Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino J. L. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus J. L. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. paaiškino, kad nuosavame vieno aukšto name gyvena daugiau kaip 20 metų. Šiuo adresu kartu gyvena ir jos dukra R. K. su savo šeima - vyru G. K. bei vaikais S., D. ir M.. R. yra vienintelis jos vaikas. Būdama nepilnametė dukra pastojo ir būdama 16 metų pagimdė savo pirmąjį vaiką S.. Tuo metu ji draugavo su G. K., kuris buvo pilnametis, ir jis vaikeliui davė savo pavardę, priėmė kaip savo sūnų, nors dukra buvo pastojusi nuo kito. R. su G. apsigyveno jos namuose, kai buvo pastojusi. Ji R. ir G. santykiams neprieštaravo, nes jis buvo darbštus, daug dirbo namuose, buvo paslaugus, geras, ramus, tik gal greitų, staigių judesių, toks impulsyvus. Ji džiaugėsi, kad G. R. padeda, kad ji ne viena. R. ir G. ji paskyrė du kambarius - didesnį ir mažesnį, į kuriuos patenkama perėjus virtuvę, galima sakyti, jų kambariai buvo kitame namo gale, nes jos kambarys yra nepriėjus virtuvės, kairėje, kiek atokiau. Kadangi R. ir G. finansinių galimybių praktiškai neturėjo, nes R. laukėsi, o G. tuo metu pats mokėsi ir dirbo, vaikeliui reikiamus reikmenis susipirkti padėjo ji ir visa giminė. Vaikelis buvo laukiamas. Gimus S., ji tapo oficialiai jo globėja iki R. pilnametystės. Kadangi gyveno kartu, tai padėjo R. vaiką auginti ir prižiūrėti. S. gimė sveikas ir išnešiotas. S. daugiausia prižiūrėjo ji ir R., G. gal prižiūrėjo mažiau, nes dirbo ir mokėsi. Taip pat vaikelį padėjo prižiūrėti ir jos mama J. D., kuri gyvena Kaune, Daukšos g. 2013 metais R. pastojo. Tai buvo jos ir G. pirmasis vaikas. Iki gimstant D., R. ir G. susituokė. D. irgi buvo laukiamas vaikas. Kadangi S. buvo mažas, R. pavargdavo, tai D. prižiūrėti ir auginti labai padėjo G.. Jis keldavosi naktimis, maitindavo sūnų mišinuku iš buteliuko. Mokėjo viską - sauskelnes pakeisti, aprengti, tinkamai paruošti mišinuką, pamigdyti. G. yra minėjęs, kad yra broliui padėjęs auginti vaiką, todėl mokėjo pasirūpinti kūdikiu. Kai D. buvo vieneri metukai, R. vėl pastojo. Kaip suprato, tai buvo R. netikėta, nes dar kiti vaikai buvo maži, buvo sunku. Tačiau kai po ultragarso sužinojo, kad gims mergaitė, labai apsidžiaugė. Abu nusprendė, kad tai bus paskutinis vaikelis. R. trečias nėštumas praėjo gerai. M. gimė sveika ir išnešiota, apie 3,5 kg svorio, buvo labai gerai pagal naujagimių vertinimo skalę -10 balų. R. ir G. santykiai buvo geri, tačiau kaip ir būna šeimoje, kartais apsibardavo. Tačiau, jau po D. gimimo, kai apsibardavo, G. supykdavo ir išeidavo iš namų, negrįždavo. Kai įsidarbino stogdengiu, pavargdavo, išgerdavo, išgėręs negrįždavo namo. Kai išgerdavo, sakydavo, kad jos bijo, todėl negrįždavo namo, apsistodavo pas savo mamą ar pas giminaitį, gyvenantį netoli jo mamos. R. skambindavo jam, prašydavo grįžti ir jis grįždavo. Tačiau kartais, kai negrįždavo namo po kelias dienas, R. prašydavo, kad ją nuvežtų paieškoti G. pas mamą ar pusbrolį. G. mama yra sakiusi, kad G. ieškoti nereikia, jis grįš pats. Kodėl taip elgiasi, G. jai neaiškindavo, o R. su juo susitaikydavo ir toliau gyvendavo. Tik ji pyko, kad G. leidžia sau namo nepareiti, nes tada visas krūvis su vaikais tekdavo tik jai ir R., būdavo sunku. Aiškindavo G., kad taip nedera elgtis. G. jai nieko nesiteisindavo, neaiškindavo. Ką jis aiškindavo R., nežino, matyt ji norėjo išlaikyti šeimą ir atleisdavo. Tačiau, kai R. buvo nėščia su M. 8-ą mėnesį, kartą G. išėjo ir neparėjo namo. R. supyko ir G. neskambino ir jo neieškojo. G. visiškai nutraukė ryšius su savo šeima, nei rūpinosi šeima, nei vaikais, nepadėjo nei finansiškai, nei skambindavo. Taip truko 4 mėnesius. Per tą laiką, gali būti po Naujųjų metų, R. kreipėsi į advokatą dėl skyrybų, ėmė rinkti skyrybų procesui reikalingus dokumentus. Skyrybų byla buvo perduota teismui. Kaip suprato, G. tikriausiai gavo dokumentus dėl skyrybų, todėl 2015 m. balandžio mėn., po Velykų G. pats netikėtai grįžo namo į šeimą. Abu su R. susitaikė, nusprendė kartu toliau gyventi. G. vėl tapo paslaugus, geras, bijojo skyrybų. 2015 m. gegužės 1 d., penktadienį, S. ėmė karščiuoti. Naktį S. temperatūra dar labiau pakilo, nebekrito, ėmė skųstis pilvo skausmais. Todėl 2015-05-02 ryte ji nuvežė R. su G. bei S. į LSMUL Vaikų priėmimo skyrių. Tą laiką mažesniais R. vaikais rūpinosi atvykusi jos mama. S. nustatė bakterinį plaučių uždegimą, todėl paguldė į ligoninę. Su S. liko G. ir R.. Ji iš karto išvažiavo namo pas mažesnius vaikus. R. namo grįžo 2015-05-02 vakare, apie 20 val., ir rūpinosi mažesniais vaikais, maitino M.. Tada kitą rytą - 2015-05-03 ji vėl nuvežė R. į ligoninę, pas S.. Pati grįžo į namus pas mažesnius vaikus, kuriuos vėl prižiūrėjo jos mama. R. ligoninėje pas S. buvo su G. visą dieną. O ji prižiūrėjo mažesnius vaikus, jai padėjo mama. Sekmadienį - 2015-05-03 vakare, apie 20 val. ji atvyko į ligoninę su M., ją atsivežė automobilinėje kėdutėje. R. su G. buvo nusprendę, kad ligoninėje per naktį su S. liks R., o G. važiuos pas mažesnius vaikus. Tada paėmė R., nuvežė ją apsipirkti, pati su M. palaukė automobilyje, kol R. apsipirks. Tada nuvežė R. į ligoninę. R. išėjus pas S., su G. grįžo namo, o R. liko su S., kad šis mažiau patirtų streso ligoninėje, be to, S. yra labiau prisirišęs prie R. nei prie G.. O kadangi pirmadienį - 2015-05-04 nuo 7 val. ji pati turėjo vykti į darbą, tai nebūtų galėjusi automobiliu iš pat ankstaus ryto nuvežti R. į ligoninę. Be to, problemos dėl M. ir D. priežiūros nebuvo, nes M. G. galėjo pamaitinti iš buteliuko, mokėjo normaliai vaikus prižiūrėti. Kiek pamena, R. dar buvo nusitraukusi iš krūties pieno ir padavusi G., kad sumaitintų M.. Sekmadienį, 2015-05-03 į namus su G. grįžo kartu apie 20-21 val. G. su automobiline kėdute nusinešė M. į kambarį paguldyti miegoti, nes M. automobilyje užmigo. Ji užėjo į kambarį kartu. Matė, kad D. jau buvo paguldytas į lovytę, ar miegojo, nepamena. Tada iš karto paėmė mamą ir nuvežė į namus. Kol vežė mamą, užtruko neilgai, iki 10 minučių, vėliausiai namuose buvo apie 21.30 val. Kai grįžo nuvežusi mamą į namus, pas G. į kambarius neužėjo, iš karto nuėjo miegoti. G. kambariuose buvo tylu, ramu. M. verkiančios negirdėjo. Jeigu M. ima verkti, tai išgirsta savo kambaryje. Ji buvo pavargusi ir iš karto užmigo. Negirdėjo, kad G. vėliau būtų atėjęs į virtuvę ar vaikščiotų. Daugiau vaikščiojant negirdėjo, negirdėjo ir M. verkimo. Miegodama naktį apie 3 val., nors tikslaus laiko įvardinti negali, ji išgirdo verkiančią M., suprato, kad ši prabudo. Ji pažiūrėjo į laikrodį - buvo arba 2.30 val. arba 3 val. Ar M. buvo prabudusi tarp 21.30 val. ir 03 val., negali pasakyti. Girdėjo, kaip po M. verkimo G. nuėjo į virtuvę, gali būti, daryti mišinuko. Netrukus M. nutilo. Daugiau M. verkimo negirdėjo. Ji vėl užmigo, išėjusi iš savo kambario nebuvo. Ar M. naktį užmigo greitai, negali pasakyti. Ryte, 2015-05-04, apie 6 val. ji atsikėlė ruoštis į darbą. Atėjusi į virtuvę pasidarė kavos ir nusinešė į savo kambarį. Į kambarį, kur miegojo M., užėjusi nebuvo. Šiame kambaryje buvo ramu. G. dar nebuvo atsikėlęs. Į darbą automobiliu išvyko apie 6.50 val. Tą dieną turėjo atvykti ir jos mama, kuri praktiškai kiekvieną dieną atvyksta į jų namus, nes prie namo yra daržas, kuriame ji mėgsta dirbti, be to, name yra kiemas, kur galima leisti laiką. Tuo pačiu jos mama padeda ir R. vaikus prižiūrėti. Apie 8.15 val. jai paskambino R. ir paprašė kuo greičiau vykti namo, sakė, kad M. nekvėpuoja. Suprato, kad apie tai jai pranešė G., todėl nieko nelaukusi greitai grįžo namo. Kai atvyko, jau buvo atvykę du greitosios med. pagalbos ekipažai. M. buvo pajungta aparatūra ir kaip tik tuo momentu ją gydytojai susuko į kaldrytę ir išvežė į Kauno klinikas. G. išvyko kartu su greitąja. G. jai nieko nespėjo paaiškinti, jis tik verkė. Netrukus, gal po 10-15 min. atvyko jos mama ir ji pati išvyko į klinikas paskui M.. M. buvo paguldyta į reanimaciją. R. irgi buvo atėjus prie reanimacijos, nes G. nuėjo į palatą pas S.. Prie reanimacijos laukiant viena gydytoja sakė, kad prieš vaiką tyčia buvo smurtauta. Kiek vėliau ji su R. nuėjo pas gydytojus pasikalbėti. Iš gydytojų sužinojo, kad M. išsiliejęs kraujas ant smegenų, kad ji buvo stipriai supurtyta. Vėliau G. sakė, kad M. springo, jis gaivino, skambino pagalbos centrui ir gaivino, kaip jam buvo liepta, tyčia vaiko nepurtė, gal netyčia galėjo supurtyti, kai gaivino. M., pavalgiusi mišinuko ar pieno, dažnai atpildavo ir labai gausiai. Pamaitinus ją reikėdavo ilgai, gal 15 min. panešioti stačią, kad atsirūgtų. Matė, kad G. M. po valgio irgi nešiodavo stačią, prie savęs priglaudęs, kol ji atsirūgdavo. Geriausiai M. atsirūgdavo, kai ją nešiodavo ji ir G.. Kadangi M. atpildavo praktiškai po kiekvieno valgio, ant savęs padėdavo merliuką, kad atpildama neišteptų drabužių. Taip pat M. visada guldydavo ant šono, lovytėje, dar padėdavo merliuko, kad atpylus neišteptų patalynės. M. visada valgydama prirydavo oro, po to ir atpildavo. Dėl atpylimo R. buvo sakiusi ir šeimos gydytojai Centro poliklinikoje, tačiau kadangi mergaitės svoris augo gerai, tai nebuvo problema. Kokiais rūbais aprengta M. išvyko į ligoninę, nežino. Kadangi ji dažnai atpildavo, tai per dieną buvo perrengiama po kelis kartus. Paskutinį kartą M. perrengė sekmadienį, kokiais rūbeliais, negali pasakyti, nepamena. M. maudydavo virtuvėje, kur šilčiausia, į kriauklę įstatytoje vonelėje. Ji stengėsi, kad M. maudytų pati R.. Kai mergaitei keisdavo sauskelnes, ją apvalydavo servetėle, o kai reikėdavo apiprausti, prausdavo virtuvėje. Sekmadienį - 2015-05-03, kai grįžo su G., vaiku toliau rūpinosi G., ji nuvežė namo savo mamą ir ėjo ilsėtis. M., būdama trijų mėnesių, jau gana stipriai kėlė galvytę, atpažindavo žmones, šypsojosi, labai linksmai reaguodavo į brolius. M. elgesio ar sveikatos pokyčių per pastarąsias dienas iki patekimo į reanimaciją nepastebėjo. Ji nebuvo nei užsigavusi, nukritusi ar nusiridenusi. Sekmadienį, kai prižiūrėjo M., ji buvo sveika, guvi, žaidė su žaisliukais, kai buvo paguldžiusi į specialų gultuką. Šeštadienį irgi buvo guvi, sveika. Nepastebėjo nei karto, kad G. anksčiau būtų M. pakratęs ar supurtęs. Jo, kaip vyro, judesiai yra staigūs, grubesni, skubūs, jis nuolat tarsi lekia, ne taip, kaip moteris viską daro švelniai, o jis vaiką ne ima, o kaip stveria, ne taip kaip moteris su vaikais elgiasi švelniai, yra daug kartų G. prašiusi būti švelnesniu, imti lėčiau, kad vaikas - ne malka. Dukra R. su visais savo vaikais elgėsi švelniai, visada kantriai. Suprasdavo, kad jai sunku, todėl daug padėdavo, kad galėtų pailsėti. M. ir D. yra labai ramūs. M. per naktį keldavosi gal 1-2 kartus. Pavalgydavo naktį ir vėl užmigdavo, kartais pakniaukdavo. M. ant rankų nereikėdavo nešioti, užtekdavo tik paguldyti ir užmigdavo. Jei kartais pakniaukdavo, tai šiek tiek panešiodavo ir užmigdavo greičiau. Daugiausia ant rankų reikėjo nešioti S. (1 t., b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja J. L. paaiškino, kad savo pirmoje apklausoje nurodė, jog G. K. grįžo gyventi atgal į šeimą kartu su R. ir vaikais po 2015 m. Velykų. Tiksliai kurią dieną jis grįžo, įvardinti negali. Tačiau jeigu Velykos 2015 m. buvo balandžio 5-6 d., tai G. grįžo gyventi į šeimą ir su R. bei vaikais gyveno maždaug apie mėnesį laiko iki 2015-05-04, t. y. iki M. patekimo į ligoninę. Per laikotarpį nuo Velykų iki M. patekimo į ligoninę 2015-05-04, R. kaip ir anksčiau, iki G. grįžimo namo, daugiausia prižiūrėjo M. ir kitus mažamečius vaikus - D. ir S.. Be to, R. M. maitino krūtimi, kartais primaitindavo mišinuku. R. tuo laikotarpiu nesimokė, nedirbo, nelankė jokių kursų, su draugėmis irgi neidavo susitikti, o daugiausia būdavo namuose. Tuo laikotarpiu, G. ir toliau gyvenant šeimoje, jis padėjo prižiūrėti vaikus, taip pat ir M.. Ar per laikotarpį nuo 2015 m. Velykų iki 2015 m. gegužės 5 d. M. buvo palikta G. vienam prižiūrėti ir saugoti, nepamena. Bet kiek pamena, jeigu reikėdavo nuvažiuoti į parduotuvę trumpam kokių smulkmenų nusipirkti, tai važiuodavo ji su R. ir paimdavo kartu S.. Tada G. su M. ir D. likdavo namuose. Kada tai būdavo ir kiek kartų per laikotarpį nuo 2015 m. Velykų iki 2015-05-04, nepamena. O kai reikėdavo daugiau prekių, tai važiuodavo visa šeima su visais vaikais. Ji dirbo, todėl darbo dienomis, nuo 7 iki 17 val. nebūdavo namuose. Tačiau jeigu R. planuodavo kurs nors išvykti, tai visada aptardavo tą iš vakaro, nes reikėdavo spręsti kas prižiūrės vaikus. Jos mama taip pat prižiūrėdavo M. ir berniukus. Ji atvykdavo paprašyta išleisti R. arba būdavo padėdavo ir R. būnant namuose. Ji pati padėdavo prižiūrėti R. vaikus po darbo ar savaitgaliais, kai išleisdavo R. ir G. kur nors išeiti. Ji pati prieš vaikus, nei prieš anūkus niekada nesmurtavo. Nėra nei M. sudavusi, nei jos papurčiusi, nei sukrėtusi, nei išmetusi ar panašiai. Taip pat nematė, kad agresiją prieš M. ar kitus vaikus būtų rodžiusi pati R. ar jos mama G., nematė ir niekada tokių įtarimų neturėjo. Jai net sunku būtų patikėti, kad R. ar mama galėtų smurtauti prieš vaikus ir M.. M. nebuvo išmesta iš rankų, nusiridenusi ar panašiai, bent tas jai nėra žinoma. Svetimiems žmonėms M. buvo palikta prižiūrėti išimtinai, trumpam nebent tik kartą ar kelis kaimynei G.. Tai būdavo retai, per M. gyvenimo laikotarpį iš viso gal kelis kartus. G. ir pati bijojo ilgiau būti, sakydavo, ką ji darys su tokiu mažu vaiku ir jei M. palikdavo miegančią, kas dažniausiai būdavo, tai neimdavo jos iš lovytės. Vienas iš tokių atvejų, kai G. prižiūrėjo M., buvo kai susirgo šuo B. ir reikėjo vežti į veterinarijos kliniką. Šuo sirgo apie mėnesį ir daugiau skaičiuojant atgal nuo 2015-05-04. Jį gydė veterinarijos klinikoje, Veiverių g., Aleksote. Veždavo šunį pas gydytoją gal kas dešimt dienų. Tai vieną kartą iš tų atvejų, kai reikėjo vežti šunį, M. trumpam prižiūrėjo G., kaimynė, jos antros eilės pusseserė. Bet kada tai buvo, kokio amžiaus buvo M., negali pasakyti, nes nepamena. Tai galėjo būti laikotarpiu nuo 2015-05-04 atgal apie mėnesį laiko ir netgi anksčiau. B. nepasisekus gydymui buvo užmigdyta jau M. patekus į ligoninę. Sugrįžus iš veterinarijos klinikos, kaimynė G. pasakė, kad M. miegojo ir viskas buvo gerai. Po to, kai G. prižiūrėjo M., M. elgesyje jokių pasikeitimų nebuvo. Jokių išorinių sužalojimų nesimatė. G. prieš M. nei prieš kitą vaiką, irgi niekada jokios agresijos nerodė, kitaip jos ir nebūtų prašę prižiūrėti vaiko. Anksčiau nepaminėjo vieno įvykio, nes nebuvo jo prisiminusi ir sureikšminusi. Po to, kai M. pateko į ligoninę, dažnai galvodavo, kaip tai galėjo atsitikti. Ir prisiminė, kad kartą, grįžus iš darbo, ant M., kuri gulėjo gultuke, veiduko, po abejomis akimis pamatė paraudimą ar pabrinkimą, bet ne mėlynę. Ten mėlynės net nebuvo. Buvos toks apie abi akytes rausvas patinimas. Paklausus R., kas atsitiko, ši pasakė, kad M. gulint lovytėje D. siekė žaisliuko ar norėjo jį paduoti M. ir persisvėręs per lovytės kraštą, atsirėmė į M.. Kaip sureagavo į tą D. atsirėmimą M., nepamena, ar R. sakė. O kai grįžo, M. buvo guvi, aktyvi, neverkė, dairėsi. Nieko daugiau įtartino nepastebėjo. Labai greitai, iki kitos dienos ryto, tas paraudimas praėjo. Todėl M. pas gydytoją apžiūrai nevežė, nes matėsi, kad ji gerai jaučiasi. Tai buvo vienintelis toks atvejis. Mėlynių ant M. kūnelio ji nėra mačiusi, nors keisdavo M. sauskelnes, ją rengdavo, maudydavo (1 t., b. l. 62-64).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino J. G. D. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus J. G. D. nurodė, kad jie nėra visiškai teisingi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė nepalankius parodymus apie G. K., nes ant jo buvo supykusi. Tačiau tvirtina, kad G. K. buvo impulsyvus, emocingas, greitai „užsidegantis“, toks, kokį ji apibūdino apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad G. K. yra darbštus žmogus, jis atnaujino sodybą, vaikus mylėjo, juos pabardavo, tačiau nemušė. 2015-05-04 paskambino dukra J. L. ir prašė atvažiuoti, nes nekvėpuoja M. K..

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. D. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), yra jos tėviškė. Šiuo adresu esančiame nuosavo tipo name gyvena jos dukra J. L. su savo dukra, jos anūke R. K. ir jos su šeima - vyru G. bei mažamečiais vaikais - S., D. ir M.. Kadangi prie namo yra gėlių darželis ir daržas, ji pati labai dažnai, praktiškai kiekvieną dieną, važiuoja į šį namą prižiūrėti daržų, atsipalaiduoti, o taip pat padėti anūkei R. prižiūrėti mažamečius vaikus. Kartais važiuodavo ir šeštadienį. R. su G. šiuo adresu apsigyveno maždaug prieš ketverius metus, iki gimstant S.. Iš pradžių gyveno nesusituokę, vėliau, iki gimstant D., susituokė. G., kiek jai žinoma dabar, nėra iš geros šeimos. Jo mama piktnaudžiauja alkoholiu, yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kiek supranta, G. mama nesirūpino G., iki šios dienos ji nepažįsta G. mamos, ši nedalyvavo G. vestuvėse, nėra nei telefonu paskambinusi ar pasveikinusi G. su vestuvėmis ar su gimtadieniu. Iš G. visų savybių viena pagrindinė yra jo darbštumas. Jis supjaudavo malkas, kapodavo, nupjaudavo žolę ir pan. Dirbdavo prie namo. Taip pat dar G. yra paslaugus ir su ja buvo dėmesingas. Atvykus elgdavosi su ja mandagiai, pasiūlydavo arbatos, pasiteiraudavo, kaip laikosi. Tačiau be šių savybių pastebėjo ir tai, kad G. yra labai emocingas, impulsyvus, isteriškas. Jei jis susinervindavo, imdavo rėkti, nepatikdavo, kai jam prieštarauja. Kalbėdamas telefonu, jeigu kas netikdavo, imdavo rėkti, „atidarydavo gerklę“. G., kiek supranta, lengva išvesti iš pusiausvyros. Jis užsidegdavo kaip „degtukas“, kartais „emocijų pagautas“ imdavo net purtytis, kratytis. Šiaip G. yra tokių staigių, grubių judesių. Jam ar daiktai, malkos, ar vaikai yra vienodai. G. trūksta švelnumo, supratingumo. Jam rūpinimasis vaiku pasireiškia tuo, kad vaikui reikia duoti valgyti, pakeisti sauskelnes ir užmigdyti. Ir vaikas turi valgyti, kai paduota, bei miegoti, kai paguldo. Jei vaikas to nedaro, G. tada susinervina, rėkia. Jai atrodo, kad vaikai jo bijodavo. Bijodavo to rėkimo. Tačiau niekada nematė, kad G. būtų vaikus mušęs. Nematė, kad su vaikais jis ką nors kartu veiktų ar sektų pasakas. Šilumos vaikams jis neturėjo, neturėjo šiltų, tėviškų jausmų, gal dėl to, kad pats augo tokioje šeimoje. Be to, G. buvo išėjęs iš šeimos, palikęs R. besilaukiančią M. ir grįžo atgal į šeimą, kai M. suėjo 2 mėn., kai R. buvo padavusi dokumentus skyryboms. Dėl ko jis buvo išėjęs iš šeimos, nežino. Kadangi R. vyriausiais sūnus S. lanko lopšelį-darželį Mapu gatvėje, tai penktadieniais ji paima iš darželio S. ir atveda jį iki krantinės, kur grįždama iš darbo jį paima jos dukra J. L. ir parveža namo. Taip pat S. iš darželio paėmė ir 2015-05-01, penktadienį. Jis atrodė sveikas. O vėliau, kitą dieną, 2015-05-02 jai paskambino J. ir pasakė, kad S. serga ir yra ligoninėje, kad jam nustatytas sunkus plaučių uždegimas. Kadangi ji labai dažnai važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir padeda, kai reikia prižiūrėti proanūkius, tai tą savaitgalį nuo 2015-05-02 iki 2015-05-03 ji buvo tuose namuose. Gali būti, kad mažesniuosius vaikus - D. ir M., ji prižiūrėjo, kai S. R. ir G. vežė į ligoninę. Į ligoninę juos vežė jos dukra J.. Kurį laiką prie S. ligoninėje R. buvo kartu su G., po to R. grįžo namo pamaitinti M., nes maitino ją krūtimi, o G. liko ligoninėje su S.. Po to R. kitą dieną vėl važiavo į ligoninę pas S. ir liko su juo pati, o G. grįžo, nes 2015-05-04, pirmadienį turėjo eiti į darbą. Kol šį savaitgalį buvo su D. ir M., jokių vaikų elgesio pakitimų nepastebėjo, viskas buvo kaip įprasta. Apie tai, kad 2015-05-04, pirmadienį M. ėmė dusti, sužinojo, kai apie 8 val. jai telefonu paskambino J. ir prašė nuvažiuoti pažiūrėti, kas nutiko. Ji susiruošė ir išėjo į stotelę. Stotelėje belaukdama atvažiuojančio autobuso pamatė su sirenomis važiuojantį greitosios med. pagalbos automobilį, suprato, kad šis automobilis vežė M.. Kai atvyko į namus, M. buvo išvežta greitosios med. pagalbos į Kauno klinikas. Ji saugojo namuose likusį D.. Po kurio laiko atvyko policija ir kvotė G.. Vėliau dukra J. jai sakė, kad naktį, gegužės 4 d., apie 3 val., miegodama savo kambaryje girdėjo M. verksmą, bet kadangi su vaikais buvo likęs G., ji nebuvo nuėjusi vaiko pažiūrėti, o apie 7 val. J. pati išvyko į darbą, palikusi G. su vaikais namuose. J. nesakė, kad M. nakties metu būtų kaip neįprastai ar ilgai verkusi. M. buvo rami, guvi mergaitė. Žaisdavo su žaisliukais, gugavo, nepastebėjo, kad būtų buvusi verksminga. Kai nuvažiuodavo, M. tik miegodavo arba žaisdavo. Kaip ji miegodavo naktį, ar dažnai prabusdavo ir verkdavo, nežino, tačiau nei R., nei J. nėra nei karto skundusios, kad M. verkia naktimis, kad nemiega. Anksčiau jokių traumų M. nėra turėjusi. (1 t., b. l. 66-67).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja J. G. D. paaiškino, kad ankstesnius parodymus, duotus liudytojo apklausos metu, tvirtina visiškai. Papildė, kad pas savo dukrą J. L. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), ji dažniausiai vykdavo prižiūrėti savo daržų, t. y. sezono metu - nuo gegužės iki rugsėjo. Šio sezono metu ji vykdavo praktiškai kasdien. O nuvykusi paprašyta padėdavo ir savo anūkei R. K. prižiūrėti vaikus, savo proanūkius. O ne sezono metu, kitu laiku, vykdavo į dukros J. L. namus tik savaitgaliais. Kada tiksliai ji prižiūrėjo R. vaikus, negali pasakyti, nes nepamena. Kadangi dėl savo amžiaus jau yra atpratusi nuo mažų vaikų priežiūros, tai nelabai jau ir supranta, kaip reikia prižiūrėti kūdikius, todėl M. ji prižiūrėjo labai retai ir labai trumpai, ne nuolat, o gal tik kokią valandą. Kada ir kokiais atvejais ji prižiūrėjo M., nepamena. Jai atrodo, kad viena pati iš viso M. neprižiūrėjo, o tik G., R. ar J. padėjo. Nes pati nemoka net sauskelnių pakeisti, o gali tik vaiką pamaitinti. Gali būti, kad M., paprašyta R. ar dukros J., prižiūrėjo ir laikotarpiu nuo 2015 m. Velykų iki 2015 m. gegužės 4 d., tiesiog nepamena, kada tai buvo. Jeigu ji viena ir prižiūrėjo M., tai trumpai, tik kokią valandą. Jeigu ji prižiūrėjo M. ar kitus anūkės R. vaikus - S. ir D., tai niekada prieš vaikus, juolab prieš M., jokios agresijos nerodė ir nesmurtavo, niekada vaikų nemušė. Ji iš viso yra prieš vaikų mušimą, visada aiškina kitiems, kad su vaikais reikia susėsti ir kalbėtis, vaikams aiškinti. Jai nesuprantama iš viso, kaip galima smurtauti prieš vaikus, o ypač prieš kūdikius, ir tokių žmonių elgesio nepateisina. Kiek būna (duomenys neskelbtini), niekada nėra mačiusi, kad R. arba J. būtų smurtavusios ar rodžiusios agresiją prieš vaikus, o ypač prieš M.. R. labai gražiai bendrauja ir bendravo su visais savo vaikais. J. taip pat su R. vaikais ir ypač M. bendravo gražiai, labai gražiai vaikais rūpinosi, niekada prieš vaikus nesmurtavo, nebuvo su vaikais agresyvi, tik vyresnius berniukus pabardavo, sudrausmindavo, jei daro ką negerai, bet niekada nemušė. Ir R., ir J. su vaikais elgiasi švelniai. Tik vienas G. yra toks impulsyvus, staigių judesių, ir jai atrodo, su vaikais elgiasi ne taip švelniai kaip jos, moterys. (1 t., b. l. 69-70)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino G. L. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus G. L. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. L. paaiškino, kad jos namų sklypo gale yra sodas, kuriuo naudojasi bendrai su (duomenys neskelbtini) namu. Šiame name gyvena jos mamos L. L. pusseserė J. L. ir jos dukters R. K. šeima - vyras G. K. ir vaikai. Jos ir J. namai yra vienoje Marvelės upelio pusėje, tačiau į namus veda atskiri įvažiavimai. Žiemos metu, kai nukritę lapai, nuo savo namo laiptų mato J. namo kiemą, o vasarą užstoja augmenija. Tarp jos ir J. namų yra iki 100 metrų atstumas, gal mažiau. Anksčiau, kai buvo gyvos tetos, su J. L. šeima bendravo labiau, švęsdavo bendrai didžiąsias šventes, dažnai susitikdavo. Paskutiniais metais bendravimas apmažėjo, bendrų švenčių nebešvenčia, šventes sutinka daugiau savo šeimos rate, taip susiklostė natūraliai, susipykę nėra. Su J. ir jos dukros šeima vasarą matosi daugiau, kai būna kieme, o žiemą mažiau, daugiausia savaitgaliais, kai nueina išgerti kavos. Žino, kad R. su savo vyru G. augino tris vaikus - S., kuriam yra gal 4 metai, D., kuriam 3 metai, ir dukrą M., kuriai būtų buvę daugiau kaip metai. S. gimė R. būnant dar labai jauno amžiaus, todėl jį praktiškai augino R. mama J., todėl S. yra labiau prisirišęs prie J.. D. ir M. gimė R. ir G. susituokus, šeimoje. Ji pati buvo jų vestuvėse liudytoja. Jai atrodo, kad vaikai buvo laukiami, nes niekada R. nebuvo pasakiusi, kad vaikų nenori ar jų nelaukia, tačiau ji pati daugiau bendrauja su J., o ne su R., kuri yra jaunesnė, ir su R. apie tokius asmeniškus dalykus nesikalba. Tačiau matė, kad R. ir jos vyras kūdikių gimimui buvo pasiruošę, turėjo nusipirkę įvairių kūdikiams skirtų reikmenų. Apie R. ir G. santykius nieko paaiškinti negali, nes ką žino, tai iš J. pasakojimų. O J. apie savo dukters ir jos vyro santykius praktiškai nepasakoja. Pradžioje, iki M. gimimo, buvo problemų dėl G., nes J. pasakojo, kad jis nenori dirbti, t. y. neturėjo jokio darbo, buvo išlaikomas jos. Tačiau namuose G. tikrai dirbo: skaldė malkas, pjovė žolę. Su G. atsikėlimu gyventi į šį namą, namas atgijo: jis pakeitė langus, duris, darė remontus. Buvo momentas, kai G. iš viso buvo išėjęs iš šeimos. Jis išėjo, kol R. laukėsi M.. Dėl kokių priežasčių G. išėjo, nežino, o J. tik tepaaiškino, kad G. „supsichavo ir išėjo“. G. grįžo į šeimą tik M. gimus ir būnant kelių mėnesių amžiaus. Kodėl G. grįžo atgal į šeimą - ar pats persigalvojo, ar jį kas įkalbėjo, nežino. R. daugiausia prižiūrėjo vaikus, tačiau jai padėjo J. ir J. mama, R. močiutė J., senelis Z.. Vasaros metu jie praktiškai kasdien, rytais, J. išvykstant, atvykdavo į (duomenys neskelbtini), ir būdavo per dieną. Apie M. patekimą į ligoninę ji sužinojo tą pačią dieną per televiziją iš žinių reportažo. Vėliau vyko aplankyti ir M., nors, aišku, jos į reanimaciją neįleido. Vėliau J. papasakojo, kad iš vakaro, naktį, M. trumpai suverkė vieną kartą, ir viskas. Todėl ji net nėjo pažiūrėti M., nes su M. ir D. buvo G.. R. tuo metu su S. gulėjo ligoninėje. O ryte, J. išvykstant į darbą, M. neverkė, todėl išvykdama ji net neužėjo jos pažiūrėti. Būnant darbe paskambino R. ir prašė grįžti namo, sakydama, kad su M. kažkas įvyko. Grįžus jau buvo atvykusi greitoji. Jai G. pasakojo, kad ryte M. pamaitino ir paguldė į lovytę. Tada prabudo D.. Po kurio laiko pamatė, kad M. veido spalva ėmė keistis, ji ėmė mėlynuoti, sunkai kvėpuoti, tada jis griebė M., ėmė skambinti pagalbos centrui „112“, lakstė išsigandęs. Pagalbos centro operatorius liepė jam susirasti kietą pagrindą, paguldyti M. ir ją gaivinti, nurodė kaip gaivinti, jis tą ir darė. Apie jokį supurtymą, sukratymą ar vaiko išmetimą nei J., nei pats G. nepasakojo. O kaip iš tiesų įvyko, nežino. Jai atrodo, kad R. ir G. savo vaikus myli ir tinkamai prižiūri. Nei karto nėra girdėjusi, kad R. ar G. ant vaikų rėktų ar būtų praradę savitvardą. Negali pasakyti nieko blogo. Nepastebėjo, kad G. ar R. būtų netinkamai elgęsi su vaikais ar kas būtų įstrigę neįprasto. Jiems vaikus prižiūrėti padeda ir J., ir J.. R. nėra niekada skundusis, kad pervargsta ar kad jai sunku. Nepastebėjo, kad R. ir G. vaikai dažnai sirgtų. S. yra gana judrus, kaip berniukas, o D. yra baikštesnis, lėtesnis. Pastebėjo, kad D. itin prisirišęs prie G.. Ne kartą teko pastebėti, kad jei ji ateina pas juos į svečius, D. bėga atsisėsti pas G. ant kelių. Kokia buvo M., negali pasakyti, nes M. matė gal tik keletą kartų. Vieną kartą ji pabuvo su ja apie valandą laiko, prižiūrėjo, kol J. su R. išvežė sergantį šunį pas gydytoją, po to dar kažkurį kartą pažiūrėjo. M. tą laiką, kol ją prižiūrėjo, tiesiog pramiegojo. Jai ji pasirodė rami, bet kaip sakė, M. matė tik keletą kartų. J. yra minėjusi, kad M. buvo ramus vaikas, naktimis miegodavo ir paverkdavo tik kai norėdavo valgyti. Jei M. įsiverkdavo ilgiau, J. iš karto eidavo jos raminti, nes J. labai myli savo anūkus. Vaikams kieme yra padaryta pavėsinė, pastatytos supynės. Vienų vaikų kieme niekada nepalieka, juos saugo arba pati R., arba močiutė. Daugiau nieko nežino. Su kuo R. ir G. šeima bendrauja, nežino, gal daugiau jie būna savo šeimos rate. Nematė, kad pas juos atvažiuotų kokie draugai. (1 t., b. l. 78-81)

Liudytoja G. L. papildomai apklausta paaiškino, kad savo ankstesnius parodymus, duotus liudytojo apklausos metu, tvirtina visiškai ir jų laikosi. Papildė, kad, kaip minėjo pirmos apklausos metu, ji, paprašyta J. L., prižiūrėjo M. vieną kartą, kai J. kartu su R. vežė sergantį šunį pas veterinarą. Kada tai buvo, nepamena, bet buvo darbo dienos vakare, kai pati buvo grįžusi iš darbo. Tuo metu G. dar nebuvo grįžęs gyventi į šeimą su R., M. buvo gal apie mėnesio laiko, gal kiek didesnė. Tada M. prižiūrėjo viena J. ir R. namuose, kartu buvo likęs ir D., nes S. J. su R. buvo paėmusios kartu. M. prižiūrėjo trumpai, apie pusvalandį ar valandą. Kaip minėjo ir pirmos apklausos metu, kai atėjo prižiūrėti M., M. miegojo savo lovelėje. Ji dar nuogąstavo, kad nežinos kaip tinkamai prižiūrėti M., bet J. nuramino, kad M. neseniai pamaitinta ir ji miegos kurį laiką. Taip ir buvo - visą laiką, kol buvo su M., ši pramiegojo. Kartą tik suverkė, todėl jai pataisė čiulptuką ir M. net neprabudo. Todėl M. jai net nebuvo reikalo kelti iš lovytės ir paimti ant rankų. Kai prižiūrėjo M., kaip minėjo, jos net neiškėlė iš lovytės ir juolab prieš ją nesmurtavo, ir nebuvo agresyvi. Kai grįžo J. su R., M. dar miegojo. Ji iš viso nei karto nebuvo paėmusi M. ant rankų. Ar dar kada prižiūrėjo M., dabar nepamena, nes jai užsifiksavo tik šis kartas ir ji gerai pamena, kad su M. viena buvo pasilikusi tik vieną kartą. Jeigu ankstesnėje apklausoje minėjo, kad vaikus prižiūrėjo keletą kartų, tai turėjo omenyje, kad prižiūrėjo kitus vaikus - D. ir S., nes su M. buvo pasilikusi tik vieną kartą. Žiemos metu su J. matosi retai, nes gyvendama name žiemos metu turi kūrenti pečių, todėl daugiausia būdavo namuose. Jeigu reikėdavo ko nors, tai tik susiskambindavo ir trumpam užbėgdavo. Intensyvesnis bendravimas būdavo tik vasarą, kai susitikdavo kieme. Kad R. ar J. būtų rodžiusios agresiją vaikų atžvilgiu ar smurtavusios, nematė. Nėra mačiusi nei vieno šeimos nario - taip pat ir R. močiutės J. G. ir senelio Z. naudojant smurto prieš vaikus (1 t., b. l. 83-84).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino S. N. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus S. N. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. N. paaiškino, kad VšĮ Kauno centro poliklinikos Vaikų skyriaus vaikų ligų gydytoja dirba nuo 1980 m. Nuo 2015-02-06 M. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo jos pacientė, kadangi nuo tada pirmą kartą apsilankė poliklinikoje. Jos pacientai yra ir M. K. broliai - D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat jos paciente yra buvusi ir vaikų mama R. K., iki kol jai sukako 18 metų. R. K. vyrą G. K. ji pažįsta tik tiek, kiek jis dalyvauja pristatant vaikus į Centro polikliniką. 2015-02-06 M. K. pas ją, kaip vaikų gydytoją, buvo pristatyta profilaktiniam patikrinimui. Buvo atlikta jos bendra apžiūra. Mergaitės sveikatos būklė įvertinta gerai, patologijos nerasta, palikta tolimesniam stebėjimui. LR sveikatos ministro yra nustatyta naujagimių kūdikių sveikatos patikrinimo tvarka: iki 6 mėn. amžiaus kūdikiai profilaktiniam sveikatos patikrinimui turi būti pristatomi kas mėnesį, o nuo 6 mėn. iki 12 mėn. amžiaus - profilaktiniam patikrinimui pristatomi kas 3 mėnesius. Po apsilankymo 2015-02-06 M. K. profilaktiniam patikrinimui buvo pristatyta 2015-03-30. Iš jos asmens sveikatos istorijos matyti, jog buvo seselės skambinta R. K. 2015-02-13 ir 2015-02-15, kviečiant M. K. registruoti poliklinikoje profilaktiniam patikrinimui ir skiepams. 2015-03-30 M. K. buvo gydytojo apžiūrai pristatyta R. K.. Kas dar lydėjo ar močiutė, ar tėvas, nepamena. M. K. buvo šios apžiūros metu pasverta, pamatuota, paskiepyta. M. K. išsivystymas atitiko jos amžių, jokios patologijos nepastebėta. Dėl galimos bambos išvaržos buvo nukreipta pas chirurgą. Šios apžiūros metu ant M. K. jokių kraujosruvų ar traumos žymių ji nematė, mama R. K. jokių nusiskundimų neišsakė. Neatkreipė dėmesio, kad apžiūros metu M. K. būtų buvusi nerami ar verktų. M. K. dėl bambytės išvaržos ir klubų displazijos buvo užregistruota 2015-04-30 ir 2015-05-14, tačiau nebuvo pristatyta. M. K. jokių įgimtų ligos požymių pastebėta nebuvo. Apžiūros metu G. K. dažniausiai stovėdavo tyliai, retai žodį ištardavo, tikrai nebuvo taip, kad rėktų ant vaikų ar panašiai. R. K. vaikai buvo prižiūrėti tinkamai, buvo švariai aprengti, drabužiai pagal sezoną. D. K. ir S. K. apsilankymų metu jokių traumų ant vaikų nepastebėjo, R. K. irgi neišsakė jokių nusiskundimų, išskyrus tai, jog S. K. lengvai prisilietus atsiranda mėlynės. Todėl 2012-05-15 buvo išduotas siuntimas pasitikrinti pas hematologą. Be to, 2012-04-04 ant S. K. veido vizito metu buvo pastebėtas kraujosruvinis bėrimas kaktos srityje, todėl 2012-04-04 S. K. buvo pristatytas į VšĮ LSMUL KK Vaikų kliniką, kur dėl bėrimų nustatytas atopinis dermatitas. Daugiau nieko įtartino nepastebėjo. D. K. yra aktyvus, judrus berniukas, bet ypač aktyvus yra S. K.. (1 t., b. l. 127-129).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino L. O. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus L. O. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. O. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 4 d. dirbo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties reanimobilio brigadoje Nr. 01 kartu su skubios pagalbos slaugos specialiste D. V. bei vairuotoju-paramediku D. P.. Jų brigada į iškvietimus vyko iš GMP stoties adresu Pramonės pr. 33, Kaune. Apie 8.09 min. Kauno m. GMP dispečerinėje buvo gautas kvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur reikalinga pagalba M. K.. Buvo pranešta, kad tai kūdikis kelių mėnesių amžiaus ir nekvėpuoja. Taip pat buvo pranešta, kad namuose vyksta kūdikio gaivinimas pagal dispečerio nurodymus. Nurodytu adresu nuvykus su GMP reanimobiliu pamatė, kad jau yra atvykęs kitas GMP ekipažas - med. pagalbos slaugos specialistė A. T. ir vairuotojas, kurie abu buvo užėję į namą. Užėjus į namą, iš koridoriaus iš karto tiesiai pro duris pateko į virtuvę. Virtuvės kairėje, žiūrint nuo įėjimo durų, prie lango, ant suolo buvo paguldytas kūdikis ant nugaros. Kūdikį gaivino prieš tai atvykusi GMP brigada. Taip pat virtuvėje stovėjo kūdikio tėvas, kuris ant rankų laikė kitą vaiką, mažą apie 1,5-2 metų amžiaus. Kūdikio tėvas kalbėjosi telefonu su kažkuo. Jo pokalbio turinio negirdėjo ir nesuprato. Su kūdikio tėvu nekalbėjo. Jis atrodė susijaudinęs. Priėjusi pamatė, kad kūdikis yra be sąmonės, nebuvo pulso, kvėpavimo, kūdikis buvo klinikinės mirties būklės. Kūdikio krūtinė buvo apnuoginta, nes buvo gaivinamas. Kokiais rūbeliais kūdikis buvo aprengtas, nepamena. Ar ant suolo, po kūdikiu buvo kas nors patiesta, nepamena. Suolas buvo su minkšta sėdima dalimi. Ant kūdikio jokių kraujosruvų ar sumušimo žymių nematė. Atvykusi pirmoji brigada jau darė pirminį gaivinimą - krūtinės ląstos paspaudimus ir ventiliaciją su „Ambu“ maišu. Ji tęsė kūdikio krūtinės paspaudimus, kūdikis buvo prijungtas prie defibriliatoriaus - monitoriaus, kuris nustatė elektromechaninę disociaciją, t. y. tokią veiklą, kai nėra pulso, o yra pavieniai kompleksai, tai reiškė, kad klinikinė mirtis yra įvykusi visai neseniai, ne seniau nei keliolika minučių iki jos brigados atvykimo. Į kūdikio kvėpavimo takus įvedė laringinę kaukę, ventiliavo deguonimi. Prieš tai apžiūrėjo burnytę, joje nei maisto likučių, nei svetimkūnių nebuvo. Buvo iš burnytės padarytas seilių atsiurbimas, kad būtų galima tinkamai įvesti laringinę kaukę. Kūdikio plaučiai ventiliavosi gerai, o tai dar kartą rodė, kad kvėpavimo takuose jokių kliūčių - svetimkūnių ar maisto likučių nėra. Taip pat punktavo kaulą ir leido epinefriną, kad stimuliuotų širdies veiklą. Po suleidimo atsirado širdies veikla, todėl kūdikis iš karto buvo nuneštas į reanimobilį, kad pristatytų kuo greičiau į VŠĮ LSMUL Kauno klinikų vaikų reanimaciją. Kūdikis sąmonės neatgavo. Dar prieš išnešant tėčiui buvo paprašyta paduoti, į ką kūdikį suvynioti, ir jis atnešė kaldrytę, į kurią kūdikis buvo suvyniotas. Jos prašymu A. T. susisiekė su dispečere ir paprašė, kad susisiektų su Kauno klinikų vaikų reanimacija, jog atvežamas sunkios būklės kūdikis. Prieš kūdikį nešant į reanimobilį, į kiemą atbėgo pagyvenusi moteris, mama ar močiutė, nesuprato. Su moterimi nieko nekalbėjo, ji pati nieko nesakė. Kūdikio tėvui pasakė, kad kūdikis vežamas į klinikų reanimaciją, ir kūdikio tėvas vyko kartu, sėdėjo reanimobilio priekyje, šalia vairuotojo, atskirtas nuo tos dalies, kur buvo ji su kūdikiu. Ar tėvas vykstant į klinikas ką nors aiškino dėl to, kas įvyko kūdikiui, nežino, negirdėjo. Kol vyko gaivinimas namuose, tėvas nieko nekalbėjo, nepasakojo, kas nutiko, į gaivinimo veiksmus nesikišo. Apie tai, kad mergaitė springo ir duso, nekvėpavo, jai pasakė A. T., šias aplinkybes sužinojusi iš kūdikio tėvo. Jai susidarė vaizdas, kad kūdikis buvo prižiūrėtas, tvarkinga namų aplinka. Ar virtuvėje buvo koks nors buteliukas su paruoštu kūdikio maistu, nepamena. (1 t., b. l. 91-92).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. T. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus A. T. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad darant plaučių ventiliaciją, matė, kad M. K. burnytėje nieko pašalinio nebuvo.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. T. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 4 d. nuo 8 val. pradėjo darbą VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Šančių pastotėje, kaip skubios pagalbos specialistė. Apie 8.09 min. iš Kauno m. GMP dispečerinės per raciją gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur nekvėpuoja 2 mėnesių mergytė, yra gaivinama telefonu ir kad siunčiamos 2 GMP brigados, iš kurių kitas reanimobilis. Nurodytu adresu nuvyko su GMP automobilio vairuotoju Z. G.. Atvyko šiuo adresu greitai, maždaug per 10 min., pamatė vieno aukšto mūrinį namą. Užėjus pro namo duris, pamatė koridorių, iš kurio vedė keletas durų. Tada ji garsiai sušuko: „Kur čia kas atsitiko?“. Išgirdo sušunkant: „Čia“. Pagal balso garsą pasuko iš koridoriaus pro tiesiai esančias duris ir pateko į virtuvę. Virtuvės kairėje, prie lango, ant suolo nugara į sėdimąją dalį buvo paguldytas kūdikis, o prie jo stovėjo jaunas, apie 23-25 metų amžiaus vyras, kuris prisistatė esąs mergaitės tėtis. Ar ant suolo buvo kas nors patiesta, nepamena. Suolas buvo su minkšta sėdima dalimi. Vyras buvo išblyškęs, išsigandęs. Kaip buvo aprengtas kūdikis, nepamena. Kūdikis gulėjo užmerktomis akytėmis, jos veido spalva buvo rožinė, atrodė lyg mergaitė miegotų. Jokių kraujosruvų ar sumušimo žymių ant jos veido nebuvo arba ji nematė. Kūdikis buvo be sąmonės. Iš rožinės veido spalvos suprato, kad mergaitės širdis plaka, kraujotaka nesustojusi. Pamena, kad prie vyro stovėjo kitas apie 1,5 metų amžiaus vaikas, įsikibęs jam į koją. Ji vyro paklausė, kas atsitiko, ir iš karto ėmė mergaitę gaivinti. Vyras, prisistatęs mergaitės tėčiu, paaiškino, kad kūdikis gulėjo lovoje, sukosėjo, ir tada pastebėjo, kad kūdikis nekvėpuoja. Ji kūdikiui, gulinčiam toje pačioje vietoje, ant suoliuko, pradėjo dirbtinį gaivinimą - atliko krūtinės ląstos paspaudimą dviem pirštais, spaudė 15 kartų ir specialiu „Ambu“ maišu pūtė orą į burnytę. Atvėrus burnytę matė, kad kūdikio burnytėje nėra nei maisto likučių, nei kokių svetimkūnių. Kūdikio tėvas nesakė, nei ką kūdikis valgė, nei kada. Gal po 5 minučių gaivinimo atvyko kitas greitosios med. pagalbos ekipažas - reanimobilis, kuriuo atvyko gydytoja L. O., specialistė D. V. ir vairuotojas-paramedikas D. P.. Atvykus šiam greitosios pagalbos automobiliui, kūdikio gaivinimą perėmė ši brigada, o ji tik padėjo. Tada kūdikiui gaivinti buvo pajungtas „Life pakas“, rodantis širdies darbą. Aparatas rodė, kad kūdikio širdies veikla yra. Gydytoja L. O. pajungė laringinę kaukę, pajungė deguonį, o ji traukė adrenaliną, kita skubios pagalbos specialistė D. V. statė lašelinę į kojytę. Po to ji užrašė ant greitosios med. pagalbos iškvietimo kortelės duomenis - kūdikio vardą pavardę, gimimo datą - M. K., (duomenys neskelbtini), prie kurios poliklinikos vaikas prirašytas, gydytojo pavardę, t. y. duomenis, kuriuos jai nurodė tėvas. Gaivinant mergaitę, mergaitė sąmonės neatgavo, todėl ji skubiai reanimobiliu buvo išgabenta į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų klinikos reanimaciją. Prieš tai, gydytojos L. O. prašymu, ji susisiekė su dispečere ir paprašė, kad susisiektų su Kauno klinikų vaikų reanimacija, jog atvežamas sunkios būklės kūdikis. Kūdikį nešant į reanimobilį, į kiemą atbėgo pagyvenusi moteris, kas tokia - mama ar močiutė, nesuprato. Ji nieko nesakė, buvo toks skubėjimas, nes kūdikį reikėjo kuo greičiau vežti. Pirmas išvyko reanimobilis, o paskui jų ekipažas. Jų ekipažas į Kauno klinikas nevyko, o grįžo į Šančių pastotę. Kas kūdikį lydėjo iš artimųjų, nepamena. Kol vyko gaivinimas, kūdikio tėvas daugiau nieko nekalbėjo, tik klausė, ar kūdikis atsigavo. (1 t., b. l. 100-101).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino D. E. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus D. E. G. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Nurodė, kad M. K. ištiko klinikinė mirtis dėl galimai patirtos traumos galvos srityje, šią išvadą padarė iš savo darbinės patirties ir dėl to, kad mergaitei buvo sutrikusi sąmonė, kvėpavimas, sustojusi širdies veikla.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. E. G. paaiškino, kad 2015-05-04, apie 8.50 val. į VšĮ LSMUL KK Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame ji dirba gydytoja, greitosios medicinos pagalbos ekipažas pristatė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo atliekamas specializuotas gaivinimas, po kurio tęsiamos gyvybę palaikančios priemonės. M. K. buvo klinikinė mirtis, kuri ištiko dėl galimai patirtos fizinės traumos galvos srityje. Taip pat M. K. turi traumą raktikaulio srityje, tačiau ši trauma yra ankstesnio laikotarpio. Yra prielaida, jog tai galėjo būti apsigimimas. Šiuo metu M. K. yra maža tikimybė išgyventi, tikėtina, jog ji mirs. (1 t., b. l. 106).

Papildomai apklausta liudytoja D. E. G. paaiškino, kad nuo 2015-05-04 Všį LSMUL KK Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje yra gydoma M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pristatyta GMP. M. K. sveikatos būklė yra sunki, gyvybinės funkcijos yra palaikomos dirbtinai. 2015-05-04 M. K. buvo padaryta galvos operacija: įstatytas daviklis smegenų slėgio matavimui. Kai M. K. buvo pristatyta, ant jos galvutės dešinėje smilkinio pusėje buvo pastebėta kraujosruva, maždaug 2x5 cm dydžio. Taip pat vakare ant dešinės rankos dilbio apatinio trečdalio, išorinėje pusėje, buvo pastebėta nedidelė kraujosruva. Taip pat, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, mergaitei nustatyta trauma raktikaulio srityje, kuri yra ankstesnio laikotarpio. Tai pavadintų kaip raktikaulio defektą, nors išoriškai nieko nesimato. 2015-05-04 į M. K. skrandį buvo įvestas zondas, skrandyje maisto nerasta, taip pat kvėpavimo takuose - nosiaryklėje ir trachėjoje maisto likučių nebuvo rasta. M. K. sveikatos būklė yra sunki, pavojinga gyvybei ir yra tik nedidelė galimybė išgyventi. (1 t., b. l. 107).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. K. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus R. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. K. patvirtino, kad M. K. buvo pristatyta į gydymo įstaigą dėl ją ištikusios klinikinės mirties, sustojusio kvėpavimo, retos širdies veiklos. Buvo atlikta kompiuterinė tomografija, nustatyti pakitimai rodė sukrėsto vaiko sindromą, tipišką kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu ir galvos smegenimis, matėsi šviežios kraujosrūvos, akių dugne-kraujo išsiliejimas. Kūdikis nereagavo į skausmą, tai rodė sunkų galvos smegenų pažeidimą. Gaivinimo veiksmai negalėjo sukelti galvos smegenų kraujagyslės plyšimo, kraujo išsiliejimo tarp kietojo dangalo ir galvos smegenų, tai yra tokių pasekmių, kurios buvo nustatytos M. K.. Pagal hematomą nustatė, kad trauma padaryta prieš 8-10 valandų. Mergaitė buvo ligoninėje komos būklės daugiau kaip septynis mėnesius ir iš jos nepabudo.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. paaiškino, kad jis dirba VšĮ LSMUL Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovu. 2015-05-04 į VšĮ LSMUL Kauno klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių greitosios med. pagalbos buvo pristatyta M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuotas sukrėsto vaiko sindromas. Susipažinęs su M. K. med. dokumentais ir ją apžiūrėjęs gali paaiškinti, kad atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją M. K. konstatuotas pakraujavimas į subdurinį tarpą ir galvos smegenis, kas būdinga sunkiai galvos smegenų traumai. Akių dugne konstatuotos kraujosruvos. Rentgenogramose konstatuotas kairio raktikaulio lūžis, taip kairės pusės I-o ir III-io šonkaulių lūžiai - seni, gyjantys, be dislokacijos. Radiologinis tyrimas, kurio metu konstatuoti šonkaulių lūžiai, atliktas 2015-05-04. Visi paminėti sužalojimai, nustatyti M. K., yra tipiški sukrėsto vaiko sindromui. Jie galėjo būti padaryti paėmus kūdikį už krūtinės ląstos arba už žastikaulių ir stipriai papurtant. Nori pabrėžti, kad M. K. buvo purtoma ne vieną kartą. Kiek kartų, tiksliai nurodyti negali. Kad M. K. buvo purtyta iki 2015-05-04, rodo šonkaulių lūžiai, kurie atsirado stipriai laikant kūdikį už krūtinės ląstos ir žastikaulių. Daro prielaidą, kad sužalojimai M. K. galvos smegenyse buvo padaryti maždaug 6-12 val. iki pristatymo į VšĮ LSMUL KK VRITS, bet ne anksčiau iki 24 valandų. Maistas iš kūdikio skrandžio, jei jis maitinamas mišinuku, pasišalina per 4-6 valandas. (1 t., b. l. 109-110)

Papildomai apklaustas liudytojas R. K. paaiškino, kad savo ankstesnius parodymus, duotus liudytojo apklausos metu, patvirtina visiškai. Papildė parodymus apie sukrėsto vaiko traumos mechanizmą, t. y. kad išsivystytų tokie sužalojimai, kokie konstatuoti M. K., kūdikis turi būti paimamas už krūtinės ląstos arba žastų ir keletą sekundžių stipriai purtomas pirmyn atgal. Tokiu atveju kūdikio galva juda pirmyn ir atgal, o smegenys judėdamos iš inercijos trenkiasi į galvos kaukolės kaulus. Paprastai supurtymas gali trukti kelias sekundes. Traumos (supurtymo) mechanizmą lemia ir kūdikio fiziologiniai anatominiai ypatumai: galva sudaro trečdalį kūno svorio, silpni kaklo raumenys, trapūs galvos smegenų dangalai, dėl to galvos smegenys daužosi į kaukolę, trūksta kraujagyslės, išsilieja kraujas į galvos smegenų dangalus ir pačius smegenis bei akių dugną (kraujo išsiliejimas akių dugne - labai specifinis sukrėsto vaiko sindromo požymis). Taip pat gali būti ir kaulų lūžiai. Kaulų lūžiai gali gautis nuo stipraus suspaudimo, tačiau padaromi suėmus vaiką rankomis, t. y. nykščiais priekyje, keturiais pirštais nugaroje ir spaudžiant. Kokia tiksliai jėga vaikas turi būti spaudžiamas, kad gautųsi lūžiai, tokio tyrimo nėra ir niekas negali atsakyti. Kaip po tokio poveikio - supurtymo blogėja vaiko sveikatos būklė, priklauso nuo vaiko galvos smegenų pakenkimo sunkumo bei išsiliejusio į galvos smegenis kraujo kiekio. Pradžioje po supurtymo vaikas gali būti neramus, verkti, be to, progresuojant pakitimams smegenyse, kai po sukrėtimo kūdikiui vystosi galvos smegenų paburkimas, kūdikis darosi vangus, mieguistas, vėliau pradeda trikti kvėpavimas ir širdies veikla. Šiuo atveju, M. K. atveju, M. K. galėjo būti papurtyta, kaip minėjo pirmoje apklausoje, maždaug 6-12 val. iki jos patekimo į VšĮ LSMUL Kauno klinikas. Dėl M. K. rentgenogramose konstatuoto kairio raktikaulio lūžio paaiškina, kad šis raktikaulio lūžis galėjo gautis tik dėl traumos, tikrai nepriskiriamas genetinei ligai, pavyzdžiui įgimtam kaulų trapumui, nes tokiai diagnozei yra visai kiti diagnostiniai kriterijai. Juolab genetinė kaulų trapumo liga neturi nieko bendro su kraujo išsiliejimu į smegenis. Šiuo atveju raktikaulio lūžis gavosi tiktai dėl traumuojančio išorinio poveikio. Raktikaulio lūžis vienareikšmiškai negalėjo gautis nei nuo kūdikio nešiojimo, sūpavimo, ilgesnio gulėjimo ant vieno šono ir panašiai. M. K. konstatuotos kraujosruvos akių dugne gavosi dėl to, kad vaiką stipriai supurčius inertiškai juda galvos smegenys, o dėl inercinių galvos smegenų smūgių trūksta kraujagyslės pačiose galvos smegenyse ir akių dugne, taip atsiranda kraujosruvos akių dugne. Šios kraujosruvos niekaip negalėjo atsirasti kaip gaivinimo pasekmė. Susipažinęs su M. K. gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-4569114 (2015 m.) paaiškino, kad hematoma 2x5 cm dydžio dešinėje frontalinėje smilkinkaulio srityje galėjo atsirasti tik dėl išorinio traumuojančio poveikio, galimai nuo smūgio ranka į šią sritį ar vaiko trenkimo į kokį kietą paviršių ar panašiai. Ši hematoma galėjo atsirasti greičiausiai nuo vieno traumuojančio poveikio. Šios hematomos atsiradimo laiką sunku nurodyti, nes M. K. gydymo stacionare ligos istorijoje nėra detalaus jos aprašymo, nenurodyta hematomos spalva. Todėl sunku pasakyti, ar pirma buvo traumuojantis poveikis į vaiko dešinę frontalinę smilkinkaulio sritį, ar vaikas buvo stipriai supurtytas. M. K. apžiūros metu jos skrandis buvo rastas tuščias, kvėpavimo takai laisvi. Jeigu kalbama, kad M. K. buvo ryte maitinta, tai iš 3 mėn. kūdikio, maitinamo mišinuku, skrandžio maistas pasišalina, yra visiškai suvirškinamas per 3-4 val. M. K. tokios būklės, kokios ji buvo 2015-05-04 ryte, tarp 7 iki 8 val., negalėjo visiškai valgyti ar norėti valgyti, nes buvo komos būsenos. Todėl tokios būklės ji negalėjo būti maitinama. Jeigu yra nurodyta, kad M. K. buvo pamaitinta ir paguldyta lovytėje ir po to pradėjo kosėti, dusti, tai kategoriškai tvirtina, kad jokios medicininės priežasties, dėl ko M. K. galėjo pradėti kosėti ir dusti, nebuvo, išskyrus sukrėsto vaiko sindromą. M. K. nebuvo jokių plaučių pažeidimų ar dar ko nors, dėl ko ji galėtų pradėti kosėti ar dusti. Jeigu kūdikio tėvas nurodo, kad M. pradėjo kosėti, springti, tai tokia būklė, panaši į springimą, buvo agonija. Taip pat šiuo atveju negalėjo būti ir staigaus kūdikio mirties sindromo, tai kategoriškai atmetama. Nes staigus kūdikio mirties sindromas yra tada, kai visiškai sveikas, be jokių išorinių traumos požymių kūdikis paguldomas miegoti ir randamas negyvas. Su M. K. atveju tai visiškai nesusiję. Taip pat M. K. negalėjo pati užspringti seilėmis ar atpiltu mišinuku, nes tokiu atveju, kai kūdikis užspringsta maistu (mišinuku) ar užsikosėja, atsiranda pamėlynavimas aplink burnytę, bet tuo viskas baigiasi, nuo to neatsiranda jokių pokyčių smegenyse. Be to, jei kūdikis springtų maistu, jo kvėpavimo takuose ir skrandyje būtų likę maisto, šiuo atveju mišinuko likučių. Springimo požymis - maisto likučių radimas kvėpavimo takuose. Dėl kosėjimo, t. y. kosulio priepuolio metu, vaikas gali dusti, pavyzdžiui kokliušo priepuolio, bronchiolito metu. M. K. atveju grėsmingas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas su kvėpavimo išnykimu prasidėjo dėl progresuojančio galvos smegenų paburkimo. Visi M. K. konstatuoti sužalojimai, išskyrus hematomą dešinėje frontalinėje smilkinkaulio srityje, galėjo būti padaryti tik supurčius vaiką, jie negalėjo atsirasti kūdikiui nukritus nuo lovos, iškritus iš rankų ir panašiai. Tokie radiniai, rasti M. K., nebūdingi kritimui. Dėl kritimo galėjo atsirasti tik hematoma dešinėje frontalinėje smilkinkaulio srityje, tik ne tokie pakitimai galvos smegenyse, kokie konstatuoti M. K.. Vaiko nukritimui būdingas požymis - kaukolės kaulinės dalies lūžiai, o M. K. kaukolės skliauto lūžiai nenustatyti, t. y. kaukolės kaulai nelūžę. Po rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimo M. K. konstatuoti seni, gyjantys kairės pusės I ir III šonkaulių lūžiai ir kairio raktikaulio senas lūžimas. Jų susidarymo mechanizmas greičiausiai buvo paėmus kūdikį ir stipriai suspaudus. Šonkaulių lūžių atsiradimo laikas - apie 4 savaitės iki M. K. patekimo į VŠĮ LSMUL Kauno klinikas, t. y. iki 2015-05-04. Dėl šonkaulių lūžimo turėjo pasunkėti jos kvėpavimas, atsirasti skausmas. Tačiau, kadangi skausmas yra subjektyvus dalykas, sunku pasakyti, kaip į jį reagavo M. K.. Išoriškai M. K. sveikatos būklės kitimas dėl šonkaulių lūžių galėjo nesimatyti. Tačiau, kad lūžtų šonkauliai, turėjo būti stiprus išorinis traumuojantis poveikis - stiprus suspaudimas. Iš to, kad M. K. buvo konstatuoti seni gyjantys kairės pusės I ir III šonkaulių lūžiai ir kairio raktikaulio senas lūžimas, daro išvadą, kad M. K. ir anksčiau galėjo būti papurtyta, tačiau ne taip stipriai, kaip paskutinį kartą, kai gavosi tokios sunkios pasekmės. Dėl ankstesnių papurtymų nebuvo išsivysčiusi galvos smegenų trauma, tai yra vaikas nebuvo tiek sukrėstas, kad kiltų tokie padariniai, kokie konstatuoti 2015-05-04. Kiek kartų iki paskutinio atvejo M. K. galėjo būti papurtyta, atsakyti negali, tačiau ne vieną kartą. Kategoriškai tvirtina, kad M. K. konstatuotas sukrėsto vaiko sindromas galėjo gautis tik paėmus vaiką už krūtinės ar žastikaulių ir stipriai supurčius. Jis negalėjo gautis važiuojant automobiliu nelygiomis gatvėmis ar kiemais sėdint kūdikiui automobilinėje kėdutėje ir supurtant galvytę arba paguldžius kūdikį į vežimėlį ir stipriai vežimėlį supant ar kratant. Susipažinęs su jam pateikta filmuota medžiaga, kurioje nufilmuoti M. K. tėvo demonstruojami gaivinimo veiksmai kategoriškai teigia, kad šie veiksmai negalėjo sukelti tokios kritinės M. K. sveikatos būklės ir vidinių galvos smegenų sužalojimų (1 t., b. l. 112-114).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino S. R. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus S. R. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad nukentėjusiosios M. K. raktikaulio ir šonkaulių lūžiai buvo patirti seniau, nes buvo gijimo požymių.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. R. paaiškino, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Radiologijos klinikoje gydytoju radiologu dirba apie 8 metus. Pagal savo pareigas atlieka rentgeno, echoskopijos, kompiuterinės tomografijos tyrimus. Dirbdamas 2015-05-08, gydytojos V. J. siuntimu, atliko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kairio peties ultragarsinį tyrimą. Siuntime nurodyta priežastis - diferencijuojama tarp displazijos ir lūžio. Displazija - tai įgimtas defektas. 2015-05-04, M. K. pristatymo į VšĮ LSMUL Kauno klinikas dieną, jai buvo padaryta apžvalginė krūtinės ląstos rentgenograma (tyrimo Nr. 17), kurią atliko gydytoja J. Š.. Šios rentgenogramos metu aprašyta, kad „kairysis raktikaulis dviejų dalių - lūžis(?) displazija(?), užapvalinti kraštai“. Normos atveju raktikaulis turi būti vientisas kaulas. Ūmaus kaulų lūžimo metu kaulų kraštai yra aštrūs. O jeigu šie lūžiai yra negydomi ir ilgai vienas su kitu nekontaktuoja, kaulų lūžių galai ilgainiui suapvalėja. Taigi M. K. raktikaulio atskirų dalių užapvalinti kraštai rodo, kad tai jau yra užsitęsęs, greičiausiai gijimo procesas, o tai reiškia, kad raktikaulio traumą M. K. buvo patyrusi seniai, ne šviežiai. 2015-05-08 jis atliko M. K. kairio raktikaulio ultragarso tyrimą. Lūžimų atvejais ultragarso tyrimas yra tikslesnis nei rentgeno tyrimas, kadangi rentgeno metu spinduliai eina viena kryptimi ir matosi vaizdas iš vienos pusės, o ultragarsinio tyrimo metų kaulų lūžimą galima apžiūrėti iš daugiau pusių. Šio ultragarsinio tyrimo metu jis nustatė, kad raktikaulio šoniniame trečdalyje iš priekinės pusės matyti skersinis kontūrų defektas iki 2-3 mm storio, iš užpakalinės pusės kauliniai kontūrai liečia vienas kitą - pagal UG vaizdą - raktikaulio lūžimo požymiai. Aplink pažeidimą išreikštų trauminių pakitimų minkštuosiuose audiniuose nematyti. Apibendrinant galima pasakyti, kad šio tyrimo metu nustatė, jog M. K. nepasitvirtino kairio raktikaulio displazija, o nustatytas raktikaulio lūžimas. Šis raktikaulio lūžimas buvo senas, nes kaip minėjo, aplink raktikaulį minkštieji audiniai buvo uždegimiškai nepakitę, tai reiškia, kad minkštieji audiniai jau buvo sugiję. Minkštieji audiniai aplink kaulo lūžimą sugyja maždaug per 1-2 savaites ir po to laiko nebelieka jokių išorinių minkštųjų audinių pažeidimo požymių. Raktikaulio lūžimas M. K., jei M. K., būdama apie 3 mėn. amžiaus atitiko savo išsivystymo lygį ir svorį, galėjo būti padarytas maždaug prieš 3-8 savaites iki jos patekimo į Kauno klinikas 2015-05-04. Kad M. K. galėjo patirti kairio raktikaulio traumą gimdymo metu mažai tikėtina, nes tokiu atveju raktikaulio lūžimas būtų sugijęs savaime. Kadangi vaikų kaulai gyja itin greitai, tai raktikaulio kaulo lūžimas, jei jis nekomplikuotas, linijinis, paprastas, sugyja visiškai maždaug po 3 mėn. nuo lūžimo. Tada po 3 mėn. nuo lūžimo nebesimato jokių buvusio lūžio požymių net atliekant ultragarso tyrimą. Toks kairio raktikaulio lūžimas, koks buvo nustatytas M. K., gali gautis kritimo metu, t. y. kūdikis turėjo kristi iš aukščio, tačiau kokio aukščio, negali pasakyti. Pavyzdžiui, kūdikis turi kristi iš lovos ant grindų, ir gautųsi toks lūžis. Vien tik raktikaulio lūžimas nebūdingas vaiką laikant ir purtant, t. y. nebūdingas sukrėsto vaiko sindromo atveju, t. y. jeigu būtų tik raktikaulio lūžimas ir atlikus papildomus rentgeno tyrimus nerastų šonkaulių ar ilgųjų kaulų lūžių, atmestų sukrėsto vaiko sindromą. Dar vienas galimas kairio raktikaulio lūžio padarymo mechanizmas - toks lūžimas gali gautis traumuojant kairį petį, pavyzdžiui smogiant į jį. Tokio amžiaus kūdikiui kitų kairio raktikaulio lūžimo traumos mechanizmų, išskyrus du nurodytus - kritimą ir traumavimą smūgio metu, nežino. Tokio amžiaus mažyliai dėl kairio raktikaulio lūžimo dažniausiai neoperuojami, o dedami tam tikri raiščiai, kad laikytų jų kūno padėtį reikiamoje taisyklingoje padėtyje. Aptikęs M. K. kairės pusės raktikaulio lūžimą, jis susipažino su M. K. galvos ir kaklo kompiuterine tomografija (Nr. 1037), daryta 2015-05-04, 10.23 val., norėdamas pažiūrėti, koks kairės pusės raktikaulio vaizdas šiame tyrime. Tačiau kairės pusės raktikaulio vaizdas nepapuolė į skenavimo ribas. Tačiau susipažinęs su M. K. kompiuterine tomografija (Nr. 1037), jis pamatė viršutinėje krūtinės ląstos srityje, kairės pusės I-o ir III-o šonkaulių proksimalinėse dalyse (arčiau stuburo) įstrižines linijas su besiformuojančiais kauliniais rumbais. Išvada, pagal KT požymius: seni gyjantys I ir III šonkaulių lūžimai be dislokacijos (be dislokacijos reiškia kad šonkauliai lūžę be poslinkių, t. y. likę savo vietoje). Šių šonkaulių lūžimo laikas galėtų būti 3-8 savaitės iki M. K. patekimo į Kauno klinikas 2015-05-04. Pagal tai, kad yra besiformuojantys kauliniai rumbai, dar buvo matyti lūžio linijos, tai reiškia, kad gijimo procesas nebuvo pasibaigęs. Kauliniai rumbai ant kaulo ima ryškėti praėjus maždaug 3 savaitėms po patirto lūžio. Po 2 mėn. šonkaulių lūžimo vietoje jis matytų kaulinį rumbą ir visišką kaulo sugijimą. O po 3-4 mėn. po šonkaulio lūžimo nebesimatytų jokių lūžio žymių netgi ultragarso tyrimo metu. Ir I-as ir III-as šonkauliai kompiuterinės tomografijos tyrimo metu atrodė vienodai, o tai reiškia, kad jie buvo traumuoti tuo pačiu metu. I-o šonkaulio lūžimas yra netipinis, jam padaryti reikia ypatingos jėgos, kadangi I-as šonkaulis pagal savo lokalizaciją krūtinės ląstoje yra palindęs po raktikauliu ir kasdienių, buitinių traumų atveju - iškritimo iš rankų, lovos atveju negali gautis, arba yra labai maža tikimybė, kad toks lūžis gausis. III-o šonkaulio lūžimas yra dažniau pasitaikanti trauma. I-o ir III-o šonkaulių lūžiai tokio amžiaus kūdikiui galėjo gautis stipriai, grubiai rankų pirštais spaudžiant krūtinės ląstą - laikant vaiką už krūtinės ląstos ir pažastų bei stipriai spaudžiant. Į klausimą, kokia jėga turi būti spaudžiama, gali atsakyti, kad užtenka stipraus spaudimo rankų pirštų jėga. Antras tikėtinas tokių šonkaulių lūžimo mechanizmas, atsižvelgiant ir į panašiu laiku padarytą kairio raktikaulio lūžimą, vaiko metimas ir jo atsitrenkimas į kietą pagrindą kairiu šonu. Po tokio vaiko metimo nebūtinai turi būti pažeistos galvos smegenys, nes atsitrenkimo metu vaiko galvytė galėjo atsitrenkti į minkštesnį pagrindą, būti labiau apsaugota, su kepure ar panašiai. Šiuo atveju išorinė jėga buvo nukreipta į krūtinės ląstą arba kūnelis metamas atsitrenkė kaire puse į kietą paviršių. Tokie lūžiai negali gautis vaiką paguldžius į lovytę ar vežimą ir stipriai purtant vežimą ar lovytę, nes lūžių atveju turi būti tiesioginis poveikis į kaulą. Taip pat galima atmesti ir tai, kad lūžiai gavosi dėl genetinės ligos - įgimto kaulų trapumo, nes susipažinus su M. K. gydymo stacionare ligos istorija matyti, jog atlikus M. K. viso kūno rentgeno tyrimą, kitos kaulinės patologijos (tarp jų ir lūžių) nenustatyta. Be to, savaiminis kaulų trapumas pasireiškia vaikui esant didesnio amžiaus, kai jis pats jau aktyviai juda - ką nors ima, meta, šliaužia ir pan. Be to, įgimtam kaulų trapumui nelabai nebūdingi šonkaulių lūžimai. Detalesnę informaciją apie kaulų lūžimus suteiktų viso kūno kaulų pomirtinis ištyrimas su kompiuterine tomografija. (1 t., b. l. 118-120; 122)

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1223/2015(02) nurodyta, jog M. K. konstatuotas sukrėsto vaiko sindromas, pasireiškęs kraujosruvomis akių tinklainėse, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėse kaktinėje-momeninėje skiltyse, kraujo išsiliejimu į III-ą šoninį galvos smegenų skilvelį, poodine kraujosruva kaktoje, padarytas suėmus ir stipriai papurčius vaiką, galimai laikant jį vertikaliai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2015-05-04. Dėl sukrėsto vaiko sindromo, pasireiškusio kraujosruvomis akių tinklainėse, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėse kaktinėje-momeninėje skiltyse, kraujo išsiliejimu į III-ą šoninį galvos smegenų skilvelį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu (dėl ko buvo atlikta osteoplatinė dekompresinė apibusė kraniotomija), galvos smegenų vandene (dėl kurios suformuotas ventrikuloperitoninis drenažas), smegenų koma, ūmiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (dėl ko buvo atlikta tracheostomija), galvos smegenų atrofija, užsitęsusia vegetacine būkle, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio, išsekus gyvybinėms funkcijoms, M. K. mirė. Poodinė kraujoruva dešiniame dilbyje padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių, galimai artimu sukrėsto vaiko sindromo išsivystymui laiku, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio raktikaulio bei kairių I, III šonkaulių lūžiai padaryti kietais bukais daiktais dviem ar daugiau trauminių poveikių, galimai 2-3 savaičių (ar kiek daugiau) iki patekimo į stacionarą laikotarpiu, bei atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva kaktoje galėjo išsivystyti tiek ir kratant vaiką bei atsimušant jo galvai į kokį nors kietą buką, ribotą ar neribotą paviršių, tiek ir jam iškritus iš kratančio asmens rankų. Vertinant mažą M. K. amžių, pati griūti iš savo ūgio aukščio ji negalėjo, kritimas iš gulimos padėties nuo kažkur aukščiau (nuo lovos ar iš vaikiškos lovytės) - abejotinas. Vertinant rastų galvos smegenų sužalojimų pobūdį, GMP kvietimo laiką bei atvykimo apžiūrai laiką, galima spręsti, kad nuo M. K. išsivysčiusio sukrėsto vaiko sindromo su visomis išraiškomis iki GMP atvykimo galėjo praeiti iki kelių valandų. Tikslesnio traumos išsivystymo laiko šiuo atveju detalizuoti negalima. M. K. būsena, panaši į springimą, buvo ne traumos priežastis, o patirtos galvos smegenų traumos viena iš išraiškų. (2 t., b. l. 106-109)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-07 apklausta specialistė M. K. paaiškino, kad M. K. konstatuotas sukrėsto vaiko sindromas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu bei kraujosruvomis akių tinklainėse, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje bei dešiniajame dilbyje. Sukrėsto vaiko sindromas su savo išraiškomis išsivysto suėmus vaiką dažniausiai už pažastų ir stipriai supurčius. Poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairiajame dilbyje padarytos kietais bukais daiktais. Prasidedant smegenų komai gali pradėti pasireikšti agoninis kvėpavimas dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, todėl patys kvėpavimo judesiai gali būti panašūs į traumą ar springimą. Sukrėsto vaiko sindromas išsivysto tuoj pat, supurčius vaiką. Šiuo atveju, neturint visų medicininių dokumentų bei kitų papildomų duomenų, negalima atsakyti, prieš kiek laiko iki patekimo į stacionarą buvo sužalota M. K.. (2 t., b. l. 71)

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-31 apklaustas specialistas Gregoire Abi Chaker atsakė į užduotus klausimus: