- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-73-993/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30230-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 29 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) tai yra tuo, kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. vasario 8 d., įgijo ne mažiau kaip dvi tabletes psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,326 g, kurią neteisėtai laikė prie savęs ir savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. vasario 8 d., apie 12.00 val., kol (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), už 20 Eur šią psichotropinę medžiagą pardavė M. K.
Be to, jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. vasario 29 d., (duomenys neskelbtini) mieste, iš E. P., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 1,768 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė prie savęs, rankinėje, iki 2024 m. vasario 29 d., apie 10.50 val., kol (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), dalinės asmens apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. vasario 29 d., įgijo nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 14,646 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ne mažiau kaip 4,706 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurias neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. vasario 29 d. 11.10 val., policijos pareigūnai rado ir paėmė kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini).
2. A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 29 d. Vėlesnėmis nutartimis, tai yra 2024 m. kovo 27 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. spalio 25 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi A. S. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 29 d.
Šalies argumentai
3. Kaltinamasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis, nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir paskirti kitą ar kitas kardomąsias priemones, galinčias užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dėl antro įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įtarimas grindžiamas tik pas kaltinamąjį rastomis narkotinėmis medžiagomis. Jokie kiti duomenys nepatvirtina, kad jis šias psichotropines ar narkotines medžiagas ruošėsi parduoti ar kitaip platinti.
3.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jo socialiniai ryšiai Lietuvoje yra silpni ir nepakankami, kad jį sulaikytų nuo slėpimosi (taip pat ir už Lietuvos Respublikos ribų). Jis praktiškai kiekvieną dieną bendravo ir būdavo pas savo tėvus, su buvusia žmona bei vaikais bendraudavo po kelis kartus per savaitę, paskutiniu laiku visa šeima yra grįžusi į Lietuvą ir gyvena jo gyvenamojoje vietoje. Be to, (duomenys neskelbtini) iki suėmimo kaltinamasis mokėsi (duomenys neskelbtini) specialybės, kurią įgijęs, būtų pradėjęs dirbti. Pažymėtina ir tai, kad galimumą pasislėpti nuo nutartyje įvardijamos realios laisvės atėmimo bausmės, galima užtikrinti kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra, asmens tapatybės dokumento paėmimu, namų areštu. Privalomas dalyvavimas procese galėtų būti užtikrinamas ir tam tikro dydžio užstatu. Pratęsiant suėmimo terminą, teismui buvo siūlomas piniginis užstatas, kurio dydis galėtų siekti iki 5 000 Eur, jį galėtų sumokėti A. S. tėvai. Tačiau teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tokios kardomosios priemonės nesvarstė.
3.3. Atkreiptinas dėmesys, kad buvusiojoje A. S. gyvenamojoje vietoje daugiau kaip pusmetį gyveno iš užsienio sugrįžusi jo buvusi sutuoktinė su jo dviem nepilnamečiais vaikais ir jos vaiku. Ji turi sveikatos problemų, susijusių su psichika. Visa tai neigiamai veikia vaikus. Nors įstatymas dėl padarytų nusikaltimų numato tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo realus pabuvimas su vaikais leistų ir vaikų motinai psichologiškai atsigauti. Taip pat jam ir jo vaikams svarbus ir gyvas tarpusavio bendravimas bei galimas santykių atkūrimas su buvusia sutuoktine.
3.4. Be to, bylos nagrinėjimas teisme dėl kito teisiamojo M. K. būklės gali užtrukti. Kito posėdžio metu bus galima preliminariai spręsti dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo, taip pat klausimus, susijusius su slapto liudytojo apklausos organizavimu. Todėl jis net būdamas laisvėje (parinkus kitą kardomąją priemonę – užstatą) neturės jokios įtakos teismo proceso eigai, t. y. jam trukdyti ar jį vilkinti. Pats jokių ketinimų slėptis ar daryti kitas nusikalstamas veikas neturi ir tokių duomenų byloje nėra.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias jų. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio skundas atmetamas.
5. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios priemonės yra griežčiausios procesinės prievartos priemonės, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar jas taikyti yra būtina. Taip pat BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų (leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas) kardomajai priemonei skirti pakankamumo kriterijus, kuris svarbus svarstant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo klausimą. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – A. S. apklausos protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas, specialisto išvada, apžiūros protokolai, kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors skunde nurodoma, kad dėl antro įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įtarimas grindžiamas tik pas kaltinamąjį rastomis narkotinėmis medžiagomis, tačiau duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Pažymėtina, kad svarstant suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Analizuojamoje situacijoje, duomenų pakankamumo kriterijus, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimu, nepažeistas.
6. Suėmimo terminas A. S. buvo pratęstas atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam yra inkriminuoti sunkūs nusikaltimai, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo (taip pat jo termino pratęsimo) sąlyga nėra pažeista. Skundžiamoje nutartyje griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, A. S. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, tai yra pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas, todėl patikrinamas šių pagrindų buvimo pagrįstumas.
7. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, A. S. kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę. A. S. ankščiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, asmuo, kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, būdamas ankščiau teistas ir suvokdamas bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
8. Be to, A. S. yra išsituokęs, nedirba. Duomenų, patvirtinančių A. S. buvusios sutuoktinės sveikatos problemas ir su tuo siejamu poreikiu pasirūpinti vaikais, byloje nėra. Aplinkybės, kad kaltinamasis turi vaikų, bendrauja su buvusia sutuoktine ir tėvais, bei tai, kad jis iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) specialybės, nėra pakankamos spręsti, kad jis nebėgs ir nesislėps nuo baudžiamojo proceso. Kaip matyti, šios aplinkybės egzistavo ir iki jam pareikštame kaltinime nurodytų galimai jo vykdytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau galimai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Todėl ir pagrindo spręsti, jog jo šeiminiai, socialiniai ryšiai yra pakankamai stiprūs užtikrinti jo tinkamą dalyvavimą procese, nėra. Apibendrinant konstatuojama, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte vis dar egzistuoja.
9. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
10. Kaip minėta, A. S. anksčiau teistas. Nagrinėjamoje byloje jis kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, kurie galimai įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl daroma išvada, kad toks kaltinamojo elgesys galimai nebuvo atsitiktinis ir neužtikrino, kad jis nenusikalstų, kas atskleidžia išskirtinai neigiamą asmens požiūrį į jam taikomus apribojimus bei suvaržymus, rodo, kad jis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai, siejami su finansinės naudos gavimu. Įvertinus tai, kad A. S. nedirba, pajamų iš darbo užmokesčio negauna, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada apie A. S. galimai gautas pajamas pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje A. S. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.
11. Susipažinus su Liteko duomenis ir teismui pateikta medžiaga, nustayta, kad 2025 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. K. gynėjas nurodė, kad jis po operacijos gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje ir jo situacija labai sudėtinga. Gydymas gali tęstis 2-3 mėn., ir prašė byloje skelbti pertrauką. Baudžiamojoje byloje 2025 m. vasario 14 d. pasikeitė bylą nagrinėjantis teisėjas, tačiau sekantis teisiamasis posėdis paskirtas 2025 m. kovo 3 d. Šie duomenys iš tiesų rodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas bus pradedamas iš naujo, tačiau pagrindo teigti, kad procesas ilgą laiką nevyks nėra. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis būdamas laisvėje neturės jokios įtakos teismo proceso eigai, t. y. trukdyti ar jį vilkinti, tačiau skundžiamoje nutartyje ir nebuvo nustatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, kad jis trukdys procesui.
12. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti taikant kitą švelnesnio pobūdžio kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam A. S. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju kitos kardomosios priemonės – užstatas, dokumentų paėmimas, intensyvi priežiūra, asmens tapatybės dokumento paėmimas, namų areštas, nebūtų veiksmingos ir neužtikrintų, kad A. S. nebėgs nuo teismo ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Be to tiriamų galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo vieta buvo jo gyvenamoji vieta ir buvimas namuose neužkardė naujų nusikaltimų galimo įvykdymo. Todėl nei viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių nebūtų pakankama užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus.
13. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo ir jo gynėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo A. S. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.