- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- I-3341-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01910-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–18).
Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3,38 Eur patirtų išlaidų už kopijas.
Paaiškina, kad 2011 m. kovo 5 d.–2018 m. birželio 5 d. Vilniaus PN kambariuose buvo laikoma iki 10 asmenų, todėl trūko ploto judėti, o dar plotą papildomai mažino kambariuose esantys baldai. Vilniaus PN karantino, kameros tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku budinčiam pareigūnui iškviesti. Duše nebuvo užtikrintas privatumas, nes nebuvo įrengtų pertvarų, vietos praustis buvo per mažai, tinkamai neveikė karšto (šalto) vandens maišytuvas. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, o sanitariniai įrenginiai nehigieniški.
Nuo 2017 m. liepos mėnesio nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnyje bei 73–75 straipsniuose. Be to, pasivaikščiojimų kiemeliuose neužteko ploto, nes tuo pačiu metu buvo išvedama pasivaikščioti daug nuteistųjų. Vilniaus PN nebuvo suteikta galimybė mankštintis gryname ore, nes 1-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje įrengtas tik vienas sporto inventorius, todėl visi nuteistieji per skirtą laiką nespėja juo pasinaudoti.
Ant Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso langų uždėtos metalinės grotos, pro kurias beveik nepatenka dienos šviesa bei grynas oras, patalpose nuolat buvo drėgna, veisėsi pelėsiai, nedžiūvo drabužiai.
Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, nes nuolat vaikščiojo pareigūnai bei kiti nuteistieji, taip pat nepakako telefono aparatų, nes tekdavo laukti ilgai eilėje, o kartais savo eilės paskambinti ir nesulaukdavo.
Ilgalaikių pasimatymų kambariuose nebuvo įrengtas dušas ir virtuvė, nors Vilniaus PN yra visos galimybės juos įrengti. Dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas ir kita įranga, todėl negalėjo pasiruošti maisto. Žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta, karštas vanduo duše būdavo tik šeštadieniais.
Vilniaus PN nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, nors nuteistiesiems, kurie buvo valstybės tarnautojai, toks kambarys įrengtas.
Nebuvo pakankamai užtikrinta socialinių reabilitacijos programų, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių, negalėjo dirbti.
Nurodytos sąlygos Vilniaus PN sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, tapo konfliktiškas, irzlus, užsidaręs, sumažėjo bendravimo galimybės, nukentėjo reputacija. Pažymi, kad kreipėsi į psichologus, gėrė psichiatro paskirtus vaistus nuo depresijos.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 22–32).
Nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 2011 m. vasario 25 d., per ginčo laikotarpį daug kartų buvo etapuotas į kitas įstaigas.
Pareiškėjas 2015 m. birželio 5 d.–2018 m. birželio 5 d. gyveno Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: 1-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo patalpose Nr. 5-309 (plotas 19,12 kv. m, 6 miegamosios vietos), Nr. 5-306 (plotas 33,46 kv. m, 6 miegamosios vietos), Nr. 3-209 (plotas 17,72 kv. m, 5 miegamosios vietos), Nr. 3-208 (plotas 33,43 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 3-206 (plotas 33,13 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 3-211 (plotas 31,01 kv. m, 10 miegamųjų vietų); 2-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 9-301 (plotas 33,98 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 9-302 (plotas 31,94 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 9-303 (plotas 16,75 kv. m, 5 miegamosios vietos); 3-iojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 1-105 (41,71 kv. m, 12 miegamųjų vietų), Nr. 1-106 (24,03 kv. m, 6 miegamosios vietos).
Visose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Prieš paskirdama nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimą nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas skaičių ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų nustatytas gyvenamasis plotas.
Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, t. y. kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose (toliau – KTP), visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.
Taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas jam paskirtas nuobaudas atliko ir kamerų tipo patalpose (KTP) (Nr. 1K (plotas 13,05 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m, 3 miegamosios vietos), 4K (plotas 13,55 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,57 kv. m, 3 miegamosios vietos), 15K (plotas 14 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,67 kv. m, 3 miegamosios vietos), 18K (plotas 30,47 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,71 kv. m, 7 miegamosios vietos)) ir drausmės gyvenamojoje patalpoje Nr. 11D (plotas 19,45 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,71 kv. m, 4 miegamosios vietos).
Atkreipia dėmesį, kad KTP ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose jis atliko nuobaudas, paskirtas už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus.
Vilniaus PN teritorijoje įrengtos krepšinio aikštelės, svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais nuteistieji gali naudotis. Atsakovės atstovo teigimu, pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys ir nebuvo jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir KTP įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat techniškai gadina šias sistemas. Šių patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai ir nuolat atlieka KTP patikrinimus bei kontroliuoja šiose patalpose esamą situaciją, nedelsdami reaguoja į galintį kilti pavojų, taip užtikrindami nuteistųjų saugumą. Teisės aktai nenustato bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos, o tokiose patalpose laikoma didžioji dalis pataisos įstaigos nuteistųjų.
Pažymi, kad kiekviename 1-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui, kiekviename sanitariniame mazge įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles bei 3 prausyklas ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi ir nuolat tvarkomi. Pareiškėjas didžiąją laiko dalį buvo laikomas 2-ajame ir 3-iajame gyvenamajame korpuse. Juose įrengti atskirti tvarkingi sanitariniai mazgai ir dušo patalpos. Teisės aktai nenustato reikalavimų įrengti pertvaras dušinėse. Būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos kriauklės ir prausyklos su nuolat tiekiamu vandeniu, todėl nuteistieji visada turi galimybę nusiprausti, taip pat kiekvieno būrio virtuvėlėje yra vandens virduliai.
Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įrengtas atskiras erdvus pasivaikščiojimų kiemas, kuriame yra krepšinio aikštelė, sporto inventorius. Pasivaikščiojimų kiemas dažniausiai būna apytuštis. Drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas KTP, įrengti atskiri pasivaikščiojimo kiemai. Nuteistiesiems kasdien skiriama pasivaikščioti po 4 valandas.
Vilniaus PN patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, šiose patalpose langų stiklai yra skaidrūs, todėl užtikrina natūralų patalpų apšvietimą, sumontuoti plastikiniai langai, kuriuos atsidarę nuteistieji gali patalpas išsivėdinti. Grotos sumontuotos dėl nuteistųjų saugumo bei prevenciniais tikslais ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atkreipia dėmesį, kad pareigūnas, leidžiantis nuteistajam kalbėti telefonu, privalo įsitikinti, kad šis surinko tą abonento numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas, taip pat privalo patikrinti, ar nuteistasis nebando paskambinti kitiems nuteistiesiems, laikomiems kitose įstaigose. Teisės aktai nenustato telefonų rengimo Vilniaus PN reikalavimų. Atsakovės atstovo nuomone, Vilniaus PN įrengti telefonai atitinka reikalavimus, o nuteistiesiems nepertraukiamai užtikrinama galimybė paskambinti.
Ilgalaikių pasimatymų patalpos taip pat įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kambariuose yra visas reikalingas inventorius, įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, bendra technika maistui gaminti. Vilniaus PN kiekviename nuteistųjų būryje įrengti laisvalaikio kambariai, kuriuose įrengtos elektrinės viryklės maistui ruošti, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, yra televizoriai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo manymu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės pagrįstos tik abstrakčiais teiginiais, o į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN galimai netinkamomis sąlygomis 2011 m. kovo 5 d.–2018 m. birželio 5 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Dėl ieškinio senaties termino
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).
Pareiškėjas šio ieškinio senaties termino neprašo atnaujinti. Mano, kad šis terminas neturi būti taikomas, nes pažeidimai jo atžvilgiu atliekami nuo 2011 m. ir yra tęstiniai (b. l. 88–95).
Pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2018 m. birželio 5 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą, b. l. 19). Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 2011 m. vasario 25 d., per ginčo laikotarpį daug kartų buvo etapuotas į kitas įstaigas.
Atsižvelgiant į tai, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų, apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl galimai netinkamų sąlygų jį laikant Vilniaus PN 2011 m. kovo 5 d.–2015 m. birželio 4 d. Byloje nėra duomenų, įrodančių svarbias priežastis, sutrukdžiusios jam kreiptis į teismą anksčiau, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (liet. iš pareigos) nėra pagrindo. Taigi ši skundo dalis atmestina.
Toliau sprendžiama dėl galimai netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Vilniaus PN 2015 m. birželio 5 d.–2018 m. birželio 5 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl gyvenamųjų patalpų ploto
Pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos įstaigose nustatė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.
Minėtos Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A702–756/2017). Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).
Iš atsakovės atstovo atsiliepime patektų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: 1-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo patalpose Nr. 5-309 (plotas 19,12 kv. m, 6 miegamosios vietos), Nr. 5-306 (plotas 33,46 kv. m, 6 miegamos vietos), Nr. 3-209 (plotas 17,72 kv. m, 5 miegamosios vietos), Nr. 3-208 (plotas 33,43 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 3-206 (plotas 33,13 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 3-211 (plotas 31,01 kv. m, 10 miegamųjų vietų); 2-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 9-301 (plotas 33,98 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 9-302 (plotas 31,94 kv. m, 10 miegamųjų vietų), Nr. 9-303 (plotas 16,75 kv. m, 5 miegamosios vietos); 3-iojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 1-105 (41,71 kv. m, 12 miegamųjų vietų), Nr. 1-106 (24,03 kv. m, 6 miegamosios vietos).
Sanitarinis mazgas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengtas atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Tai patvirtina byloje pateiktos Vilniaus PN gyvenamojo korpuso aukštų schemos (b. l. 59–60, 62).
Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas atliko nuobaudas KTP, drausmės gyvenamojoje patalpoje pagal Vilniaus PN direktoriaus nutarimus (b. l. 38–43, 46–47, 48–58).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas jam paskirtas nuobaudas atliko šiose KTP patalpose: Nr. 1K (plotas 13,05 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m, 3 miegamosios vietos), Nr. 4K (plotas 13,55 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,57 kv. m, 3 miegamosios vietos), Nr. 15K (plotas 14 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,67 kv. m, 3 miegamosios vietos), Nr. 18K (plotas 30,47 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,71 kv. m, 7 miegamosios vietos)) ir drausmės gyvenamojoje patalpoje Nr. 11D (plotas 19,45 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,71 kv. m, 4 miegamosios vietos).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad net ir esant užpildytoms visoms miegamosioms vietoms patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, vienam asmeniui tenkančio ploto pagal teisės aktais nustatytą normą užteko. Be to, Vilniau PN atsiliepime paaiškino, kad nuteistieji, priskirti atlikti bausmę bendrabučio tipo patalpoje, dieną gali judėti bendrame lokaliniame sektoriuje, t. y. jie neprivalo visą laiką praleisti gyvenamojoje patalpoje.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.
Dėl telefono
Taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.
Iš Vilniaus PN pateiktų nuotraukų matyti, kad pataisos įstaigoje įrengti keli taksofonai (b. l. 74–75). Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių Vilniaus PN pareigūnų ar kitų nuteistųjų pavardžių, kurie būtų trukdę jam kalbėtis telefonu ar klausęsi jo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kada, pasak jo, buvo trukdoma ir klausomasi jo telefoninių pokalbių. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje, taip pat nenustato reikalavimų įrengti konkretų telefonų skaičių. Tiek iš pareiškėjo, tiek iš atsakovės atstovo paaiškinimų bei pateiktų įrodymų matyti, kad pataisos įstaigoje yra sudaryta galimybė paskambinti telefonu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.
Dėl tualetų ir dušų įrengimo
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), nustato pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nereglamentuoti sanitarinių mazgų ir dušo patalpų įrengimo reikalavimai pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose (bendrabučio tipo patalpose), taip pat nenustatyta pareiga įrengti sieneles (pertvaras), todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.
Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad 1-ojo gyvenamojo korpuso sanitariniame mazge įrengtos 5 uždaros tualeto vietos, 4 pisuarai, 5 kriauklės, 3 prausyklos (b. l. 82–85), o duše prausimosi vietos sienelėmis (pertvaromis) neatitvertos (b. l. 72–73), sanitarinio mazgo patalpa tvarkinga. Pareiškėjo teigimu, tualetai – tai yra skylė grindyse, nuo kitų tualetų atskirti tik skardine siena. Vilniaus PN neginčija aplinkybės, kad klozetai yra įleisti į grindis. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti vien sėdimas tualeto vietas (unitazus). Iš pateiktų paaiškinimų ir nuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas įrengtas, vizualiai atrodo tvarkingas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjo argumentai, kad duše tinkamai neveikė karšto (šalto) vandens maišytuvas, laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamai veikiančio vandens maišytuvo.
Pažymėtina, kad pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu valstybės viešajai atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nors dušų neatskyrimas tam tikra prasme riboja asmens privatumą, tačiau įvertinus tai, kad šio ginčo atveju dušu naudojosi tik vienos lyties asmenys ir pareiškėjas neįrodinėjo, jog maudymasis duše kaip nors būtų pakenkęs jo sveikatai, pripažintina, kad ribojimas nėra tokio pobūdžio, kad pažeistų Konvencijos 3 straipsnį.
Dėl signalizacijos mygtukų
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku budinčiam pareigūnui iškviesti. Eksploatavimo taisyklių 13.10 punkte ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau šiose taisyklėse nėra įtvirtinta pareiga pataisos įstaigai įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.
Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 67–68) matyti, kad Vilniaus PN patalpose ant durų yra įrengti prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat gadina šias sistemas. Taip pat paaiškino, kad drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat atlieka KTP patikrinimus ir kontroliuoja šiose patalpose esamą situaciją, nedelsdami reaguoja į galintį kilti pavojų, taip užtikrindami nuteistųjų saugumą.
Vadinasi, visose Vilniaus PN drausmės grupės patalpose ir KTP yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau dalyje šių patalpų jos nefunkcionuoja ir tai neatitinka nustatytų reikalavimų. Kita vertus, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, kadangi skunde išdėstyti argumentai, susiję su prižiūrėtojų iškvietimo sistemos nebuvimu, yra abstraktūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Vilniaus PN vertė pasinaudoti iškvietimu sistemos mygtuku, t. y. nepagrindė, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą, todėl jo argumentai atmestini.
Dėl metalinių grotų, ilgalaikio pasimatymo kambario, laisvalaikio kambario
Pareiškėjo teigimu, dėl Vilniaus PN languose esančių metalinių grotų beveik nepatenka dienos šviesa, grynas oras, todėl patalpose nuolat buvo drėgna, veisėsi pelėsiai, nedžiūvo drabužiai, ilgalaikių pasimatymų kambariuose nebuvo įrengtas dušas, virtuvė, dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas ir kita įranga, žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta, karštas vanduo būdavo tik šeštadieniais, taip pat nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys.
Pagal Eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktį, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Pagal 16.9 papunktį, kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus.
Šių taisyklių 11.8 papunktyje nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Analogiška nuostata dėl vėdinimo KTP ir drausmės grupės patalpose įtvirtinta šių taisyklių 13.12 ir 16.10 papunkčiuose.
Vilniaus PN paaiškino, kad pataisos įstaigoje gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, KTP įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų patalpų apšvietimą, yra sumontuoti plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atidaryti ir taip išsivėdinti patalpą.
Pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų gyvenamosiose patalpose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus.
Kadangi apsauginių grotų languose įrengimas nustatytas teisės aktuose, todėl jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigos įrengimo reikalavimas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę patalpą vėdinti per langą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
Pagal Eksploatavimo taisyklių 29 punktą, ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės. Šių taisyklių 31 punkte nustatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, gali būti įrengiami bendro naudojimo sanitariniai mazgai ir virtuvės.
Sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (32 punktas). Virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (šiukšlių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis. Visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei (33 punktas). Ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla drabužiams (34 punktas).
Pagal tų pačių taisyklių 5.8 papunktį, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui).
Vilniaus PN paaiškino, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis, juose yra visas reikalingas inventorius. Šiuos atsakovės atstovo teiginius patvirtina pateiktos nuotraukos (b. l. 76–82). Vilniaus PN taip pat paaiškino, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti laisvalaikio kambariai, kuriuose jie turi galimybę ruošti maistą, laisvu laiku žiūrėti televizorių, o pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji. Teismui nėra pagrindo netikėti Vilniaus PN paaiškinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus PN jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus 2015 m. birželio 5 d.–2018 m. birželio 5 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją su prašymais ar skundais dėl galimybės laisvu laiku būti laisvalaikio kambaryje ir užsiimti nurodyta veikla ribojimo.
Kaip matyti, Vilniaus PN įrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat įrengti laisvalaikio kambariai, kuriuose pareiškėjas galėjo ruošti maistą, laisvu laiku žiūrėti televizorių. Teismas nenustatė, kad jis būtų laikomas kitomis nei kiti nuteistieji sąlygomis. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su ilgalaikių pasimatymų, laisvalaikio kambariais.
Dėl socialinių programų
Pareiškėjas skundžiasi nepakankamu socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimu Vilniaus PN, nurodo, kad negalėjo lankyti įvairių renginių, sportuoti, dirbti.
Teismo nuomone, šie pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktūs ir neindividualizuoti. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad nuteistieji nuo 7 iki 23 val. gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.
Pažymėtina, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo, socialinėse programose remiasi savanoriškumo principu. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kad siekė dalyvauti konkrečioje programoje ar renginiuose, tačiau tam buvo užkirstas kelias. Taigi, vien tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų nepakanka Vilniaus PN neteisėtiems veiksmams konstatuoti, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių
Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pakankamai vietos pasivaikščioti, neužteko sporto inventoriaus, pasivaikščiojimo trukmė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklių 18–21 punktai, kuriuose nėra nustatytas minimalus pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemelių plotas. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Tų pačių taisyklių 21 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemų grindys turi būti lygios ir neslidžios. Iš byloje esančių Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemo nuotraukų (b. l. 66, 69–70) matyti, kad jis yra erdvus, švarus ir tvarkingas, padengtas lygia danga, jame įrengtas sporto inventorius (lygiagretės, skersinis prisitraukimams ir pan.), krepšinio aikštelė. Iš Vilniaus PN pateiktos baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelio nuotraukos matyti, kad jis nėra didelis, bet tvarkingas, jo danga išklota neslidžia danga, apsaugotas stogeliu nuo kritulių (b. l. 65).
BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 73 straipsnio 5 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pagal 75 straipsnio 1 dalies 5 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.
Pareiškėjas skunde neneigia, kad, būdamas Vilniaus PN, turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore pagal Vilniaus PN direktoriaus nustatytą grafiką. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems kasdien skiriama pasivaikščioti po 4 valandas.
Iš Vilniaus PN pateiktų nuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtos vietos sportuoti. Teisės aktai nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti konkretų sporto inventorių. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, kad turėjo galimybę mankštintis gryname ore ir naudotis pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiu sporto inventoriumi. Taigi, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, pasivaikščiojimo trukmė neatitiko teisės aktų reikalavimų ir taip galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą, taigi pareiškėjo skundas dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 3,38 Eur patirtų išlaidų už kopijas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl, vadovaujantis minėta nuostata, jam nepriklauso teismo išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.