- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- 1-214-344/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08292-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė
- Kategorijos
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2020 m. vasario 25 d., 22.52 val., Mažeikių m., Laisvės g., ties namu Nr. 149, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – nuosavybės teise priklausantį automobilį „O. S.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2020 m. vasario 22 d., 22.54 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0397, nustatytas 3.04 promilių girtumas (neblaivumas).
Kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą dieną kartu su bendradarbiu po darbo išgėrė butelį degtinės ir važiavo namo į Viekšnius ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir daugiau taip nesielgs. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti sūnų Š. M..
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antro skirsnio pagreitinto proceso ir BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.:
Informaciniame pranešime ROIK 0120000102828 užfiksuota, kad sustabdžius automobilį „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., jam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 3,12 promilių neblaivumas (b. l. 10-13);
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Mažeikių m., Laisvės g., ties namu Nr. 149. Dešiniojo kelio kelkraštyje yra transporto priemonė „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Salono viduje ant žemės yra tuščias degtinės butelis, ant jo užklijuota etiketė su užrašu „Degtinė“. Apžiūrėjus automobilio saloną, daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Atlikus įvykio vietos apžiūrą išimtas automobilis „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-23);
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad vairuotojo A. M. neblaivumo nustatymo metu filmuoti vairuotojo atlikti veiksmai įrašyti į CD laikmeną ir prijungiami prie bylos (b. l. 24-25);
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 51 užfiksuota, kad 2020 m. vasario 25 d. nustačius, jog vairuotojas A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jo vairuotas automobilis „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui į UAB „Autobastionas“, Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 26);
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. M. savanoriškai pateikė automobilio „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. I763239 ir vairuotojo pažymėjimą Nr. 01080323 (b. l. 27-29);
2020 m. vasario 25 d. alkotesteriu A. M. 22.54 val., nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, o 23.13 val. – 3,12 promilių neblaivumas (b. l. 31);
Patikros sertifikate užfiksuota, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0397 patikra galioja iki 2020 m. kovo 24 d. (b. l. 32);
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. vasario 25 d., 22.54 val., alkotesteriu patikrinus A. M. neblaivumą, nustatytas 3,04 promilių neblaivumas. Antro patikrinimo metu 23.13 val. nustatytas 3,12 promilių neblaivumas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba (b. l. 33);
2020 m. vasario 26 d. A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 53-55).
Kaltinamojo sūnus Š. M. pateikė prašymą atleisti jo tėvą, kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį paskiriant laiduotoju (b. l. 81). Jis charakterizuojamas teigimai, dirba, yra sukūręs šeimą, nėra teistas, baustas administracine tvarka, (b. l. 82, 83, 84, 87, 88-90).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti teismo posėdyje iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių. Kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis tyčia vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 3,04 promilių etilo alkoholio).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir jo gynėja advokatė Virginija Vainorienė prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. Prokurorė neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydama, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją, t. y. kaltinamojo sūnų Š. M., darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, padaręs nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, byloje civilinio ieškinio nėra. Jo sūnus Š. M. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąjį, kuris yra jo tėvas, jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Išklausęs laiduotoją Š. M., teismas pripažįsta, kad jis atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti savo tėvui teigiamą įtaką, nes palaiko glaudžius ryšius bei artimus santykius, tuoj po įvykio atvyko į vietą, rūpinosi tėvu, kuris taip pat pripažino, jog sūnus gali jam daryti teigiamą įtaką. Laiduotojas Š. M. dirba UAB „Lyra“, nėra teistas, administracine tvarka baustas, tačiau baudos yra sumokėtos, jis pasižadėjo teigiamai įtakoti tėvo pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į Š. M. charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jo asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis gali daryti realią teigiamą įtaką savo tėvui. Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo Š. M. asmenybę, pripažintina, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Atleidus kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam A. M. padarė didelį poveikį ir teigiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, dėl savo poelgio kaltinamasis prarado darbą, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos ydingumą bei pavojingumą, teismas tiki, kad ateityje jis laikysis įstatymų, padaryta veika nesukėlė kitiems asmenims jokių padarinių.
Siekiant įgyvendinti nebaudžiamumo principą, pripažinus, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris daugiau kaip dvigubai viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad laikomas anksčiau neteistu ir nebaustu administracine tvarka, nustatytinas šio draudimo terminas, kiek mažesnis, nei įstatyme įtvirtintas draudimo termino minimumas (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo A. M. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.
Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nustatyta, kad metu automobilis „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė – automobilis – konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Automobilio „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus – registracijos liudijimą I 763239 ir kaltinamajam 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01080323, konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, nes jie nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 26 d.
Konfiskuoti A. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Išaiškinti A. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Išaiškinti A. M., jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui Š. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.