- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- 1-324-634/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kaltinamasis
- V. A.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei, dalyvaujant prokurorei E. S., nukentėjusiajam M. S., jo atstovei pagal įstatymą J. S., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui V. A., kaltinamajam V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. A. 2010 m. gegužės 25 d. apie 16.00 val., Kaune, J. Žemgulio g. 28-ojo namo kieme, vieną kartą suduodamas šluotos kotu per nugarą mažamečiui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-05-25 apie 16 val. turėjo atvažiuoti svečių ir jis šlavė takelį, nes buvo įsirengęs poilsio aikštelę. Jis šlavė takelį, kai staiga atlėkė M. S. ir E. M. su dviračiais, jis juos susistabdė ir paprašė, kad jie apvažiuotų aplinkui, tačiau jie neklausė. M. S. vis tiek norėjo pravažiuoti ir jis sudavė su šluota jam per dviračio sėdynę ir matyt šluota nuslydo nuo sėdynės ir tekštelėjo jam per užpakalį. Šluota buvo šiaudinė, jos kotas taip pat buvo šiaudinis, kotas buvo apvyniotas izoliacija, kad šluota neiširtų. M. S. sudavė ne su šluotos kotu, o su šluojamąja dalimi. Be to M. S. buvo apsirengęs storą pilkos spalvos striukę, todėl jam tikrai neturėjo pasijausti. Tada, kai sudavė, jie pasakė, kad važiuos aplinkui, apsisuko ir nuvažiavo aplinkui. Jie yra buvę kaimynai su S., S. kovoja dėl buto ir visas konfliktas tik dėl to.
Nukentėjusysis M. S. parodė, kad jam yra trylika metų. 2010-05-25 d. apie 16 val. važinėjo su dviračiu kartu su E. M.. Kadangi buvo šilta, jis vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jie su E. M. važinėjo. Šluotos kotas buvo medinis, tamsiai rudas, šluota buvo padaryta iš rykščių ji nebuvo šiaudinė. Kaltinamasis jam sudavė su mediniu šluotos kotu per nugarą, tada jie apsisuko ir nuvažiavo namo. Tuo metu, kai kaltinamasis jam sudavė, jie buvo trise, daugiau žmonių aplinkui nebuvo. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes jam skaudėjo ir buvo likusi šluotos koto žymė - dryžis. Grįžęs namo, šį įvykį papasakojo mamai. Pas daktarus nesikreipė, nes jo mama yra gydytoja. Žymė po smūgio išnyko per kelias dienas. Nuo smūgio jam pakankamai skaudėjo.
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. S. parodė, kad įvykio nematė, nes buvo namuose. Kai atvažiavo sūnus, jis pasakė, kad kaimynas sudavė jam su šluotos kotu per nugarą, ji pakėlusi jo rūbus, pamatė žymę ant nugaros. Išėjusi į kiemą V. A. jau nematė. E. M. pasakė, kad sekančią dieną jis vėl važiavo tuo pačiu takeliu ir kaltinamasis vėl ketino trenkti. Kaltinamasis dažnai yra girtas ir dažnai priekabiauja prie vaikų. Šiai dienai kaltinamasis jau yra iškeldintas ir neturėjo teisės čia gyventi ir užtverti taką bei tokiais veiksmais auklėti vaikų. Kadangi ant nugaros buvo žymė, ji paskambino į policiją ir paskui parašė pareiškimą. Paraudimas buvo pailgas, strėnų srityje.
Liudytoja N. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1979 metų. Paskui atsikraustė į šalia esantį butą S. šeima. Jie pastoviai keldavo konfliktines situacijas. Gegužės mėnesį daug laiko praleidžia kieme. Pas M. S. atvažiuodavo jiems nepažįstami vaikai, jie nesiskaitydavo, į viską buvo neatsakingai žiūrima. S. visada sakydavo, kad vaikai ką norės, tą darys, kur norės ten vaikščios. Vyras 2010-05-25 d. apie 16 val., tvarkė kiemo teritoriją, ji taip pat buvusi kieme. Ji išgirdo kaip E. M. pradėjo rėkti ant jos vyro. Ji kreipėsi į S., ji namie buvo ne viena, jos vaikas lakstė ir nekreipė dėmesio, tarsi incidento, net nebuvo įvykę. Jos vyras buvo išvadintas negražiais žodžiais. V. A. tuo metu tvarkė aplinką. V. A. betvarkydamas jai pasiskundė, kad vaikai plūsta jį necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjusi pas S., tačiau ši į tai nekreipė dėmesio. Vyras sudrausmino paauglius, kad nevažinėtų po kiemą. Jų buvo paprašyta važiuoti per aplinkui. Jis dirbo su šluota, nes jis šlavė taką. Su šiaudine šluota jis šlavė. Tai buvo nusidėvėjusi šiaudinė šluotelė. Kokio ilgio ta šluotelė buvo, negalinti pasakyti, bet ji tikrai trumpa buvo. Jokio atskiro koto nebuvo, buvo tik perrišimas. V. A. pravažiuojant M. bandė trinktelėti jam su ta šluotele per dviratį, tada gal ir pataikė netyčia jam per užpakalį. M. S. važinėjo vienmarškinis, trumpomis rankovėmis. Lengva apranga buvo, nes buvo gegužės mėnesio pabaiga ir jau buvo šiltas oras.
Liudytojas E. M. parodė, kad jam yra 13 metų. 2010-05-25 apie 16 val., su M. važiavo atsigerti pas jį vandens, o toks dėdė trenkė M. per nugarą su šluota, o paskui ir jam pasakė, kad jei važiuos, tai ir jam trenks. M. buvo apsirengęs marškinėliais. Ta šluota buvo padaryta iš rykščių, ji buvo su ilgu mediniu kotu. M. trenkė per nugarą, užsimojo ir trenkė. Trenkė su ta dalimi kuria šluoja ir pataikė maždaug per vidurį nugaros. M. nuvažiavo namo ir viską pasakė mamai. Mano, kad smūgis buvo gana stiprus, tačiau M. nesakė jam nieko, jie apie tai nekalbėjo. Jis tik parvažiavęs namo viską pasakė mamai, paskui jie toliau važinėjome dviračiais, tik nevažiavo pro tą kelią. M. jam nerodė tos vietos, kur jam pataikė su šluota. Neprisimena, kad kaltinamasis M. būtų trenkęs su šluotos kotu.
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip V. A. parodė vietą kur šluotele sudavė M. S., paimta V. A. pateikta šluotelė. (b.l. 17-20).
Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertė L. K., parodė, kad su tokia šluotele, kuri buvo paimta iš įtariamojo V. A., buvo galima sukelti nedidelį fizinį skausmą ir todėl neliko išorinių sužalojimo žymių. (b.l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta.
Kaltinamasis pripažįsta, kad M. S. sudavė su šluotele, tačiau nesutinka, kad smūgis galėjo sukelti skausmą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus apie tai, kad nukentėjusysis buvo apsirengęs stora striuke, kadangi M. S., E. M. ir N. U. parodė, jog nukentėjusysis vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Teismo posėdžio metu apžiūrėjus prie bylos prijungtą šluotelę, nukentėjusysis parodė, kad tai nėra ta šluotelė, su kuria jam sudavė kaltinamasis. Įvertinus liudytojo E. M. parodymus, kurie sutampa su M. S. parodymais, atsižvelgus į tai, kad šluotelę tyrėjai pateikė pats V. A. 2010-08-06, tai yra praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, teismas sprendžia, kad M. S. buvo suduota ne su minėta šiaudine šluotele, bet su šluotele, padaryta iš rykščių ir turinčia medinį kotą.
Teismas atsižvelgdamas į tą faktą, kad M. S. buvo apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, o suduota buvo su rykščių šluota, turinčia medinį kotą, remdamasis kaltinamojo V. A., nukentėjusiojo M. S., jo įstatyminės atstovės J. S., liudytojo E. M. parodymais, įvertindamas specialistės L. K. paaiškinimus, sprendžia, kad kaltinamojo V. A. suduotas smūgis šluota nukentėjusiajam į nugarą sukėlė M. S. fizinį skausmą.
Mažamečiu laikomas asmuo, kai nusikaltimo padarymo metu jam nebuvo suėję 14 metų. Nėra abejonių, kad V. A., būdamas nukentėjusiojo kaimynu, žinojo M. S. amžių, t.y. suprato, kad šis yra mažametis.
Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi veika buvo padaryta tyčia, fizinis skausmas buvo sukeltas mažamečiui.
V. A. psichiatro įskaitoje ir priklausomybės centro įskaitoje neregistruotas (b.l. 48-55 ), yra pensininkas, anksčiau neteistas.
Skiriant bausmę V. A. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė. Įvertinus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (suduotas vienas smūgis, nepadaryti sužalojimai), į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino kaltę, į kaltinamojo asmenybę ir jo amžių, skirtina minimali bausmė.(Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamas pirmą kartą, yra garbingo amžiaus, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymą galima atidėti, skiriant teismo įpareigojimą, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių (BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p.).
Kadangi prie bylos prijungtą šluotelę nėra pagrindo pripažinti nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, ji grąžintina savininkui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. , 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinį įrodymą šluotelę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. A..
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.