė Lietuvos Respublikos aukštoji mokykla, turinti Policijos fakultetą ir ruošianti Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) sistemos specialistus. Todėl, vadovaujantis Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, į jo vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo būti įskaitytas laikotarpis nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. mokymosi aukštojoje Lietuvos Respublikos policijos mokykloje laikas. Pareiškėjo įsitikinimu, Mykolo Romerio universitetas (Viešojo saugumo fakultetas) yra aukštoji mokykla, ruošianti vidaus reikalų, policijos pareigūnus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. I-371 patvirtinto Lietuvos policijos akademijos laikinojo statuto 1.2 punktą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311 patvirtinto Lietuvos policijos akademijos statuto 1.5 punktą, 1.5 punkto 1 papunktį (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. VIII-403 redakcija), Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. VIII-603 patvirtinto Lietuvos teisės akademijos statuto IV dalį, 38 punktą, Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2076 patvirtinto Lietuvos teisės universiteto statuto IV dalies 41 punktą, Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. IX-2515 patvirtinto Mykolo Romerio universiteto statuto 2 skirsnį, 80 punktą, šio universiteto studijų programų nuostatas. Jo nuomone, iš šių nuostatų akivaizdu, kad Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas ruošia policijos pareigūnus. Analogiškos pozicijos laikosi ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 30 d. raštas Nr. S5-676). Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pagal jo prašymą vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nepagrįstai neįtraukdamas į tarnybos stažą nurodytų laikotarpių, nepagrįstai sumažino ir jo darbo užmokestį. Be to, prašė atsakovą, perskaičiuojant stažą, įtraukti į vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d. Po aukštosios mokyklos baigimo iš karto išreiškė norą dirbti valstybinėje tarnyboje ir kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorių su prašymu dalyvauti atrankoje pretendentu į Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas. 2006 m. rugpjūčio 1 d. Pretendentų į Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas atrankos komisija priėmė sprendimą, kad jis laimėjo atranką. Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d. jis buvo tikrinamas, todėl negalėjo vykdyti valstybės tarnybos dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, per šį laikotarpį negalėjo dirbti jokio kito darbo, nes nebuvo informuotas, kiek laiko gali trukti patikra ir kada konkrečiai jis bus paskirtas į pareigas, į kurias laimėjo konkursą. Taigi norą dalyvauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos konkurse į tyrėjo pareigas pareiškė iš karto po aukštosios mokyklos baigimo, tai patvirtina jo apsisprendimą iš karto po aukštosios mokyklos baigimo savo profesinę veiklą susieti su tarnyba vidaus reikalų sistemoje bei valstybės tarnyba. Atsakovas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė ir neargumentavo atsisakymo perskaičiuoti tarnybos stažą dėl laikotarpio nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., toks neargumentuotas atsisakymas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo nuomone, šis laikotarpis turėtų būti įskaitytas į jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, remiantis Statuto 37 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta, kad į vidaus tarnybos stažą pareigūnui papildomai įskaitomas laikas, kurį asmuo buvo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje. Pabrėžė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. jis laimėjo atranką į valstybės tarnybą, šiuo laikotarpiu valstybė organizavo jo asmenybės patikrą, jis turėjo pagrįstų lūkesčių, kad valstybė jo asmenybės patikrą atliks per kuo trumpiausią laikotarpį ir paskirs jį į atrankoje laimėtą tarnybą. Dėl to, kad valstybė nesugeba operatyviai ir greitai išspręsti asmenų, pretenduojančių tapti valstybės pareigūnais, patikros, negali nukentėti pilietis ir negali būti apribota jo teisė per kuo įmanomai trumpesnį laiką pradėti tarnybą bei turėti pagrįstų lūkesčių, kad šis laikotarpis bus įskaičiuotas tiek į vidaus tarnybos stažą, tiek į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Akcentavo, kad visas šis laikotarpis turi būti prilygintas buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laikotarpiui. Tai patvirtina Statuto 3 straipsnio 8 dalis, reglamentuojanti, kad vidaus tarnyba yra pagrįsta teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principu. Pareiškėjas nurodė, kad vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydis turi esminės reikšmės, nustatant kasmetinių atostogų trukmę, gaunamo atlyginimo dydžiui, tarnybos laipsniui bei pensinio amžiaus skaičiavimo trukmei. Šios aplinkybės yra svarbios siekiant jam įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Be to, dėl netinkamo tarnybos stažo skaičiavimo susidarė darbo užmokesčio skirtumas, todėl atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti ne tik vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą, bet ir jo darbo užmokestį nuo 2007 m. vasario 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 29–32) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad, skaičiuodamas vidaus tarnybos stažą, vadovaujasi Statutu, o, skaičiuodamas tarnybos Lietuvos valstybei stažą, – Valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintomis Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), tačiau nesivadovauja kitų vidaus reikalų centrinių įstaigų išaiškinimais. Pažymėjo, jog, remiantis Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijas Lietuvos teisės universitete, o, pakeitus jo pavadinimą, 2006 m. birželio 13 d. baigė Mykolo Romerio universitetą. Bakalauro diplome, kurį pareiškėjas pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai su kitais dokumentais, dalyvaudamas atrankoje į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas, nurodyta, kad jis baigė Mykolo Romerio universiteto pagrindinių studijų teisės ir valstybės sienos apsaugos programą (suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis), diplome nėra informacijos, kad pareiškėjas baigė mokymosi programą, skirtą policijos pareigūnų paruošimui. Papildomų dokumentų, diplomo priedų pareiškėjas nebuvo pateikęs. Atsižvelgiant į tai, kad Mykolo Romerio universitetas (kaip ir Lietuvos teisės universitetas) nėra aukštoji Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokykla, laikotarpis nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d. pareiškėjui nebuvo įskaitytas į vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Į pareiškėjo stažą neįskaityta ir pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, kadangi jis neatitiko Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos įskaitymo į vidaus tarnybos stažą būtinos sąlygos – jeigu šias mokymosi įstaigas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Kitos šios normos taikymo išlygos nenumatytos. Atsakovas pažymėjo, jog 2006 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas dalyvavo atrankoje į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas ir buvo susipažinęs su reikalavimais, keliamais tyrėjo pareigybei užimti. Vienas iš specialiųjų reikalavimų – turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Laimėjęs atranką, 2006 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl paskyrimo į pareigas. Kadangi pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje anksčiau nedirbo ir reikalingo leidimo neturėjo, 2006 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas, užpildęs klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pasirašė sutikimą būti tikrinamas. Asmens kandidatūros tikrinimą reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnis, kuriame nurodyta, jog tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmens, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą per 120 darbo dienų, jeigu asmuo pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 7RN „Dėl dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo“. Pareiškėjas, nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų, buvo patikrintas, ir 2006 m. gruodžio 15 d. Vidaus reikalų ministerija išdavė leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. 2006 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui buvo išrašytas siuntimas į Vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) nustatyti jo tinkamumą vidaus tarnybai. CMEK pripažino jį tinkamu vidaus tarnybai ir 2007 m. sausio 19 d. išdavė pažymą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 36-TE nuo 2007 m. vasario 5 d. pareiškėjas paskirtas Kauno apskrities skyriaus tyrėju. Taigi į vidaus tarnybą pareiškėjas priimtas ir pareigūno statusą įgijo nuo jo paskyrimo į Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas, t. y. nuo 2007 m. vasario 5 d., praėjus daugiau negu trims mėnesiams nuo mokslo baigimo datos (2006 m. birželio 13 d.). Pagal šiuo metu galiojančio Statuto 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, stojimas į tarnybą yra pareigūno statuso įgijimo momentas, todėl Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte vartojamas terminas „priimti į vidaus tarnybą“ pagal savo turinį yra tapatus terminui „stojimas į tarnybą“ (toks teisės aktų išaiškinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1491/2006). Pažymėjo, jog, aiškinant stojimo į tarnybą sąvokos turinį, vertinamas laikas, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus pareigūnų metus, bei tarnybos laikas valstybinei pareigūno pensijai skirti. Taigi garantijų valstybės pareigūnams taikymas sietinas ne su noro stoti tarnybon pareiškimu, o su paskyrimu į pareigas (Statuto 10 str. 3 p.). Vadovaujantis Statuto 6–12 straipsnių nuostatomis (asmenų priėmimas į vidaus tarnybą), vidaus tarnybos pareigūno statusą asmuo įgyja, kai vidaus reikalų sistemos centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu yra paskiriamas į konkrečias pareigas ir prisiekia. Statuto 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai, o 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą. Be to, remiantis Taisyklių 8 punktu, tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas. Kadangi pareiškėjo tarnybos santykiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje nutrūkę, sprendžiant klausimus dėl stažo perskaičiavimo, reikėtų kreiptis į valstybės instituciją ar įstaigą, kurioje šiuo metu pareiškėjas dirba.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu (b. l. 64–75) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 25/05-2-7232; įpareigojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą perskaičiuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2007 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. 36-TE „Dėl A. Č. skyrimo į pareigas“ bei 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakyme Nr. TE-104 „Dėl A. Č. atleidimo iš vidaus tarnybos“ apskaičiuotą vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. įpareigojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą įtraukti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą pusę laikotarpio nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. pusę mokymosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete laiko, taip pat įtraukti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., t. y. laikotarpį, kurio metu Lietuvos valstybė atliko pareiškėjo asmens patikrą dėl jo galimybės atlikti valstybinę tarnybą; įpareigojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui jo darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė klaidingai skaičiuojant tarnybos stažą nuo 2007 m. vasario 1 d.; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, sprendžiant, ar atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar šiame sprendime pagrįstai yra įtvirtinta, jog laikotarpis nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d. nebuvo pareiškėjui įskaitytas į vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kadangi Mykolo Romerio universitetas (kaip ir Lietuvos teisės universitetas) nėra aukštoji Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokykla. Teismas visiškai sutiko su šiais atsakovo sprendime įtvirtintais argumentais. Teismas vadovavosi Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1451/2008. Pabrėžė, kad Lietuvos policijos akademija pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311 „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto“ patvirtintą Lietuvos policijos akademijos statutą, jo 1.5 punktą, ir buvo speciali policijos aukštoji mokykla, rengianti tik policijos pareigūnus; pagal šio statuto 1.10 punktą, Lietuvos policijos akademija tvarkėsi statutinės drausmės pagrindais. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. VIII-403 „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pakeitimo“ pakeitė paminėtą statutą, pervardijo paminėtą aukštąją mokyklą į Lietuvos teisės akademiją bei substantyviai pakeitė jos statusą – ši mokykla pagal statuto 1.5 punktą pradėjo ruošti ne tik policijos pareigūnus pagal specialias programas, bet ir teisės, valdymo kvalifikuotus specialistus, t. y. ji nebeliko specialia policijos aukštąja mokykla. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2076 „Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos teisės universiteto statutą, pagal kurio nuostatas ši aukštoji mokykla nebuvo specialia policijos aukštąja mokykla. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. IX-2515 „Dėl Lietuvos teisės universiteto pavadinimo pakeitimo ir Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ patvirtino Mykolo Romerio universiteto statutą, pagal kurio nuostatas ši aukštoji mokykla nėra speciali policijos aukštoji mokykla. Tokia pati teisinė situacija išliko iki šiol, kai Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ patvirtino Mykolo Romerio universiteto statutą. Pareiškėjo argumentai, kad kitiems analogiškas studijas baigusiems asmenims teisės aktų nuostatos, skaičiuojant vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, yra taikomos kitaip, negali būti laikomi pagrįstais ir saistyti teismą: teismą saisto teisės aktų nuostatos ir teismų precedentai, o ne ydinga administracinių institucijų praktika. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. mokymosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete laiką, netenkinamas. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, pažymėjo, jog taip pat turi būti aiškinamas ir Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktas, t. y. turi būti traktuojama, kad asmuo stojo į tarnybą, pareiškęs valią joje tarnauti. Priešingas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimas būtų nesisteminis, net iracionalus. Be to, remiantis paminėta nutartimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1491/2006, kurią savo atsiliepime cituoja atsakovas, yra „mirusi“, negali būti taikoma. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjas Mykolo Romerio universitetą pabaigė 2006 m. birželio 13 d., kad jis jau 2006 m. rugpjūčio 1 d. laimėjo atranką į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas, kad pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą, kuriame prašė jį priimti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas, kad patikros buvo sėkmingos, ir jis buvo paskirtas į paminėtas prašomas pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 36-TE, vertintina, jog pareiškėjas ne vėliau negu per tris mėnesius po studijų baigimo pareiškė valią (net raštu) tarnauti vidaus reikalų sistemoje. Todėl pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą perskaičiuoti apskaičiuotą vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą tenkinami iš dalies, t. y. atsakovas įpareigojamas įtraukti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą pusę laikotarpio nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. pusę mokymosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete laiko, taip pat įtraukti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., t. y. laikotarpį, kurio metu Lietuvos valstybė atliko pareiškėjo asmens patikrą dėl jo galimybės atlikti valstybinę tarnybą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog, pagal Taisyklių 8 punktą, tarnybos stažą skaičiuoja valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, padalinys arba asmuo, atsakingas už personalo tvarkymą, jog pareiškėjo tarnybos santykiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje nutrūkę, sprendžiant klausimus dėl stažo perskaičiavimo, reikėtų kreiptis į valstybės instituciją ar įstaigą, kurioje šiuo metu pareiškėjas dirba, nepagrįsti. Pareiškėjas, be kita ko, teikia reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti jo darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė klaidingai skaičiuojant tarnybos stažą nuo 2007 m. vasario 1 d., todėl ir perskaičiuoti stažą turi būtent Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Teismas pabrėžė, jog, iš dalies patenkinus paminėtą pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti stažą, tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti jo darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė klaidingai skaičiuojant tarnybos stažą nuo 2007 m. vasario 1 d., per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymėjo, kad nors ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuojama, jog Mykolo Romerio universitetas (kaip ir Lietuvos teisės universitetas) nėra aukštoji Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokykla, tačiau iš esmės sprendimas dėl aukščiau pateiktų motyvų pripažintinas neteisėtu, be to, juo atsisakoma įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, todėl jis naikintinas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 80–82) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, terminas „stoti į tarnybą“ reiškia valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ar kitose institucijose pareiškimą.
2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl stažo, vadovavosi tik įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus (pareiškėjas nekėlė klausimo, kad jam neteisingai apskaičiuotas stažas dėl pensijos skyrimo), o ne Statutu – pagrindiniu įstatymu, reglamentuojančiu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas.
3. Kitų išlygų, pailginančių trijų mėnesių terminą, išskyrus įtvirtintas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nenustatyta. Priimtu į vidaus tarnybą laikomas tik toks asmuo, kuris yra paskirtas į pareigas ir prisiekęs (įgijęs pareigūno statusą). Vien atrankos laimėjimas negali būti laikomas asmens priėmimu į pareigas.
4. Analogiškai priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas tvarka reglamentuojama ir Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.
5. Pritartų tolesnei teismų praktikos raidai dėl vidaus tarnybos pareigūnų stažo skaičiavimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87–91) prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, liečiančią jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir ją išdėstyti taip: įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą perskaičiuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 36-TE bei 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. TE-104 apskaičiuotą vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą visą laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. visą mokymosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete laiką, taip pat įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., t. y. laikotarpį, kurio metu Lietuvos valstybė atliko jo asmens patikrą dėl jo galimybės atlikti valstybinę tarnybą; 2) palikti galioti likusią teismo sprendimo dalį; 3) atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas turėjo įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą visą jo mokymosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete laiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 str. 2 d.). Teismas netinkamai taikė ir aiškino Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
2. Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas yra aukštoji mokykla, ruošianti vidaus reikalų, policijos pareigūnus. 2002 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti Lietuvos teisės universiteto Policijos fakultete. Nuo pat dokumentų studijuoti Lietuvos teisės universiteto Policijos fakultete pateikimo siekė įgyti policijos pareigūno kvalifikaciją ir pagrįstai tikėjosi, kad mokymosi laikotarpis bus įskaičiuotas į tarnybos stažą.
3. Teismas neįvertino Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. sausio 30 d. rašto Nr. S5-676, kuriame pateiktos metodinės rekomendacijos dėl mokymosi Lietuvos policijos akademijoje, Lietuvos teisės akademijos ir Lietuvos teisės universiteto Policijos fakultetuose laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą, ir nepagrįstai konstatavo, kad yra ydinga administracinių institucijų praktika.
4. Nesutinka su teismo argumentu, kad teismas negali būti saistomas argumentų, jog kitiems asmenims, baigusiems analogiškas studijas ir dirbantiems vidaus reikalų sistemoje, visas mokymosi laikotarpis Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakultete įskaitomas į vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Pateikė rašytinius įrodymus, kad kitiems asmenims, baigusiems tuo pačiu metu tą pačią aukštąją mokyklą ir dirbantiems vidaus reikalų sistemoje, vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei yra skaičiuojamas kitaip, t. y. įtraukiant į stažą visą mokymosi laikotarpį aukštojoje mokykloje.
5. Aktualus Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymas ir aiškinimas tuo aspektu, ar ši teisės norma neprieštarauja Švietimo įstatymui bei Policijos veiklos įstatymui. Sistemiškai aiškinant Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas su Švietimo įstatymu, Policijos veiklos įstatymu ir Statutu, akivaizdu, kad mokslas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasmę turi būti vertinamas kaip mokslas aukštojoje policijos mokykloje. Jokia kita Lietuvos aukštoji mokykla neruošia policijos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. birželio 13 d. pareiškėjas mokėsi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete. Pažymėtina, kad šio universiteto steigėjo Lietuvos Respublikos Seimo atitinkamais nutarimais šios aukštosios mokymo įstaigos pavadinimas ir statutas buvo keičiami: pareiškėjo mokymosi šioje įstaigoje laikotarpiu (nuo 2002-09-01 iki 2006-06-13) nurodytas universitetas buvo vadinamas Lietuvos teisės universitetu (nuo 2000-10-26 iki 2004-11-09), o nuo 2004 m. lapkričio 9 d. – dabartiniu pavadinimu Mykolo Romerio universitetas; prieš 2000 m. spalio 26 d. nurodyta mokymo įstaiga turėjo Lietuvos policijos akademijos pavadinimą (iki 1997-07-17) ir Lietuvos teisės akademijos pavadinimą (nuo 1997-07-17 iki 2000-10-26). Byloje taip pat nėra ginčijama, kad 2007 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į atsakovo Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas ir kad pareiškėjo vidaus tarnybos stažo skaičiavimo prasme ši data laikytina jo vidaus tarnybos stažo skaičiavimo pradžios data.
Pareiškėjas, siekdamas įtraukimo į jo vidaus tarnybos stažą viso mokymosi Mykolo Romerio universitete laiko, šį savo reikalavimą grindžia Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Atsakovas priešingą negu pareiškėjas poziciją - dėl šio laiko neįskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą - taip pat grindžia šia materialinės teisės norma. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įtraukti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusę paminėto mokymosi laiko, taip pat rėmėsi šios materialinės teisės normos aiškinimu. Taigi konstatuotina, kad teisės taikymo požiūriu nagrinėjamam ginčui išspręsti yra būtina pateikti Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija) aiškinimą.
Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, kad Statuto 37 straipsnis yra speciali vidaus tarnybos stažo nustatymą reglamentuojanti teisės norma, kurioje, be kita ko, nurodyta tokio stažo skaičiavimo pradžia (pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą data) bei išvardinti atvejai, kai į šį stažą papildomai įskaitomi (visiškai arba iš dalies) tokiam stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų ir buvę iki 1990 m. kovo 11 d. Šiame straipsnyje nurodytas vidaus tarnybos stažo skaičiavimo reglamentavimas yra nukreiptas į retrospektyvų teisinių santykių, buvusių iki Statuto įsigaliojimo (2003-05-01), įskaitant laikotarpius iki 1990 m. kovo 11 d., vertinimą. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad šioje teisės normoje yra pateiktas išsamus ir baigtinis galimų įtrauktinų į pareigūno vidaus tarnybos stažą laikotarpių sąrašas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Statuto taikymo požiūriu pareiškėjo tarnybos stažo skaičiavimo pradžia yra siejama (tapatinama) su jo priėmimo į vidaus tarnybą data. Ši taisyklė yra nustatyta Statuto 37 straipsnio 1 dalies bendrojoje nuostatoje, pagal kurią vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą. Kaip pažymėta aukščiau, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjo vidaus tarnybos stažo skaičiavimo pradžios data yra jo paskyrimo į atsakovo Kauno apskrities skyriaus tyrėjo pareigas data, t. y. 2007 m. vasario 5 d. Nagrinėjamo ginčo esmė yra klausimas, ar aukščiau nurodytas pareiškėjo mokymosi Mykolo Romerio universitete laikas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme gali būti prilyginamas jo vidaus tarnybai - papildomai įskaitytas į jo vidaus tarnybos stažą. Atsakant į šį klausimą, būtina pateikti nurodytoje normoje įtvirtintos mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose sampratos aiškinimą.
Pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaičiuojamas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Iš šios teisės normos matyti, kad joje nurodytos mokymo įstaigos skirstomos iš esmės į tris pagrindines grupes: 1) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, aukštosios, specialiosios vidurinės, aukštesniosios Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklos; 2) tokios pat kitų valstybių mokyklos; 3) kitos aukštosios švietimo įstaigos (pusė mokymosi kuriose laiko gali būti įskaityta į pareigūno vidaus tarnybos stažą su šioje normoje nurodyta sąlyga). Pažymėtina, kad aptariamos teisės normos taikymo prasme pareiškėjo pozicija yra grindžiama nuostata, kad paminėtas jo mokymasis Mykolo Romerio universitete laikytinas mokymusi kolegijos sąlyginai nurodytos pirmosios grupės mokymo įstaigoje; pagal atsakovo ir pirmosios instancijos teismo poziciją, Mykolo Romerio universitetas nėra aukštoji Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokykla, todėl mokymosi jame laikas (pagal atsakovą, visas laikas, o pagal pirmosios instancijos teismą, pusė šio laiko) negali būti įskaitytas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą.
Pasisakydama dėl aukščiau išdėstytų pozicijų (Statuto 37 str. 1 d. 9 p. traktavimo) pagrįstumo, kolegija pažymi, kad su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijomis galima būtų sutikti tik aiškinant aptariamą teisės normą (jos dalį dėl mokymosi sąlyginai nurodytos pirmosios grupės mokymo įstaigoje) lingvistiniu teisės aiškinimo būdu. Tačiau, kolegijos manymu, tokio aiškinimo nepakanka. Būtinumą pateikti platesnį šios teisės normos aiškinimą, kolegijos nuomone, sąlygoja aplinkybė, kad ši norma yra aiškinama kitaip, ją taikant panašiuose teisiniuose santykiuose Statuto taikymo prasme atsakovui „giminingoje“ policijos įstaigų sistemoje (tai matyti iš pirmosios instancijos teismo paminėto byloje esančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos metodinio 2004-01-30 rašto), o teisinio tikrumo principo taikymo požiūriu tokie aiškinimo (taikymo) skirtumai negali būti neaptarti šioje administracinėje byloje.
Aiškindama aptariamą teisės normą sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija (nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu) pirmiausia akcentuoja aukščiau paminėtą istorinį Mykolo Romerio universiteto transformavimosi aspektą. Kaip pažymėta aukščiau, iki 1997 m. liepos 17 d. ši mokymo įstaiga buvo vadinama ir veikė kaip Lietuvos policijos akademija. Bylai aktualiu klausimu yra akivaizdu, kad tokia aukštoji mokykla laikytina aukštąja policijos (vidaus reikalų) mokykla Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme. Iš aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. VIII-403, 2000 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VIII-2076, 2004 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. IX-2515 matyti, kad po paminėtų pavadinimų ir statutų pakeitimų šiai mokymo įstaigai buvo palikta policijos ir kitų statutinių tarnybų kvalifikuotų specialistų rengimo funkcija. Ši funkcija buvo ir yra vykdoma specializuotuose policijos fakultetuose. Kaip matyti iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto 2010 m. spalio 7 d. pažymos Nr. 17VS, pareiškėjas buvo įstojęs ir baigė būtent šį (Kauno policijos) fakultetą. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio (2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1075 redakcija), nuo 2007 m. spalio 18 d. šio universiteto policijos fakultetai tapo Viešojo saugumo fakultetu. Taigi, aiškinant nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, konstatuotina, kad po 1997 m. liepos 17 d. (kai buvo pakeistas Lietuvos policijos akademijos statutas) specializuotas policininkų ir kitų statutinių pareigūnų paruošimas (rengimas) Mykolo Romerio universitete nepasibaigė, o buvo tęsiamas tik mokymosi specializuotame fakultete formatu. Pažymėtina, kad toks policijos pareigūnų rengimo būdas „kitose švietimo įstaigose“ buvo ir yra numatytas Policijos veiklos įstatymo 15 straipsnyje (2000-10-17 įstatymo Nr. VIII-2048 ir 2009-10-31 įstatymo Nr. XI-444 redakcijos). Išvardintos aplinkybės ir jų vertinimo argumentai, kolegijos manymu, taip pat leidžia daryti išvadą apie įstatymų leidėjo tikslą (ketinimą) pareigūno vidaus tarnybos stažui prilyginti (papildomo įskaitymo į šį stažą būdu) specialaus policijos (vidaus reikalų) pareigūno mokymo laiką. Tai yra, aiškinant aptariamą Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad šios teisės normos taikymo požiūriu reikšminga aplinkybė yra pareigūno specialus mokymas (specializuotas jo paruošimas) atitinkamose mokyklose, nukreiptas į būsimoms statutinio pareigūno pareigoms atlikti būtinų įgūdžių ir žinių formavimą. Nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu tai reiškia, jog aplinkybė, kad Mykolo Romerio universitetas po jo laipsniško reformavimo iš Lietuvos policijos akademijos nustojo būti specializuota policijos (vidaus reikalų) mokymo įstaiga, nagrinėjamai bylai nėra reikšminga. Tokios Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo išvados pagrįstumą patvirtina ir specialiai šiai mokymo įstaigai adresuota nuostata Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje (2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1075 redakcija), kurioje įtvirtintas statutinių pareigūnų rengimo joje tęstinumas nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Pagal ją, pareigūnai, iki Statuto įsigaliojimo tarnavę vidaus reikalų sistemoje arba Lietuvos teisės universiteto policijos fakultetuose (nuo 2004 m. lapkričio 10 d. - Mykolo Romerio universiteto policijos fakultetuose, nuo 2007 m. spalio 18 d. - Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete), laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad visas pareiškėjo mokymosi Mykolo Romerio universitete laikas (nuo 2002-09-01 iki 2006-06-13) Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme įskaitytinas į jo vidaus tarnybos stažą. Tai konstatavus, nagrinėjamai bylai tampa nereikšmingomis pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės, sietinos su pusės šio laiko įskaitymu į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą.
Pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., t. y. laikotarpį, kurio metu Lietuvos valstybė atliko jo asmens patikrą dėl galimybės atlikti valstybinę tarnybą, kolegija pažymi, kad ši aplinkybė galėtų būti reikšminga tik tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto trijų mėnesių termino taikymo klausimas. Kaip pažymėta aukščiau, šis klausimas bylai nėra aktualus ir nėra sprendžiamas. Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme šis pareiškėjo patikros laikas savarankiškos reikšmės bylai neturi. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas negali būti pripažintinas pagrįstu ir atmestinas.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normą – Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Todėl teismo priimto sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įskaityti į jo vidaus tarnybos stažą visą jo mokymosi Mykolo Romerio universitete laiką, yra naikintina (ABTĮ 143 str.).
Pasisakydama dėl galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai yra reikšmingas aukščiau aptartas teisės taikymo ir aiškinimo klausimas. Sprendžiant šį klausimą, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka tik pagal atsakovo paduotą apeliacinį skundą negali būti atskirtas nuo bylos dalies, kurioje sprendžiamas pareiškėjo teisių gynimo klausimas. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kolegijos manymu, nėra procesinė kliūtis išnagrinėti šią bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir patenkinti pareiškėjo teismui paduotą skundą (ABTĮ 88 str. 2 p., 136 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti. Šio sprendimo dalį dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 25/05-2-7232 panaikinimo palikti nepakeistą.
Kitą sprendimo dalį pakeisti ir ją suformuluoti taip: įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti 2007 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. 36-TE „Dėl A. Č. skyrimo į pareigas“ bei 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakyme Nr. TE-104 „Dėl A. Č. atleidimo iš vidaus tarnybos“ apskaičiuotą vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įtraukti į pareiškėjo A. Č. vidaus tarnybos stažą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. mokymosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete laiką; įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui A. Č. jo darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė klaidingai skaičiuojant tarnybos stažą nuo 2007 m. vasario 1 d.
Pareiškėjo A. Č. reikalavimą įtraukti į jo vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d. atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.