- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- A-512-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00816-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namai
- Pareiškėjas
- M. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d. buvo kalinamas Marijampolės PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, 21A ir 22 būriuose, kuriuose pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad patalpos buvo nepakankamai vėdinamos, jose kaupėsi drėgmė. Patalpų apšvietimas buvo netinkamas. Patalpose taip pat nebuvo stalo, ant kurio būtų galima rašyti. Marijampolės PN įrengta per mažai klozetų (pisuarų), dėl to tekdavo laukti eilėje, kol kiti nuteistieji pasinaudos tualetu. Tualetai nebuvo atitverti pertvaromis, todėl neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu. 22 būrio tualete nebuvo spintelės ir lentynėlės. Virtuvėje įrengta tik viena viryklė, dėl to trūko vietos gaminti maistą. Valgyklos koridorius buvo per siauras, dėl to susidarydavo žmonių spūstys. Dėl didelio žmonių skaičiaus valgykloje tekdavo laukti eilėje ir per trumpą laiką pavalgyti atšalusį maistą. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Pareiškėjo teigimu, tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas tinkamomis ploto sąlygomis buvo kalinamas visą ginčui aktualų laikotarpį, išskyrus apie porą mėnesių, kuomet 21A būrio patalpos buvo uždarytos dėl remonto ir nuteistieji apgyvendinti 22 būryje. Pareiškėjas didžiąją laiko dalį gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje. Marijampolės PN higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Sanitarinių įrenginių kiekis ir įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN nuteistieji maitinami pagal patvirtintą maitinimo grafiką. Teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus vienam asmeniui skirtas valgymo laikas. Teisės aktuose taip pat nėra reglamentuotas minimalus pasivaikščiojimo kiemelio plotas vienam asmeniui. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas neturi jokio realaus ir objektyvaus pagrindo, nes pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 440 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. 22 būryje, kuriame kalėjo 78 nuteistieji, teko tik 2,6 kv. m patalpos ploto. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas 61 parą buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punktą, t. y. pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose. Kitų pažeidimų nenustatė.
8. Teismas vertino, kad dėl padaryto Taisyklių 11¹.1. punkto pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui dėl padaryto pažeidimo būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui yra pagrindas priteisti 440 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas buvo kalinamas mažesnio ploto sąlygomis tik porą mėnesių, o pareiškėjas atliko bausmę ne kamerų tipo patalpose, bet bendrabučio tipo patalpose. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. iki 22:30 val. Marijampolės PN vyksta daug socialinės reabilitacijos programų, kurias gali lankyti visi norintieji, taip pat yra patvirtintas sportinių užsiėmimų grafikas ir nuteistųjų dienotvarkė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Marijampolės PN pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) dėl ploto normos pažeidimų kalinant asmenį bendrabučio tipo patalpose yra suformavęs visiškai kitokią jurisprudenciją lyginant su suformuota jurisprudencija asmenį kalinant kamerų tipo patalpose. Pavyzdžiui, EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimu byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98) dėl kalinimo per mažo ploto sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nekonstatavo būtent dėl tos priežasties, kad nors miegui skirta patalpa pagal nustatytus parametrus ir buvo perpildyta kalinčių asmenų, bet kadangi nuteistasis joje privalėjo būti tik miegui skirtu metu, nebuvo pagrindo pripažinti kankinančiomis, žeminančiomis ar kitokiomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis. Analogiškas išvadą dviejų pareiškėjų atžvilgiu EŽTT padarė ir 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime (pareiškimų Nr. 66281/13 ir Nr. 40163/13).
12. Marijampolės PN pabrėžia, kad visos kitos pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, jis didžiąją paros dalį galėjo būti kitose patalpose ir erdvėse. Pareiškėjas dėl patiriamų išgyvenimų į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą taip pat nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi objektyvaus pagrindo.
13. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Marijampolės PN taip pat atkreipia dėmesį, kad kitose bylose, kuriose vertintos panašios aplinkybės, teismai už minimalios ploto normos pažeidimą bendrabučio tipo patalpose priteisia apie 3 ar 4 Eur už parą neturtinei žalai atlyginti. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista asmens neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą priteisė, nustatęs, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės PN gyvenamojoje patalpoje buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punkte nustatyta minimalią 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą.
16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo paduoto apeliacinio skundo ribas.
18. Taisyklių 11¹.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 32) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo kalinamas 22 būrio gyvenamojoje bendrabučio tipo patalpoje Nr. 2, kurios plotas yra 144,92 kv. m ir kurioje įrengtos 46 miegamosios vietos; minėtoje patalpoje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo kalinama iki 46 nuteistųjų. Teisėjų kolegija šių pateiktų duomenų teisingumu neturi pagrindo abejoti.
19. Įvertinusi pastarajame punkte nustatytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas 22 būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo kalinamas nepažeidžiant Taisyklių 11¹.1 punkte nustatytos minimalios 3,1 kv. m ploto normos, kadangi pareiškėjui minėtoje gyvenamojoje bendrabučio tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,15 kv. m ploto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Taisyklių 11¹.1 punkte numatytos minimalios 3,1 kv. m ploto normos pažeidimą, padalinęs visą 22 būrio, kurį, be kita ko, sudaro trys atskiros gyvenamosios patalpos (b. l. 11, 45), plotą iš visame 22 būryje gyvenusių asmenų skaičiaus, kadangi, kaip nustatyta, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas buvo kalinamas būtent gyvenamojoje bendrabučio tipo patalpoje Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojoje bendrabučio tipo patalpoje Nr. 2 buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, darytina išvada, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjui padaryto Taisyklių 11¹.1 punkto pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
21. Taigi nenustačius pareiškėjui padaryto Taisyklių 11¹.1 punkto pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN padarė neteisėtus veiksmus pareiškėjui, o nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs pareiškėjui padarytą Taisyklių 11¹.1 punkto pažeidimą ir dėl to nepagrįstai pripažinęs, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pareiškėjui priteisti 440 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl, tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. B. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.