Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-109-622/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-17
Bylos Nr.
2A-109-622/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
M. D.
Advokatai
Marius Venckus, Jovita Usonytė
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr.2A-109-622/2008Teisėjas P. Mineikis Procesinio sprendimo kategorijos75.8.; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTART I S2008 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovui A. D., ieškovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovei M. D., atsakovės atstovui advokatui Mariui Venckui, vertėjai Anželai Tyščukienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei M. D. dėl santuokos nutraukimo bei atsakovės M. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašė santuoką su atsakove nutraukti ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Į dalintino turto sąrašą įtraukė ir butą (duomenys neskelbtini), kurį prašė padalinti tokiu būdu: pripažinti jam nuosavybės teisę į 47/100 buto dalis, atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į 53/100 buto dalis, nustatyti buto naudojimosi tvarką. Nurodė, jog nuo 1999 metų santuokinio gyvenimo su atsakove nebegyvena, jų šeima iširo. Po santuokos sudarymo 1992-06-26 remiantis LR Butų privatizavimo įstatymu atsakovės vardu privatizavo butą (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu buvo jūreivis, gaudavo pakankamai didelį darbo užmokestį. Už butą grynais pinigais (2459 rub.) buvo sumokėta iš jo uždirbtų pinigų. Buto privatizavimo metu su atsakove sutarė, kad visą sumą buto kainos sumokėjimui investiciniais čekiais ji paims iš savo sąskaitos, o vėliau jis reikalingą sumą jai perves iš savo sąskaitos. Tai ir buvo padaryta. 1992-06-26 į butų privatizavimo fondą iš atsakovės nebalansinės sąskaitos buvo pervesta 12 880 rub. 1992-07-23 iš jo nebalansinės sąskaitos į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 15 800 rub.

Atsakovė su ieškovo reikalavimu pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 47/100 buto (duomenys neskelbtini), nesutiko ir prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė pripažinti jai asmeninę nuosavybę į butą (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog butą (duomenys neskelbtini) ji privatizavo už asmenines lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo. Buto privatizavimo metu ji aiškiai išreiškė savo valią tik asmeniškai privatizuoti butą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes. Padalino šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui 600 Lt vertės televizorių „Sharp“, 400 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“, 800 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 200 Lt vertės krištolinį šviestuvą, 200 Lt vertės siuvimo mašiną, 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 400 Lt vertės kilimą, 1500 Lt vertės automobilį Nissan Sunny, v/n YLY 952, 1500 Lt vertės garažą. Atsakovei priteisė 600 Lt vertės televizorių „Samsung“, 150 Lt vertės šaldytuvą „Ignis“, 50 Lt vertės krištolinį šviestuvą, 400 Lt vertės kilimą, 800 Lt vertės sekciją. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Atsakovės priešieškinį patenkino ir pripažino atsakovei asmeninę nuosavybę į butą (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui iš atsakovės 177,03 Lt žyminį mokestį ir 5,05 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė privatizavo butą už asmenines lėšas, išreiškė savo valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Todėl butas, atsakovės įgytas pagal Butų privatizavimo įstatymą, pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo reikalavimus. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias normas. Be to, sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai civilinių bylų praktikai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovės santuokos metu pagal LR Butų privatizavimo įstatymą įsigytas butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, ar asmeninė atsakovės nuosavybė.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, darytina išvada, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei sprendimo padalinti šalių turtą (išskyrus butą). Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų aplinkybių netirs ir pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.

Tiek ir buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo metu galiojusio LR SŠK, tiek ir galiojančio LR CK nuostatos numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR SŠK 23 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta, jei yra įrodoma, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Asmens teisė privatizuoti butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą galėjo būti įgyvendinta tik atitikus visas šiame įstatyme numatytas sąlygas. Jeigu buto nuomos teisėmis naudojosi keli asmenys, privatizuojant butą pirmiausia turėjo atsirasti teisiniai santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių, kurie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Po to asmuo ar asmenys, nurodyti šiame susitarime, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, numatytu butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Taigi susitarimo tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga (ž.r. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo J.L. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui J. L. dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo; bylos Nr. 3K-3-394/2002. Teismų praktika Nr. 18, p. 14-21).

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigijo savo vardu (b.l. 25). Pareiškime apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą Klaipėdos miesto valdybai atsakovė nurodė, kad ji yra vienintelė nuomininkė (b.l. 26, 27). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą sumokėjo atsakovė (b.l. 28, 29). Taigi atsakovės valia įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta. Jeigu, kaip teigia ieškovas, jis buvo buto nuomininkės (atsakovės) šeimos nariu, tai jis privalėjo su ja sudaryti sandorį dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps buto savininku. Tačiau tokio susitarimo nesant, negalima laikyti, kad ieškovas siekė įsigyti ginčo butą. Pažymėtina ir tai, kad butą atsakovė privatizavo 1992-06-26, o santuoką su ieškovu ji sudarė 1992-05-13. Veiksmus, reikalingus sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčiai pagal Butų privatizavimo įstatymą atsakovė atliko iki santuokos sudarymo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovės siekį privatizuoti butą tik savo vardu. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad iki santuokos sudarymo jis kartu su atsakove gyveno ir vedė bendrą ūkį, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Atsakovė įrodė, kad aiškiai išreiškė savo valią įsigyti butą (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutar i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Almantas PadvelskisErika Misiūnienė