- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- TS-9-1189/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00023-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- A. I.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria Austrijos Respublikos Landesgericht St. Pölten 2023 m. vasario 15 d. nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas A. I., pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, suderinus nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 19 d., pabaiga – 2028 m. vasario 8 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad asmuo teistas 12 kartų, iš jų 11 kartų buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme. Ankstesni teistumai ir skiriamos švelnesnės bausmės nepaskatino elgesio korekcijos – nuteistasis kartodavo tuos pačius ar panašaus pobūdžio nusikaltimus, dažniausiai siekdamas finansinės naudos. Nuteistasis linkęs įsitraukti į nusikalstamų grupių veiklą. Analizuodamas savo nusikalstamą elgesį, teigė, kad dauguma veikų buvo impulsyvios, kilusios iš konkrečių gyvenimiškų situacijų, tokių kaip nestabilios pajamos ar finansiniai sunkumai Asmens kaltės jausmas paviršutiniškas. Nuteistasis naudoja nusikalstamo elgesio neutralizavimo mechanizmus, tokius kaip: įstatymų kaltinimas, maži atlyginimai ir kt. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, tačiau taip pat nėra nė karto ir skatintas. Nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, šiuo metu jie yra dengiami minimaliai, savanoriškai antstoliui kas mėnesį perveda po 5 Eur, viso savarankiškai išmokėta 50 Eur, per Komisijos rekomendacinį laikotarpį savanoriškai padengė tik 20 Eur. Asmuo oficialiai niekada nėra dirbęs, bausmės atliko metu motyvacija darbui nėra aukšta. Bausmės atlikimo metu įgijo specialybę vėdinimo bei oro kondicionavimo srityje, nuo 2025 m. spalio 3 d. mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialybės. Šiuo metu nuteistasis gali dirbti už įstaigos ribų, tačiau vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), kurios vertė asmens resocializacijai ir socialinei integracijai yra abejotina. Nuteistajam stinga žinių apie prosocialius ir teisėtus problemų sprendimo būdus, ypač finansinėje srityje. Nuteistasis atvirai svarsto, kad nepavykus užsitikrinti jo pragyvenimui tinkamo dydžio pajamų, neatmeta galimybės grįžti prie nusikalstamų veikų. Nors asmuo iš dalies dalyvauja resocializacijos procese, tačiau nuteistojo problemų sprendimų įgūdžiai išlieka riboti, mąstymas išlieka paviršutiniškas, gebėjimas identifikuoti gilumines priežastis ar rizikos veiksnius vis dar ribotas. Nuteistajam tikslinga tęsti dalyvavimą intervencinėse programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvaciniuose pokalbiuose struktūruotoje aplinkoje, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistojo skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neobjektyviai, neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Nuteistasis nurodo, kad savarankiškai, kas mėnesį skolų dengimui perveda po 20 Eur, ką patvirtina „Swedbank“ banko išrašai, jis nevengia vykdyti finansinių įsipareigojimų, deda pastangas mažinti įsiskolinimus pagal savo galimybes. Yra skatintas ir šios pozityvios aplinkybės nutylėjimas rodo tendencingą ir vienpusišką jo elgesio vertinimą. Nuteistasis nurodo, kad vykdė individualią veiklą, tačiau ją nutraukė dėl to, kad pradėjo mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Pagal įstaigos direktoriaus paaiškinimą, mokymasis ir individualios veiklos vykdymas tuo pačiu metu nėra leidžiamas, todėl individualią veiklą nutraukė sąmoningai, siekdamas teisėtos ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką. Nurodo, kad nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, dalyvavo resocializacijos priemonėse ir motyvaciniuose pokalbiuose. Komisija privalo vertinti ne formalias formuluotes, o realias pastangas keisti elgesį. Šiuo atveju sprendimas priimtas remiantis klaidingais ir neišsamiais duomenimis, pažeidžiant teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principus.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis pateikė atsiliepimą dėl nuteistojo A. I. skundo. Atsiliepimu prašo nuteistojo A. I. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. I. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, taip pat elgesį įkalinimo įstaigoje. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. I. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant, o taip pat ir nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2024 m. liepos 25 d., ir jo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų – didelė. Vėlesnių vertinimų metu, atliktų 2025 m. vasario 14 d., liepos 1 d. ir lapkričio 11 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki vidutinės. Toks rizikos vertinimas BVK 82 straipsnio prasme, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl reikalinga vertinti ar nuteistasis daro akivaizdžią pažangą tokią riziką mažinti, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Nepaisant to, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo didelės iki vidutinės, šiuo metu ji išlieka nekintanti, o jo elgesyje vyrauja kriminogeniniai veiksniai, turintys reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie jau negali būti koreguojami (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), būdingas teisės pažeidimų modelis) bei net 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą darbo patirtį (valdomas), turi skolų ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes (valdomas), dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą (struktūruotoje įstaigoje valdomas), buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys (valdomas), stokoja empatijos (valdomas), kriminalinių nuostatų palaikymas (struktūruotoje įstaigoje valdomas)). Neabejotina, kad nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi ir turės įtakos nuteistojo elgesiui lygtinio paleidimo atveju. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dar turi būti koreguojami iš esmės, kad nuteistojo elgesio pokytis sudarytų aiškų ir nebejotiną pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo metu vis dar fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga, nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.
Nuteistasis teigia, kad savarankiškai, kas mėnesį skolų dengimui perveda po 20 Eur, ką patvirtina „Swedbank“ banko išrašai, jis nevengia vykdyti finansinių įsipareigojimų, deda pastangas mažinti įsiskolinimus pagal savo galimybes. Pagal pateiktus duomenis, byloje nustatyta, kad bendrai nuteistojo vardu yra gauta vykdomųjų dokumentų už 7687,11 Eur, iš kurių išieškota 246 Eur, iki socialinio tyrimo išvados rengimo nuteistasis savarankiškai įsiskolinimų dengimui buvo sumokėjęs 50 Eur. Sutiktina, su nuteistojo teiginiu, kad jis savarankiškai dengia skolą, tą patvirtina ir pateikti keturi mokėjimo išrašai, kuriuose matoma, kad 2025 m. rugsėjo 22 d., spalio 14 d., lapkričio 12 d. ir gruodžio 9 d. antstoliams atliko savarankiškus mokėjimus 20 Eur sumomis. Tačiau vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad bendrame kontekste, nuteistasis padengęs mažą dalį skolos sumos, savarankiški mokėjimai buvo vangūs ir nedideli, kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis įsiskolinimą dengė minimaliomis 5 Eur įmokomis ir tik nuo rugsėjo mėnesio įmoka padidinta. Tai rodo motyvacijos trūkumą padengti turimus įsipareigojimus, mokėjimai pasyvūs ir lyginant su skolos sumos dydžiu – nedideli. O įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo siejama su turtinės naudos sau siekimu, turimi finansiniai įsipareigojimai ir vangus jų dengimas, dar turi būti esmingai koreguojami, tam, kad ši sritis nekeltų abejonių, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra turėjęs darbinės patirties, pats nurodė, kad pragyvenimui lėšų gaudavo darydamas nusikalstamas veikas. Šiai dienai nurodo, kad norėtų oficialiai dirbi, tačiau jo lūkesčių neatitinka siūlomas atlyginimas Lietuvos darbo rinkoje. Nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo specialybę vėdinimo bei oro kondicionavimo srityje, nuo 2025 m. spalio 3 d. mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialybės. Šiuo metu gali dirbti už įstaigos ribų, tačiau vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), kurios vertė asmens resocializacijai ir socialinei integracijai yra abejotina. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje, kaip ir Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis svarsto, kad kraštutiniu atveju – esant finansiniam nepritekliui ar darbo stokai grįžti prie nusikalstamo elgesio, siekdamas patenkinti pagrindinius poreikius. Tai rodo, kad nuteistasis savo elgesio nevertina kritiškai, palaiko kriminalinį elgesį remiančius įsitikinimus, nors nurodo vykdantis resocializacijos plane nurodytas priemones, tačiau iš jo nuostatų matyti, kad vis dar nėra nusiteikęs elgtis prosocialiai ir tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Tokiu būdu, toks nuteistojo nekritiškas požiūris į nusikalstamų veikų darymą, jokia prasme nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau galėtų būti paleistas lygtinai, nes nėra pagrindo ir išvadai, jog probacija jo atžvilgiu jau būtų efektyvi.
Nuteistasis skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu yra skatintas, nebaustas. Tačiau byloje gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistasis A. I. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas. Nuteistasis nurodo, kad dalyvauja resocializacijos ir motyvacinėse priemonėse, tai patvirtina ir kita bylos medžiaga, demonstruoja aktyvų įsitraukimą ir norą tobulėti. Jo elgesys įstaigoje leidžia manyti, kad vyksta tam tikri pozityvūs pokyčiai, tačiau vis tik, teismas pažymi, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo siekiantis resocializacijos ir koreguoti savo nusikalstamą elgesį teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pradeda reflektuoti, kad jo elgesys turėjo įtakos ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, tačiau didesnis dėmesys vis dar skiriamas asmeniniam nepatogumui, o ne socialinei ar moralinei atsakomybei, šiuo metu geba iš dalies analizuoti savo sprendimus, įvardinti tam tikras jų pasekmes, nors gebėjimas identifikuoti gilumines priežastis ar rizikos veiksnius vis dar ribotas. Šios aplinkybės rodo, kad resocializacijos procese nuteistasis dar nėra pilnai įsitraukęs, tik pradeda suvokti savo veiksmų neigiamas pasekmes ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams, taip pat atsižvelgiant į vis dar nesuvaldytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, konstatuotina, kad nuteistojo tolimesnė elgesio korekcija turi vykti struktūrizuotoje aplinkoje, padedant specialistams, reikalingos tikslinės intervencijos bei aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos priemones, taip siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio pokyčio. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymas ir nenusikals.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, ir nuteistojo A. I. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, ypač įvertinus nustatytąją riziką ir dinaminius kriminogeninius veiksnius bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, o taip pat ir visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptingai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, mažinant dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.