Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad 2013-07-17 trečiasis asmuo AB „P. e.“ ir atsakovė UAB „G. e.“ sudarė statybos rangos sutartį (toliau ir Rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti projekto „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iškastinį kurą į biokurą” projektavimą ir statybos montavimo darbus. Nurodė, kad 2015-10-30 ADB „Gjensidige“ ir atsakovė UAB „G. e.“ sudarė sutartinių prievolių draudimo sutartį (toliau ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausti naudos gavėjo AB „P. e.“ turtiniai interesai, susiję su atsakovės sutartine civiline atsakomybe dėl jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, už kuriuos ieškovė laidavo draudimo sutartimi, neįvykdymo ir netinkamo vykdymo. Draudimo sutarties pagrindu trečiajam asmeniui AB „P. e.“ buvo išduotas atlikimo laidavimo raštas (toliau ir Laidavimo raštas). Regresinės prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovė sumokėjo ieškovei 86 886,01 Eur (užstatą). Teigė, kad Rangos sutartimi šalys susitarė, kad visi darbai, įskaitant ir biokuro katilo sumontavimo bei derinimo darbus, bus atlikti per 24 mėnesius po Rangos sutarties įsigaliojimo. Šis terminas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2015-11-15, tačiau AB „P. e.“ nurodė, kad katilas iki minėtos datos nebuvo tinkamai suderintas ir nepasiekė projektinio 12 MW galingumo. Nurodė, kad AB „P. e.“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį iš ADB “Gjensidige”. Teigė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-25 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017-09-18 sprendimą ir iš ADB „Gjensidige“ ieškovės AB „P. e.“ naudai priteisė 281 100 Eur draudimo išmoką, 1 705,03 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki sprendimo įvykdymo. Tvirtino, kad minėti teismai konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ kyla prievolė pagal Draudimo sutartį, nes iki 2015-11-15 UAB „G. e.“ tinkamai nesuderino katilo, dėl ko AB „P. e.“ kūreno brangesniu kuru ir patyrė 393 600 Eur tiesioginių nuostolių. Nurodė, kad draudimo išmoka, procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos AB „P. e.“ buvo išmokėtos 2020-03-05, tačiau pateikus atsakovei UAB „G. e.“ reikalavimą dėl 194 113,99 Eur (281 000,00 – 86 886,01) sumokėjimo, reikalavimas nėra patenkintas. Nurodė, kad išmokėjus draudimo išmoką, įgijo draudimo išmokos dydžio regresinio reikalavimo teisę į atsakovę. Tvirtino, kad Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 punkte 12.9 nustatyta, kad išmokėjęs užsakovui draudimo išmoką už neįvykdytą draudėjo prievolę, draudikas perima atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtų sumų į draudėją. Užsakovas privalo pateikti draudikui visus dokumentus, reikalingus atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisei pagrįsti. Teigė, kad Taisyklių 12.10 p. numato, jog draudikui išmokėjus draudimo išmoką užsakovui už neįvykdytą draudėjo prievolę už kurią buvo laiduota, draudėjas įsipareigoja neginčo tvarka per 5 darbo dienas nuo draudiko pirmo raštiško pareikalavimo gavimo grąžinti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pinigų sumą draudikui, o pavėlavęs atsiskaityti, draudėjas privalo mokėti 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-25 nutartyje konstatuotos aplinkybės ir teisinės išvados turi prejudicinę galią ir atsakovei, kuri dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu. Teigė, kad draudimo išmoka AB „P. e.“ yra išmokėta pagrįstai, todėl draudimo bendrovė turi regreso teisę į draudėją dėl išmokėtos išmokos. Prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „G. e.“ draudimo išmoką (194 113,99 Eur) ir delspinigius (4 348,15 Eur), viso 198 462,14 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.