Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-07 · Administracinė byla Nr. eI2-1954-821/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
eI2-1954-821/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00209-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, UAB "Darbo sūkurys"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1954-821/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00209-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (V. S.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. sausio 7 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos Respublikos piliečiui V. S. Nr. (15/01)31-00001/44U-84/4U-6 (toliau – ir Sprendimas): 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu įvertinant ir papildomai pridėtus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėjas nurodo, kad tuo pagrindu, jog ketina dirbti laivų surinkėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), 2020 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamento informacinėje sistemoje užpildė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė ir būtinus dokumentus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo, nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti, nes nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, o nurodyti tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojančių profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Taip pat pateikė oficialiai į lietuvių kalbą išverstą 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantechmotntazh“ raštą „Dėl absolventų pagal profesiją „Laivų surinkėjas” išleidimo”, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui suteikta 3 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikacija. Pareiškėjo nuomone, jis savo darbu galėtų kurti pridėtinę vertę ne tik Bendrovei, tačiau ir Lietuvos valstybei, esant šių darbuotojų trūkumui. Pažymi, kad tieks metalinių korpusų suvirintojo, tiek metalinių laivų surinkėjų pareigybės yra giminingos.

Dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mano, kad šis draudimas yra neproporcingas, jo veiksmai neatitinka nei vieno Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vado 2015-12-28 įsakymu Nr.4-460 patvirtinto Aprašo 9 punkto papunkčio.

Aplinkybė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Pareiškėjui net tik eliminuota galimybė atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir iš esmės apribota judėjimo laisvė Šengeno zonoje, įvedus perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti. Šiame ginče nėra duomenų objektyviai rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors pažeidimų. Mano, kad Sprendimas šioje dalyje laikytas neproporcingu ir nepagrįstu.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, ketindamas dirbti pagal profesiją (suvirintoju), kuri yra įtraukta į profesijų sąrašą, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą pateikė 1991 m. gegužės 27 d. išduotą diplomą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 1991 metais baigė Prilucko agropramoninį technikumą ir jam suteikta 4 kategorijos suvirintojo kvalifikacija. Departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo pateikto diplomo autentiškumo, buvo atlikta diplomą išdavusio Prilucko agropramoninio technikumo kontaktinių duomenų paieška internete. Nustatyta, kad dabartinis šios mokymo įstaigos pavadinimas yra Prilucko agrotechninis koledžas (toliau – Koledžas). Departamentas 2020 m. spalio 22 d. Koledžo elektroninio pašto adresu išsiuntė paklausimą, kuriuo paprašė patvirtinti, kad pareiškėjas mokėsi minėtoje profesinėje mokykloje ir jam buvo išduotas pateiktas diplomas. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjo pateikto diplomo skaitmeninė kopija. 2020 m. spalio 29 d. Koledžas Departamentui atsiuntė Koledžo direktoriaus pasirašytą raštą Nr. 452, kuriame teigiama, kad Koledžo archyve nėra duomenų apie pareiškėją ir jam išduotus dokumentus. Rašte buvo nurodytas Koledžo pavadinimas nuo 1987 m. kovo 13 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d., kuris skiriasi nuo pareiškėjo nurodyto, taip pat nurodyta, kad mokymosi įstaigoje nebuvo išduodami diplomai, o pažymos, baigusiems mokslus pagal 2 kategorijos betonuotojo, dažytojo ir elektros montuotojo specialybes. Pareiškėjo pateiktame kvalifikaciją patvirtinančiame dokumente yra nurodyta 4 kategorijos suvirintojo specialybė. Atsižvelgiant į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas diplomas neatitinka tikrovės ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją.

2020 m. spalio 9 d. pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2021 m. vasario 21 d. Ši viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsieniečio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-33070 11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė viza buvo išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Departamentas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, įvertinus, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, taip pat buvo pagrindas panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigė, kad teismui pateiktame „Dėl absolventų pagal profesiją „Laivų surinkėjas“ išleidimo“ matyti, kad pareiškėjui suteikta 3 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikaciją, todėl pareiškėjas yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojantį profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Departamentas pažymi, kad 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantechmotntazh“ raštas jam pateiktas nebuvo. Nurodo, kad tiek prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, tiek tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas bus įdarbintas būtent suvirintoju, o ne laivų surinkėju. Todėl pareiškėjo argumentai susiję su turima kita kvalifikacija yra neaktualūs ir nesusiję su Sprendimu.

Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Departamentas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse.

Departamentas pažymi, kad pareiškėjas neginčija Sprendimo toje dalyje, kuria atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, o tai reiškia, kad pareiškėjas pripažįsta Departamento nustatytas aplinkybes, jog siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė netikrą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas tokių įrodymų, kad jis mokėsi suvirtintojo profesijos bei jam buvo suteikta suvirintojo kvalifikacija, nepateikia, todėl akivaizdu, jog teigdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas sąmoningai nurodė melagingus duomenis apie savo turimą kvalifikaciją. Tokiu būdu pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teisės aktų nustatytomis migracijos procedūromis – pareiškėjui buvo žinoma, kad pagal Įstatymą leidimas laikinai gyventi jam negali būti išduodamas (pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme įtvirtintu pagrindu) ir pareiškėjas neturi teisės dirbti suvirintoju bendrovėje, tačiau savo nesąžiningu ir neteisėtu elgesiu pareiškėjas Įstatymo nustatytų reikalavimų siekė išvengti. Mano, kad tai akivaizdus piktnaudžiavimas migracijos procedūromis, kuriam būtina užkirsti kelią.

Nurodo, kad Departamentas tinkamai vadovavosi Tvarkoje įtvirtintais kriterijais. Tvarkoje įtvirtinti kriterijai laikytini proporcingais, nes juos įtvirtinant buvo atsižvelgta į proporcingumo principą. Pareiškėjo atveju buvo tinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas imperatyviai teisės akte numatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.

Sprendimo dalis dėl pareiškėjo duomenų įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra pagrįsta tuo, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, o šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Taip pat, kad pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimą – pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Taigi, pareiškėjo duomenys į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais.

Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, panaikino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvedė į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis. Sprendimas proporcingas ir pagrįstas. Sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės proporcingos ir motyvuotos, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė, elektroniniame laiške teismui nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, t.y. pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą.

2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodė, kad jo profesinė veikla yra suvirintojas, o pagrindinis kelionės tikslas – pateiktas prašymas. Kaip turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą pareiškėjas pateikė 1991 m. gegužės 27 d. išduotą diplomą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 1991 m. baigė Prilucko agropramoninį technikumą ir jam suteikta 4 kategorijos suvirintojo kvalifikacija.

2020 m. spalio 9 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunkčiu (užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2021 m. vasario 21 d.

Kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, Migracijos departamentas 2020 m. spalio 22 d. paklausimu kreipėsi į Prilucko agrotechnikos koledžą prašydamas patvirtinti ar pareiškėjas mokėsi šioje mokykloje. 2020 m. spalio 29 buvo gautas raštas Nr.452, kuriame teigiama, jog mokyklos archyve nėra duomenų apie pareiškėją ir jam išduotus dokumentus, nuo 1987 m. kovo 13 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. Koledžo pavadinimas buvo „????????? ???????-????????“, o mokymosi įstaigoje diplomai nebuvo išduodami.

Migracijos departamentas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (15/01)31-00001/44U-84/4U-6 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui V. S.“ nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo, nurodė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimu atsakovas konstatavo, kad norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją. Pažymėjo, kad turimą kvalifikaciją užsienietis pagrindė suklastotais dokumentais, taigi apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, todėl nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir Migracijos departamentą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. pakartotinai vertinti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Atsakydama į Migracijos departamento užklausą Prilucko agrotechnikos koledžas nurodė, jog mokyklos archyve nėra duomenų apie pareiškėją ir jam išduotus dokumentus, pareiškėjo nurodomo diplomo gavimo laikotarpiu mokyklos pavadinimas buvo „????????? ???????-????????“, o mokymosi įstaigoje buvo išduodami ne diplomai, o pažymos baigusiems mokslus pagal 2 kategorijos betonuotojo, dažytojo ir elektros montuotojo specialybes. Pareiškėjas turimai kvalifikacijai pagrįsti pateikė 1991 m. gegužės 27 d. išduotą diplomą, kuriame mokymo įstaigos pavadinimas „????????? ???????????????? ????????“, kai tuo tarpu šiuo laikotarpiu mokyklos pavadinimas buvo „????????? ???????-????????“. Be to, kaip nustatė Migracijos departamentas, mokymo įstaigoje buvo mokoma betonuotojo, dažytojo ir elektros montuotojo, tačiau ne suvirintojo, specialybių.

Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio nurodomą suvirintojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog iš jo pateikto 2007 m. liepos 1 d. AAB „Mykolaivpromsantechmotntazh“ rašto „Dėl absolventų pagal profesiją „Laivų surinkėjas” išleidimo” matyti, kad pareiškėjui suteikta 3 kategorijos laivų surinkėjo kvalifikacija. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo Migracijos departamentas, šis dokumentas nebuvo pateiktas Migracijos departamentui, priimdamas Sprendimą departamentas jo nevertino, nenustatinėjo šio dokumento tikrumo, todėl negali būti vertinamas šioje byloje kaip įrodantis, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Įstatymą pagrįsti reikiamą kvalifikaciją. Teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio jo, kaip suvirintojo, kvalifikaciją. Pažymėtina, kad dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Departamentui yra atsakingas pats užsienietis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2452-556/2021). Be to, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo (tiek tarpininkavimo rašte, tiek prašyme) pareiškėjas nurodė, kad dirbs suvirintoju, o ne laivų surinkėju (pateiktas atsakymas „Suvirintojas, 721206“).

Departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame, kaip minėta, nurodyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Pareiškėjo nurodomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintas aprašas nagrinėjamu atveju yra neaktualus. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, kadangi teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, t. y. pareiškėjas nesąžiningai ir neteisėtai siekė gauti leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamento sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas sąmoningai nurodė melagingus duomenis apie savo turimą kvalifikaciją siekdamas atitikti Įstatymo sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme numatytu pagrindu. O tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Įstatymo 19 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Nagrinėjamu atveju daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentui atsisakius išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nebepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl ginčijamu sprendimu daugkartinė viza buvo panaikinta pagrįstai.

Įstatymo 133 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas.

Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Dėl Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkto pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 1¹ punkte nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020).

Pažymėtina, jog Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie jo kvalifikaciją neatitinka tikrovės. Teismas atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytus kriterijus, tai, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, daro išvadą, jog Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos.

Kaip jau buvo minėta, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o pareiškėjui uždrausta atvykti 3 metus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti terminas yra neproporcinga, neadekvati poveikio priemonė ir šiuo atveju tokia priemonė nebuvo reikalinga.

Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Šio reglamento 24 straipsnyje nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu (1 dalis); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis). Minėto reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, t. y. kad pareiškėjas teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedat įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo duomenys į C. SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendimu pareiškėjui pritaikytas minėtas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes užsieniečio teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė