Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovei G. D., ieškovės atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovui R. D., savivaldybės institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Žilienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D., tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų UAB „Snoro lizingas“ ir „Swedbank“, AB, savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Zita Žilienė teismo posėdžio metu su ieškinį visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB ir UAB „Snoro lizingas“ atstovai, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268).

Byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys susituokė 1993-02-19 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 114), santuokoje susilaukė 2 nepilnamečių vaikų - L. D. ir T. D. (b.l. 5-8). Ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra apie 1800,00 Lt (b.l. 68).Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis apie 1300,00-1500,00 Lt. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei paaiškinimų, pateiktų pažymų apie turimą turtą nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. A. R. Didžius registruotino nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) (600,00-900,00 Lt vertės) (b.l. 14, 15). Kito santuokoje įgyto dalintino turto šalys neturi (b.l. 11-16). Santuokos metu yra įgytos prievolės UAB „Snoro lizingas“ ir „Swedbank“, AB.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, yra tvirtai pasiryžę nutraukti santuoką ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovė tiek teismo posėdžio metu tiek ieškinyje nurodė, kad šeimoje prasidėjo konfliktai, nesutampa šalių požiūris į vertybes, išryškėjo charakterių skirtumai. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašo teismo nutraukiant santuoką teismo sprendime nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.63 straipsnyje numatyta, kad teismas nutraukdamas santuoką, sprendime gali nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno arba abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių paskirstymo

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų UAB „Snoro lizingas“ ir „Swedbank“, AB santuokos metu suteikė atsakovui vartojimo kreditus. (b.l. 17, 18). Ieškovės sutikimo ar parašo kredito sutartyse nėra (b.l. 17, 18). Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB ir UAB „Snoro lizingas“ prašė prievoles pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis, kadangi jos paimtos santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šiuo atveju atsakovo sudarytos sutartys galėtų būti priskirtos prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais. Tokiu atveju „Swedbank“, AB ir UAB „Snoro lizingas“ siekdami, kad atsakovo prisiimtos prievolės būtų pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, apie atsakovo įgytas prievoles ji nieko nežinojo ir prašo jas pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad prievoles įgijo neinformavęs apie tai ieškovės, kadangi norėjo padengti įsiskolinimus ir administracines nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2007-01-10 atsakovas R. D. buvo nubaustas 2000,00 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 110). Atsakovas turėjo atlyginti nuostolius UAB „If draudimas“ už autoįvykio metu padarytą žalą kitiems automobiliams. 2008-10-14 atsakovui vėl buvo paskirta administracinė nuobauda 2500,00 Lt už automobilio vairavimą esant neblaiviam (b.l. 96), automobilis priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 1195,00 Lt už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą aikštelėje. Atsakovas abu kreditus iš „Swedbank“, AB ir UAB „Snoro lizingas“ pasiėmė po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Administracinės nuobaudos yra susijusios su juos padariusiu asmeniu, todėl pripažįstamos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad byloje nepateikta įrodymų, jog kredito sutartys su „Swedbank“, AB ir UAB „Snoro lizingas“ buvo sudarytos šeimos interesais. Byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į kreditorius dėl paskolos suteikimo norėdamas atlyginti administracinių teisės pažeidimų pasekoje atsiradusius nuostolius ir susimokėti administracines nuobaudas, todėl nėra teisinio pagrindo prievoles „Swedbank“, AB ir UAB „Snoro lizingas“ pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, šios prievolės pripažįstamos asmeninėmis atsakovo R. D. prievolėmis.

Santuokoje įgytas automobilis Audi 100, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui R. D.. Ieškovė G. D. kompensacijos už atsakovui tenkantį automobilį nereikalauja.

Sutuoktiniai santuokoje jokio kito dalintino registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas G. D. 2001-04-03 dovanojimo sutarties pagrindu, yra asmeninė ieškovės nuosavybe, todėl į dalintino turto masę netrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų L. D. ir T. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. D..

Kadangi ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, L. D. ir T. D. gyvenamosios vietos nustatytinos su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai rūpintis vaiku.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja vaikų poreikus. Vaikų poreikius lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškovė prašo priteisti po 400,00 Lt nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Atsakovas su išlaikymo dydžiu sutinka. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai L. D. ir T. D. kokių nors išskirtinių pomėgių neturi, yra sveiki, normaliai besivystantys vaikai. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankamas patenkinti vaiko poreikius, todėl iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų L. D. ir T. D. išlaikymui priteistina po 400,00 Lt kiekivenam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaikų poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vienas kitam priteisimo

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo, nesant tarp šalių ginčo, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, iš atsakovo valstybei priteistina 288,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 135,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 83, 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1993 m. vasario 19 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. D., netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir rūpintis jais.

Priteisti iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo 2010 m. gruodžio 16 d., šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. D. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iki jų pilnametystės.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, t.y. “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”.

Prievoles pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Snoro lizingas“ ir pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“, AB pripažinti, asmeninėmis atsakovo R. D. prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo kelevinis automobilis Audi 100, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovui R. D..

Priteisti iš atsakovo R. D. valstybei 288,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. D. ieškovei G. D. 135,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.