Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Daliai Staugienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Daliui Balceriui, atsakovo atstovei Lianai Stravinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ skundą dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo arba sankcijos sumažinimo.

nustatė: Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau VTAKT arba Tarnyba) 2006 09 28 nutarimu “Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus” Nr. 3K06/237 UAB “Mineraliniai vandenys” už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 6 p. pažeidimą, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34-39str., nutarta skirti 5000 Lt baudą.

Nutarime nurodoma, kad Tarnybos darbuotojai tikrinimo metu (2006 09 21 Tikrinimo protokolas Nr. 235) nustatė, jog pareiškėja iš sandėlio, esančio V.A. Graičiūno g. 38, Vilniuje, pagal 2006 06 02 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 0755738 pardavė UAB „Eurotaškas“ alkoholinį gėrimą – alų „Kilkenny“, 4,3 proc. alk. konc., 30 litrų talpos statinę, galiojimo data iki 2006 10 22, ir pagal 2006 09 11 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 0841720 pardavė UAB „Gatvelė“ alkoholinį gėrimą – alų „Guiness“ 4,2 proc. alk. konc., 30 litrų talpos statinę, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (nėra lietuviško aprašymo).

Pareiškėja padavė teismui skundą, reikalaudama panaikinti 2006 09 28 VTAKT prie LRV nutarimą Nr. 3K06/237 arba taikyti mažesnę ekonominę sankciją.

Paaiškina, kad 2006 09 28 pažeidimo medžiagos nagrinėjimui Tarnyboje pareiškėja pateikė 2006 09 27 rašytinius paaiškinimus, tačiau VTAKT pareiškėjos paaiškinimus atmetė. Paaiškina, kad VTAKT nutarime nurodytos aplinkybės susijusios tik su parduodamų prekių ženklinimo reikalavimais. AKĮ 34 str. 1 d., 10 d., 13 d. numatytos dvi valstybės institucijos, kurioms suteikta teisė skirti baudas už AKĮ 17 str. 1 d. 6 p. pažeidimus, – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir VTAKT. Toks reguliavimas sudaro teisinį neapibrėžtumą dėl šių institucijų kompetencijos ribų, todėl būtina išsiaiškinti kiekvienos institucijos funkcijas ir teises, kadangi viešieji juridiniai asmenys gali veikti tik pagal teisės aktu jiems nustatytas funkcijas.

Paaiškina, kad AKĮ ir Vyriausybės 2001 12 08 nutarimu Nr. 1454 patvirtinti VTAKT nuostatai nesuteikia šiai tarnybai teisės vykdyti alkoholinių gėrimų ženklinimo atitikimo Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimams funkcijos.

Teisės aktai, kurių pagrindu buvo įsteigta VTAKT, nustatė šiai institucijai funkcijas ir teises – įgyvendinti tabako ir alkoholio kontrolės politiką. AKĮ 2 str. 2 d. apibrėžia, kas yra alkoholio kontrolė. Pagal VTAKT veiklą reglamentuojančius teisės aktus VTAKT nėra valstybės institucija, kurios kompetencijai yra suteiktos teisės kontroliuoti maisto prekių ženklinimą ir skirti baudas už alkoholinių gėrimų ženklinimą. Tokia institucija yra tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios funkcijos nustatytos Maisto įstatymo 11 str. 2 d., 11 str. 3 d., 5 d., 3 p. ir Vyriausybės 2000 06 28 nutarimu Nr. 744 patvirtintų VMVT nuostatų 5.1 ir 6.2.2 punktuose. Dėl to mano, kad VTAKT viršijo savo kompetencijos ribas.

Pareiškėja aiškina, kad 30 litrų talpos alaus statinės buvo parduotos visuomeninio maitinimo įmonėms, ir tose įmonėse jos nėra siūlomos parduoti kaip prekės tiesiogiai vartotojams. Panaudojant specialią įrangą alus parduodamas vartotojams kaip pilstomas alkoholinis gėrimas.

Remiasi Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 8 punktu, 13 ir 29 punktais, 23 punktu, ir teigia, kad privaloma informacija gali būti nurodyta tik maisto produktų atitiktį patvirtinančiuose dokumentuose, jei galima garantuoti, kad šie dokumentai kartu su visa ženklinimo informacija bus pridėti prie maisto produktų ir išsiųsti kartu su siunta.

Paaiškina, kad nėra padariusi pažeidimo, nes visi būtini ženklinimo rekvizitai buvo nurodyti ant alaus statinių atitikties deklaracijų.

Mano, kad atsakovė nepagrįstai skundžiamame nutarime nevertino pareiškėjos argumentų.

Teigia, kad Tarnyba nenustatė, jog pirkėjai negavo alaus atitikties deklaracijų, todėl pareiškėjai baudos taikytos nepagrįstai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prašė, jeigu argumentai dėl nuobaudos skyrimo teisėtumo būtų atmesti, sumažinti taikytos sankcijos dydį, nes pareiškėja pažeidimo nustatymui netrukdė.

Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į skundą teigia, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Remiasi Vyriausybės 1996 06 12 nutarimu Nr. 683 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6.23 punktu, 8 punktu, AKĮ 34 str. 13 d. ir teigia, kad Tarnyba nutarimą priėmė neviršydama savo kompetencijos ribų.

Nesutinka ir su pareiškėjos motyvais, susijusiais su prekių ženklinimu. Teigia, kad Tarnyba pareiškėjos motyvus įvertino nutarime. Paaiškina, kad pareiškėja neginčija to fakto, jog ant parduotų alaus statinių nebuvo lietuviško aprašymo. AKĮ 17 str. 1 d. 6 p. imperatyviai draudžia parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Ši norma neišskiria vartotojų pagal požymį ar jie užsiima didmenine ar mažmenine prekyba. Reikalavimus ženklinimui nustato Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2002 12 24 įsakymu Nr. 677. Ši norma privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems produktus į Lietuvos Respublikos rinką. Higienos norma reikalauja, kad ženklinimo informacija būtų pateikta valstybine kalba. Pareiškėjos parduodami produktai turėjo būti paženklinti taip, kaip reikalauja teisės aktai. Pabrėžia, kad pareiškėja turi licenciją verstis prekyba alkoholiniais gėrimais.

Teigia, kad pareiškėja neteisingai aiškina higienos normos 23.2 ir 23.2.2 punktus. Patvirtinus pareiškėjos paaiškinimų teisingumą išeitų, kad parduodant alkoholinius gėrimus pilstymo būdu gėrimo pakuotė gali būti visai neženklinama, tačiau teisės aktai reikalauja, kad viešojo maitinimo įstaigoms tiekiamos prekės taip pat turi būti paženklintos nustatyta tvarka ir turi turėti lietuvišką prekės aprašymą.

Teigia, kad Tarnyba nei materialinės nei procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą ir išklausęs procese dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 13 dalį baudas už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte <...> nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiria Tarnyba (pagal AKĮ 32 straipsnį – tai Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba). AKĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka ministerijos, Tarnyba, kitos valstybės institucijos, savivaldybių vykdomosios institucijos, policija, sveikatos priežiūros įstaigos bei, kad šių įstaigų kompetenciją alkoholio kontrolės srityje nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Pareiškėjos atstovas neneigia, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ ekonominė sankcija – bauda – skirta už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto draudimų pažeidimą. Iš skundžiamo 2006 09 28 VTAKT nutarimo Nr. 3K06/237 turinio matyti, kad bauda skirta būtent už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą. Pažeidimo kvalifikacijos teisingumo pareiškėja neginčija. Taigi Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės buvo kompetentinga skirti baudą už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų nesilaikymą nepriklausomai nuo to, kaip šie pažeidimai konkrečiai pasireiškia. Įstatymų leidėjas neatribojo VTAKT ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencijos ribų taikant sankcijas už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų draudimų pažeidimus, dėl to teismas negali atriboti šios kompetencijos savo nuožiūra pagal pareiškėjos atstovo nurodomus principus. Tokiam teisiniam reguliavimui neprieštarauja ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės nuostatai (toliau – Nuostatai, Nuostatai patvirtinti Vyriausybės 1996 06 12 nutarimu Nr. 683, bei 2001 12 03 nutarimu Nr. 1454 patvirtinta nauja redakcija), kadangi Nuostatų 6.23 punktas įpareigoja VTAKT vykdyti įstatymų ir Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas, t.y. šiuo atveju įstatymas pavedė Tarnybai bausti už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimus ir tarnyba privalo tai daryti, kai tokį pažeidimą nustato. Be to, pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad nustatytas pažeidimas – dvi alaus statinės neturėjo lietuviško prekės aprašymo – nesusijęs su VTAKT uždaviniais, nurodytais Nuostatuose ir AKĮ. Prekės tinkamas ženklinimas yra ypatingai svarbus tokiai prekei kaip alkoholis, nes valstybė šiai prekei nustatė specialų teisinį reguliavimą, prekybai alkoholio produktais keliami padidinti reikalavimai palyginus su kitomis prekėmis ir ženklinimo reikalavimų kontrolės vykdymas įeina į Tarnybos uždavinius. Dėl to teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Tarnyba už šį konkretų pažeidimą bausti neturėjo teisės.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog prekei nagrinėjamu atveju teisės aktai nereikalauja lietuviško aprašymo, nes pakanka pateikti visą informaciją atitiktį patvirtinančiuose dokumentuose. Pareiškėja aiškina, kad alaus pirkėjams UAB „Eurotaškas“ ir UAB „Gatvelė“ kartu su alaus pardavimo dokumentais yra pateiktos ir alaus statinių „Kilkenny“ ir „Guinness“ atitikties deklaracijos. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 8, 13 ir 29 punktais. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos teisės normos neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos teikti ženklinimo informaciją lietuvių kalba.

VTAKT 2006 09 28 nutarime pagrįstai pasisakyta, kad AKĮ 9 straipsnyje nustatytas reikalavimas, jog Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja neginčija, kad alus priskiriamas maisto produktams, o reikalavimus šių produktų ženklinimui nustato Sveikatos apsaugos ministro 2002 12 24 įsakymu Nr. 677 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“. Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 9 punkte besąlygiškai nustatyta, kad ženklinimo informacija, nurodyta šios higienos normos 13, 14, 29 ir 31 punktuose, turi būti pateikta valstybine kalba. Nustatyta, kad tik papildoma ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba.

Pareiškėja nepagrįstai remiasi Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 8 punktu, nustatančiu išimtis ženklinimo informacijos pateikimui, nes toliau šiame punkte yra paaiškinimas, kad išimtys taikomos mažmeninės prekybos įmonėse parduodamiems produktams, kai šios įmonės tokią informaciją vėliau gali pateikti kainų etiketėje ar raštu kitaip, t.y. Ūkio ministro 2002 05 15 įsakyme Nr. 170 nustatyta tvarka (HN 5.7 punktas). Ūkio ministro 2002 05 15 įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurių 8 punkte taip pat nustatytas reikalavimas, kad ženklinimo rekvizitai turi būti pateikiami ant prekės ir/ar prekės pakuotės, o 20 punkte nustatyta, kad ženklinimo informacija turi būti pateikta ir valstybine kalba.

Šio ginčo atveju alų statinėse pareiškėja pardavė viešojo maitinimo įmonėms (tai nurodo pareiškėjos atstovas paaiškinime VTAKT, b.l. 43-44), taigi pardavėja žinojo, kad alus nebus nei pakuojamas, nei fasuojamas tiesioginio pardavimo vietoje, kaip tai numato minėtos higienos normos 8 punkte esanti išimtis, o bus pilstomas į bokalus ar pan. tiesiogiai iš statinių, kad alus pareiškėjos parduodamas supilstytas į statines ir ši statinė ir yra prekės pakuotė, todėl pareiškėja turėjo šią prekę paženklinti tinkamai, t.y. pateikti ženklinimo informaciją, nustatytą higienos normos 13 punkte, ir šią informaciją pateikti valstybine kalba, kaip reikalauja šios higienos normos 9 punktas, t.y. privalėjo laikytis nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Faktinių pažeidimo aplinkybių pareiškėja neginčija, pripažįsta, kad pardavė UAB „Eurotaškas“ ir UAB „Gatvelė“ alaus statines be lietuvių kalba pateikiamo prekės ženklinimo. Pareiškėja neginčija ir to fakto, kad ant statinių yra gamintojo pateikta ženklinimo informacija, nurodyta Higienos normos HN 119:2002 13 punkte. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos Tarnybos pateiktoje medžiagoje (b.l. 27-54).

Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad Tarnyba skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto draudimus, nes prekės ženklinimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 9 punkto reikalavimų. Teismo manymu pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti ir teisiškai reikšmingi vertinant pareiškėjos atsakomybę pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas.

Pareiškėja prašo taikyti mažesnę sankciją ir teigia, kad tai turėtų būti padaryta dėl to, kad yra pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėja netrukdė tyrimui. Pagal AKĮ 34 straipsnio 2 dalį už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą pažeidimą įmonei gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 80 000 Lt. AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos baudų dydžio nustatymo taisyklės, t.y., jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. Ši nuostata jokiu būdu negali reikšti to, kad esant bent vienai lengvinančiai atsakomybę aplinkybei, turi būti taikoma minimali bauda. Tarnyba atsižvelgė į lengvinančią atsakomybę aplinkybę, kad įmonė pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, kitų lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra, jų nenurodė ir pareiškėja. Pareiškėja nepateikė kitų įrodymų, kurie būtų pagrindas teigti, kad įmonei paskirta pernelyg didelė ekonominė sankcija (įmonės apyvarta, pelnas, pajamos ir kt.). Teismas daro išvadą, kad Tarnyba baudos dydį parinko tinkamai, laikėsi AKĮ reikalavimų ir dėl to bauda nekeistina.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88str. 1 p., 127str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Mineraliniai vandenys“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.