- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- I-2238-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02441-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą Nr. 15-IL-20-03621-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ (b. l. 6-8).
Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno AVPK), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklą. Nurodo, kad šis atsakovo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neištyrus ir objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovas tik formaliai rėmėsi asmens teistumo registro duomenimis. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis buvo teistas 1995 metrais, pripažintas kaltu pagal BK 271 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 2 metams, tačiau šis nusikaltimas nebuvo smurtinis, nesusijęs su neteisėtu disponavimu ginklais, o teistumas išnykęs. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 4 d. jis buvo nuteistas 2 MGL dydžio bauda, tačiau bauda sumokėta, bausmė atlikta, teistumas taip pat išnykęs. Pabrėžia, kad visi jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai taip pat buvo nutraukti, o jo atžvilgiu surašyti 25 administraciniai teisės pažeidimo protokolai yra už KET pažeidimus. 2014 m. birželio 21 d. būdamas neblaivus jis padarė ATPK 174 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau paskirtą baudą sumokėjo, nuo paskirtos nuobaudos jau praėję pusantrų metų. Pabrėžia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, teigiamai charakterizuojamas, yra aktyvus bendruomenės narys, todėl mano, kad jis nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl gali turėti ginklą. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ginklo turėtojui ir jo elgesiui keliami didesni reikalavimai. Sprendžiant dėl ginklo išdavimo pareiškėjui, teisės aktų nustatyta tvarka atlikus patikrinimus buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu 1996 m. vasario 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 2013 m. rugpjūčio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 227 str. 4 d., taip pat jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Be to, pareiškėjas 25 kartus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tame tarpe ir už tai, kad automobilį vairavo neblaivus, taip pat pagal ATPK 174 str. už tai, kad būdamas girtas kibo prie aplinkinių asmenų, įžūliai elgėsi, šlapinosi viešoje vietoje. Daro išvadą, kad pareiškėjas, nepaisant nevienkartinių sankcijų, linkęs nusižengti, jo elgesys - tai sistemingas, tyčinis, sąmoningas teisei priešingas veikimas ir tai liudija apie jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Gautos informacijos pagrindu, atsižvelgiant į šią neigiamai pareiškėjo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teigia, jog, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą ginklui. Mano, kad pareiškėjo pateikta teigiama charakteristika nepaneigia policijos išvados, o jo argumentai apie tariamus gyvenimo pokyčius nėra pakankami, norint pagrįstai pripažinti, kad jis pasitaisė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl 2015 m. lapkričio 15 d. Kauno AVPK sprendimo Nr. 15-IL-20-03621-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“, kuriuo pareiškėjui V. U. nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 11).
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.
Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).
Pagal GŠKĮ 17 straipsnį (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. 1996 m. vasario 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (slapta svetimo turto vagystė) buvo nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal 227 str. 4 d. (papirkimas) ir paskirta 2 MGL dydžio bauda, taip pat jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Nors ikiteisminiai tyrimai ir buvo nutraukti, tačiau juose nustatytos aplinkybės negatyviai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę. Be to, pareiškėjas 25 kartus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tame tarpe ir už tai, kad automobilį vairavo neblaivus (ATPK 126 str. 1 d.), taip pat pagal ATPK 174 str. už tai, kad būdamas girtas kibo prie aplinkinių asmenų, įžūliai elgėsi, šlapinosi viešoje vietoje.
Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą (ūkininkauja), pajamas, dalyvauja visuomeniniame gyvenime, teigiamai charakterizuojamas, kad jam gyvenant kaimo vietovėje neturi būti ribojama jo galimybė iškilus grėsmei apsiginti ginklu, šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo teistumai yra išnykę, todėl atsakovas šiomis aplinkybėmis negalėjo grįsti ginčijamo sprendimo. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę. Šiuo atveju vertinant prašančiojo išduoti leidimą įsigyti ginklą charakterizuojančius duomenis, manytina, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas - vagystę, papirkimą, kelia grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu saugomiems teisiniams gėriams, pavyzdžiui, kitų asmenų nuosavybei, viešajai tvarkai.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.
Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų (pareiškėjo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, jo buvusius teistumus, taip pat padarytus administracinius teisės pažeidimus, jų pobūdį, periodiškumą) visumą „kokybiniu“ aspektu, atitinkamai charakterizuojančią pareiškėją ir patvirtinančią teisiškai reikšmingas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovui buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas pagrįstai pripažinti, jog pareiškėjas savo elgesiu kelia (gali kelti ateityje) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį, taigi atsakovas, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti V. U. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.