Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, Linai Strautininkienei, dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovui advokatui R. J., atsakovo UAB „Sijar“ atstovams advokatui Algimantui Kolpertui ir R. M., atsakovei E. S., jos atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. A. ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir E. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad 2008-01-21 su atsakove E. S. buvo sudaręs Trumpalaikę žemės nuomos sutartį, kuri baigėsi 2012-07-31, išsinuomodamas žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2011-11-02 E. S. jį informavo, kad ruošiasi parduoti žemės sklypą ir pasiūlė jį pirkti už 61000 Lt. Ieškovas taip pat notarine tvarka informavo atsakovę, kad sklypą sutinka pirkti už nurodytą kainą. 2012-11-30 jis pareiškimu dar kartą kreipėsi į E. S., informuodamas, kad pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai, norės ir toliau nuomotis žemę arba ją pirkti už jos nurodytą kainą, tačiau atsakovė į ieškovo pasiūlymą neatsiliepė. 2013-01-16 atsakovė E. S. pardavė minėtą žemės sklypą atsakovui (duomenys neskelbtini)“. Mano, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 6 str. 3 d. numato, kad jeigu sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį įsigyti, tai suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo to laiko, kai sužinojo apie žemės ūkio paskirties sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka pareikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, todėl kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, įpareigojant ieškovą atsakovui (duomenys neskelbtini) sumokėti sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą, o atsakovą (duomenys neskelbtini) įpareigojant perduoti ieškovui 7,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, jis paaiškino, kad buvo sudaręs žemės nuomos sutartį su atsakove E. S.. 2011 metais paskambino E. S. vyras, su kuriuo bendraudavo ir pasakė, kad nori parduoti žemės sklypą, kad turi pirkėją, prašė, kad jis atsisakytų pirmumo teisės pirkti sklypą, jis nesutikęs. Gavęs notarinį pasiūlymą, išsiuntė sutikimą - atsakymo nesulaukė. Tada paskambino tam vyriškiui, jam buvo paaiškinta, kad žemės neparduos, lauks sutarties termino pabaigos. 2011 lapkričio mėnesį pastebėjo, kad R. M. sūnus buvo atvažiavęs arti ginčo žemės, atvyko pats R. M., pasikalbėjo su sūnumi ir abu išvažiavo. Jei nebūtų tą dieną buvęs lauke, būtų žemę aparę. Suprato, kad E. S. siūlė pirkti žemę, daugiau pasiūlymų nesulaukė. Pats 2012 metais kreipėsi į E. S., tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Ieškojo E. S., jos nerado, E. S. pirmą kartą pamatė posėdyje, su ja nebuvo bendravęs iki šiol. Kad žemė parduota sužinojo 2013 metų sausio mėnesį. V. A. to nepasakė, bet kadangi R. M. norėjo arti lauką, suprato, kad žemė jam parduota. A sakė, kad sutarties nebepratęs. Neinformavo pagal sutarties 8.3 p., kad galės žemę toliau nuomotis. Kreipėsi į advokatą, nes pirkimo teisė priklauso jam. A nepateikė įgaliojimo, jis manė, kad tai E. S. vyras, jis buvo atsivežęs sutartį, ją pasirašė ir viskas buvo gerai. Žemės nesuarė 2012 metais, nes jos negalima liesti iki kovo 1 dienos, ražienos paliktos paukščiams, taip buvo deklaruotas žemės sklypas.

Posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Jis paaiškino, kad teismas turi vertinti šalių parodymus ir konstatuoti, kad šalys, t.y. atsakovai, nesąžiningai naudodamiesi teise sudarė sąlygas, kad tik pasibaigus žemės sutarčiai, iš karto įformino pirkimo sutartį, jie piktnaudžiavo teise. Pati E. S. teigė, kad apie žemės nuomos sutarties sudarymą nežinanti. E. S. teigė, kad įgaliotas asmuo turėjo įgalinimus susitarimo pagrindu. Tai įrodo, kad visų santykių dėl žemės sklypų pardavimo pati E. S. netvarkė, tos pareigos buvo patikėtos G. Z.. E. S. teigė, kad domėjosi dėl sklypų pardavimo, jos parodymus reikia vertinti kritiškai, nes pati E. S., dėl žemės sklypų nesidomėjo, tai buvo pavedusi kitiems asmenims. 2011-11-02 E. S. pati nuvykusi į Kauno notaro biurą pateikė pareiškimą dėl nuomojamos žemės sklypo pardavimo už 61 000 Lt. Ji nurodė, jog buvo pasiūlymai, minimos kainos, tad ji pareiškime nurodžiusi kainą, už kurią kažkas galbūt galėtų nupirkti žemę. E. S. patvirtina, kad ieškovas sutiko pirkti žemės sklypą už jos nurodytą kainą, tai jis patvirtina savo atsiliepime. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog dokumentas, siųstas ieškovo atsakovei, nebuvo įteiktas atsakovei, nes jos nebuvo Lietuvoje. Atsakovė nepažįsta ieškovo, jį pamato pirmą kartą teisme, ir atsakovai tarpusavyje nėra pažįstami - jie matosi pirmą kartą, tai rodo, jog įgalioti asmenys viską tvarkė už atsakovę. Visas susitarimas, derybos vykdavo tarp įgaliotinių. Ieškovas bendraudamas su Gražuliu, derėjosi dėl kainos. Už užkeltą kainą ieškovas sutiko įsigyti žemės sklypą. Atsakovė pareiškė, kad ofertos neatsisakė, ji galioja. Atsakovės teiginiai, kad griuvo Snoro bankas, todėl persigalvojo ir nusprendė pasilikti žemės sklypą, vertintinas kritiškai, bankas nebuvo tokia visuomeninė problema. Sausio 4 dieną atsakovė įgalioja kitą asmenį - Z, tai įrodo, kad atsakovė savo parodymuose nėra sąžininga. Atsakovė teigė, kad A. G. įgaliojimo nerašė, nes juo nebepasitikėjo. Šie momentai rodo, kad tai yra bandymas išvengti įstatymo pareigos sklypą parduoti nuomininkui, sąmoningai nutempiant laiką, kai pasibaigia nuomos sutartis, tokie nesąžiningi veiksmai yra atsakovo. Ieškovas siekė įsigyti žemės sklypą, jis negavęs jokio atsakymo, rašė notariškai pareiškimą, bet susisiekti su atsakove neturėjo galimybės (atsakovė dažnai būdavo komandiruotėse Vokietijoje), buvo bendraujama tik per jos atstovą. Ieškinys pareikštas pagrįstai, atsakovė piktnaudžiavo savo teise, sąmoningai tempė sutarties pasibaigimą. Biržų notarės persiųstas ieškovo sutikimas Kauno notarei yra normali praktika, atsakovai neneigia aplinkybės, kad laukė, kol nuomos sutartis pasibaigs. Atsakovei nebuvo svarbu, kam parduoti žemę, todėl prašo perkelti žemės pirkimo sutarties pirkėjo teises ieškovui. Prašo pilnai patenkinti ieškinį ir priteisti atstovavimo išlaidas.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas turi įrodyti, kad jis turi pirmumo teisę įsigyti minėtą žemės sklypą. CK 4.79 str. 1 d. nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendrosios nuosavybės dalis, o šio straipsnio 3 d. įtvirtintas šios pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė reikalauti, kad būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas taip pat suteikia pirmumo teisę nuomininkui pirkti nuomojamą žemės sklypą. Šiose teisės normose įtvirtinta pirmumo teisės prigimtis yra panaši – jos tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio ar turto naudotojo teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Atsakovas ieškovo teisių įsigyti ginčo žemės sklypą nepažeidė, nes žemės nuomos sutartis pasibaigė 2012-12-31. Sutarties 8.1 p. nustato, kad bet kokie šios sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik pasirašyti raštu abiejų šalių. E. S. nesutiko toliau nuomoti žemės sklypą, buvo suradusi kitą pirkėją, ieškovas nepasinaudojo pirmumo teise sudaryti žemės pirkimo sandorio nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, jis į teismą kreipėsi tik 2013 metų balandžio mėnesį, kai nuomos sutarties galiojimas jau buvo pasibaigęs. 2013-01-16 ieškovas nebuvo nei ginčo žemės sklypo naudotojas, nei nuomininkas. Laikytina, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovas neturi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypo.

Posėdžio metu atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius R. M. paaiškino, kad 2013 metų sausio mėn. 8 ar 9 dieną jam paskambinęs vyras, kuris prisistatė pasiūlė pirkti sklypą, pasakė, kad sklypas nėra išnuomotas, buvo vienintelis prašymas – greitai sumokėti pinigus, kitą dieną jam nuvežė užstatą 30 000 Lt, jis įsipareigojo paruošti sutartį sausio 16 dienai, tą dieną susitiko, sumokėjo likusius pinigus, sudarė notarinę sutartį, pavasarį pradėjo dirbti žemę. Žemę norėjo nupirkti, jam buvo svarbiausia, ar ji nėra išnuomota. Anksčiau nei gegužės 1 diena žemės jis nei jo darbuotojai nearė, išmokas gavo ieškovas. Su A nebendravo, su E. S. nebendravo, visus reikalus tvarkė su G. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

Atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti ir priteisti jo atstovaujamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai, bandant suklaidinti teismą dėl faktinių bylos aplinkybių. Ginčo sklypo nuomos sutartis baigėsi 2012-12-31, todėl bet kokie ieškovo aiškinimai apie piktnaudžiavimą, bandant tempti laiką dėl piktnaudžiavimo atmestini. Pasibaigus nuomos sutarčiai E. S. buvo laisva elgtis kaip nori. CK 6.123 str. numato, kada baigiasi žemės nuomos sutartis. Ieškovas pats pripažįsta, kad 2013 metų sausio mėnesį jis nebuvo nuomininku. Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo nesukelia teisėto naudotojo statuso. 2012-12-31 ieškovas neteko nuomotojo teisių, tai reiškia, kad jis negali reikšti ieškinio dėl to kaip nuomininkas, reikalaudamas perkelti pirmumo teises į parduodamą žemės sklypą. Sprendimas parduoti žemę susiformavo 2013-04-04, kai ieškovė parašė įgaliojimą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą. Ieškovė tą dieną įgaliojo atstovą parduoti keliolika žemės sklypų, įžvelgti piktnaudžiavimo negalima. Ieškovas remiasi 2011 metais gautu pasiūlymu, tačiau LR Laikinasis žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą nei buvo nurodyta pirminiame pranešime, sklypo naudotojui turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Žemės sklypas parduotas už mažesnę kainą tada, kai ieškovas nebebuvo žemės naudotojas ir neturėjo teisių pagal laikinąjį įstatymą. Atsakovės E. S. 2011-11-02 pateiktas pasiūlymas ieškovui nėra privalomas atsakovei, tai nėra valia sudaryti žemės pirkimo sutartį. Atsakovė prašė pranešti, ar ieškovas sutiks pirkti žemės sklypą, ieškovas per 15 dienų turėjo pranešti pačiai atsakovei, kaip numatyta Laikinojo įstatymo 6 str. Sutikimas turi pasiekti pardavėją, o atsakovė sako, kad tokio pranešimo nėra gavusi. Pirmo pasiūlymo atveju ieškovas nebuvo davęs tinkamo sutikimo nusipirkti žemės sklypą. Ieškovas nedėjo pastangų, kad nuomos sutartis būtų pratęsta, jo siųstas laiškas atsakovės nepasiekė. Ieškovas žinojo, kad jam sklypas nebus parduodamas, todėl pareikšdamas ieškinį piktnaudžiauja savo procesine teise. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, daro žalą teisėtiems (duomenys neskelbtini)“ interesams. CPK 95 str. 2 d pagrindu prašo ieškovui taikyti baudą ir dalį baudos paskirti (duomenys neskelbtini) nes jo teisėti interesai nukentėjo nepagrįstai. Praeitame teismo posėdyje ieškovo atstovas sakė, kad ieškovas palaikė santykius su E. S., pastoviai bendravo, dabar paaiškėjo, kad su ja nėra kalbėjęsis. Tai yra piktnaudžiavimas. Negali būti ginamos tos šalies, kuri piktnaudžiauja, teisės. Patikslino, kad Sąskaitoje už teisines paslaugas (b.l. 35) klaidingai įrašytas teisinių paslaugų pobūdis – pinigai sumokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą, o ne už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atsakovė E. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Su ieškovu buvo sudariusi trumpalaikę žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurios 8.3 p. nuomininkas turi pirmumo teisę pirkti sklypą, jei jis per 15 d. nuo nuomotojo pasiūlymo rašytiniu pareiškimu sutinka sudaryti pirkimo sutartį. 2011-11-11 atsakovė jam pasiūlė pirkti sklypą, ieškovas sutiko pirkti. Po Pasiūlymo pateikimo pasikeitė atsakovės planai parduoti sklypą. Nors ieškovas nurodo, kad jis 2012-11-30 kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu pirkti arba nuomoti žemės sklypą, tačiau tokio pasiūlymo ji negavusi, tuo metu ji buvo Vokietijoje. Žemės nuomos terminas baigėsi 2012-12-31. 2013-01-16 atsakovė pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Ieškovės 2011 metais pateiktas pasiūlymas nupirkti žemės sklypą galiojo iki nuomos sutarties termino pabaigos, ieškovas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu pretenzijų nepareiškė. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant.

Paaiškinime raštu atsakovė nurodė, kad dėl nuomininko ir bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti žemės sklypą yra pasisakiusi LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2007-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007, kad pranešimas CK 4.79 str. 2 d. prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti žemės sklypą trečiajam asmeniui. To negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas konkrečiam asmeniui sudaryti pirkimo sutartį konkrečiomis sąlygomis. Pranešime nurodyta, kad atsakovai ketina parduoti sklypą trečiajam asmeniui. Atsakovė turėjo teisę pakeisti savo sprendimą parduoti žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. S. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. 2011 metų rudenį jai kelis kartus skambino dėl žemės pardavimo su pasiūlymais pirkti, pirmiausia nusiuntė pasiūlymą nuomininkui, bet po atsakymo sužinojo apie SNORO banko griūtį ir savo planus parduoti pakeitė, vėliau išvyko į Vokietiją. Po metų padėtis pasikeitė, nutarė parduoti visus jai priklausančius žemės sklypus, paliko įgaliojimą G. Z., jis atliko pardavimo procedūras. Nuomininkui siųstas pasiūlymas buvo bandymas, nes nebuvo apsisprendusi dėl pardavimo, nebuvo pastovumo su bankais. Jai nebuvo jokio skirtumo kam parduoti, buvo įgaliotas asmuo, kuris tvarkė pardavimo reikalus. A. G. nebuvo suteikusi įgaliojimo, jis nėra sutuoktinis, ieškovo iki šios dienos nėra mačiusi ir su juo nebendravo. Iš Vokietijos grįžo 2012-12-12, nebuvo įgaliojusi asmens atsiimti korespondencijai. Žinojo, kad sutartis baigiasi 2012-12-31. Parduodamos žemės kainą nustatė pati, tūkstantis litų nebuvo svarbu, tokią kainą nurodė įgaliotiniui telefonu. Įgaliojimas parduoti žemės sklypus nebuvo susietas su žemės sklypo nuomos pabaiga, pagal šį įgaliojimą yra parduoti ir kiti žemės sklypai. Iš ieškovo pati asmeniškai jokios korespondencijos nėra gavusi, nežinojo jo atsakymo, kurį jis parašė notarei, gal notarė jos neieškojo. Pas notarę buvo pati, prašo priteisti jos patirtas atstovavimo išlaidas byloje.

Atsakovės atstovė advokatė J. Spaičienė palaikė atsakovės poziciją, ji paaiškino, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Pats ieškovas yra kaltas dėl susidariusios situacijos, jis veikė neapdairiai, dėl sklypo pardavimo nebendravo su savininke, o bendravo su Gintu, neįsitikinės jo įgaliojimais. CK 2.132 str. numato asmenims teisę sudaryti sandorius per atstovus, todėl nesuprantami ieškovo atstovo samprotavimai, kad tai traktuojama kaip piktnaudžiavimas. Nei įstatymai, nei teismų praktika nenumato, koks turi būti protingas terminas, per kurį savininkas turi priimti sprendimą parduoti žemę, galėjo parduoti sekančią dieną po nuomos sutarties pasibaigimo, tai savininkės teisė. Advokatas kvalifikavo tarp ieškovo ir atsakovės susidariusius santykius kaip oferta ir akceptas, pagal CPK 250 str. 4 d. jis negali remtis argumentais, kurie nebuvo išsakyti bylos nagrinėjimo metu. Nustatyto reikalavimo pranešti raštu apie ketinimą parduoti žemės sklypą negalima sutapatinti su oferta, nes tai yra nuomotojo ir savininko teisė, todėl savininkės pasiūlymas nėra oferta. Atsakovė nėra gavusi pasiūlymo parduoti žemės sklypą, šios aplinkybės su atsakove rašant atsiliepimą neaptarė, atsiliepimą surašė pagal gautus procesinius dokumentus. Kolega konstatuoja faktus, kurie nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Savininkas buvo ribojamas tik nuomos sutartis laikotarpiu, ji priėmė sau ekonomiškai naudingą sprendimą parduoti visus žemės sklypus.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-01-21 tarp ieškovo D. A. ir atsakovės E. S. buvo sudaryta Trumpalaikė žemės nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkui buvo išnuomotas žemės sklypas 7.70 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10). Sutarties 2.1 p. nustatyta nuomos sutarties trukmė – sutartis sudaroma 5 metams, t.y. iki 2012-12-31, pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui, ji gali būti pratęsta abiems pusėms priimtinomis sąlygomis, sutarties 5.2.1 susitarta, kad sutartis pasibaigia, kai pasibaigia nuomos terminas. Atsakovė E. S. 2011-11-02 ieškovui nuomotojui D. A. išsiuntė pareiškimą, kuriuo pranešė, kad ruošiasi parduoti nuomojamą žemės sklypą už 61 000 Lt, prašo nuomininko, kaip turinčio pirmumo teisę įsigyti nuomojamą žemės sklypą, pranešti apie savo apsisprendimą (b.l. 11). Ieškovas D. A. į šį pareiškimą atsakė 2011-11-11, nurodydamas, kad sutinka pirkti jam išnuomotą žemės sklypą už 61 000 Lt, pranešimas išsiųstas Kauno m. 17-ajam notaro biurui (b.l. 12). 2013-01-17 atsakovė E. S. ginčo sklypą pardavė atsakovui (duomenys neskelbtini) sutarties 2.2 p. nurodyti nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys Daiktą, nurodyti vadovaujantis 2013-01-09 Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu – daikto priklausinių iš to paties registro ir kito registro nėra, daiktinių teisių įrašų nėra, juridinių faktų įrašų nėra, daikto registravimo ir kadastro žymų nėra, registro pastabų nėra. Daiktas nuosavybės teise priklauso E. S. (b.l. 85). Sutarties 6.1 p. pardavėjos atstovas patvirtino, kad sudarydamas šią sutartį nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu, šiai sutarčiai sudaryti nereikia gauti jokių kitų trečiųjų asmenų sutikimų, kurie nėra aptarti šia sutartimi. Šalys neginčija ir pripažįsta šiuos faktus.

Ginčas tarp ieškovo ir atsakovų kyla dėl to, ar nebuvo pažeista D. A. pirmenybės teisė įsigyti nuomotą žemės sklypą.

Ieškovas su atsakove E. S. buvo sudaręs Trumpalaikę žemės nuomos sutartį, kurios terminas pasibaigė 2012-12-31. Sutarties pasibaigimas buvo aptartas pačioje sutartyje, o taip pat žemės nuomos sutarčių pabaiga yra sureguliuota civilinio kodekso normomis. CK 6.562 str. numatyta, kad žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai sueina nuomos terminas. Nuomos terminas suėjo, nuomos terminas nebuvo pratęstas, sutartis nebuvo pakeista ar papildyta Sutarties 8 p. nustatyta tvarka. Ieškovo atstovas rėmėsi LAT Civilinių bylų kolegijos 2007-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007, kurioje suformuota teismų praktika sprendžiant ginčus, susijusius su asmenų pirmenybės teise pirkti privačią žemę, tačiau šioje byloje buvo nustatytos visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Minimoje byloje buvo ginamos asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta jos tinkama apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovas D. A. turėjo pirmenybės teisę įsigyti ginčo sklypą. Ieškovo atstovas prašė perkelti pirkėjo teisės ieškovui, nes atsakovė E. S. buvo nesąžininga, neperleido žemės sklypo galiojant žemės nuomos sutarčiai, o laukė, kol sutartis pasibaigs, todėl teismas pasisako dėl byloje esančio įrodymo – 2012-11-30 D. A. pareiškimo, per notarę siųsto E. S. (b.l. 13). Ieškovas ieškinyje, o ieškovo atstovas teismo posėdyje ne kartą minėjo atsakovės E. S. nesąžiningus veiksmus, nes ji, žinodama, kad ieškovas nori sutartį pratęsti arba pirkti nuomojamą žemės sklypą, jai priklausantį žemės sklypą pardavė trečiajam asmeniui. Teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybės, kad ieškovas su atsakove E. S. iki teismo posėdžio dienos asmeniškai bendravęs nebuvo, žinojo, kad jo 2012 metų pasiūlymas atsakovės nepasiekė. Teismas tokius ieškovo veiksmus laiko nesąžiningais, klaidinančiais teismą. Be to, ieškovas pats nebuvo rūpestingas, nedėjo pastangų, kad žemės nuomos sutartis būtų pratęsta. Nors žemės nuomos sutarties terminas pasibaigė 2012-12-31, ieškovas tik balandžio mėnesį kreipėsi į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl nedėjo pastangų pratęsti nuomos sutartį, jo paaiškinimu, jis žinojo, kad žemė jam parduodama nebus, kad jos savininkas yra R. M..

Ieškovas, reikšdamas ieškinį, remiasi LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu, nurodo, kad tinkamai per 15 dienų pranešė savininkei apie sutikimą pirkti žemės sklypą, kurios naudotoju jis buvo. Proceso metu nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas iš tiesų atitinka šio įstatymo 6 str. keliamus reikalavimus asmeniui, turėjusiam teisę nuomos sutarties galiojimo metu pirkti žemę pirmumo teise, tačiau tai patvirtinantys dokumentai teismui buvo pateikti tik parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui pareikalavus, byloje nustatyta, kad nuomininkas ir nuomotoja iki tol patys nebendravo, o ieškovas nei savininkei, nei jos įgaliotam atstovui tokių dokumentų nebuvo pateikęs. Todėl 2011-11-02 atsakovės pareiškimas, kuriuo ji praneša, kad ruošiasi parduoti jai priklausantį žemės sklypą vertintinas kaip pasiūlymas nuomininkui, remiantis LR Civilinio kodekso normomis. Ieškovas, atsakydamas į šį pasiūlymą, savo pareiškimą persiuntė notaro biurui. Pats pareiškimas negali būti vertintinas kaip oferta pirkti žemės sklypą, nes jis nėra aiškiai apibrėžtas, ieškovas jame nėra įvardintas kaip pirkėjas, jis tik informuojamas, kad savininkė ruošiasi parduoti žemės sklypą. Taigi CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis.

Iš minėtų Civilinio kodekso, LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo turinio analizės matyti, kad juose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra analogiška. Įstatymų leidėjas siekia tikslo užtikrinti asmenų, kurie su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu susiję labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šis turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą, bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad ginčo žemės sklypo pardavimo dieną ieškovas turėjo pirmenybės teisę įsigyti šį žemės sklypą.

Atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas A. Kolpertas prašė skirti ieškovui baudą, dalį baudos skiriant jo atstovaujamam atsakovui. Skirti baudą CPK 95 str. pagrindu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo pareiškiant ieškinį, todėl šis prašymas atmestinas.

Dėl visų išdėstytų ir aptartų aplinkybių, ieškovo ieškinys yra atmestinas, iš jo priteistinos atsakovo UAB „Sijar“ patirtos 2500 Lt atstovavimo išlaidos: 2000 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą (kaip paaiškino atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas, Sąskaitoje už teisines paslaugas (b.l. 35) klaidingai įrašytas teisinių paslaugų pobūdis – pinigai sumokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą, o ne už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tai teismas laiko spausdinimo klaida, todėl šios išlaidos priteistinos (b.l. 35, 37)) ir 500 Lt pagal 2013-10-08 d. pinigų priėmimo kvitą (b.l. 110) bei atsakovės E. S. patirtos 898,53 Lt atstovavimo išlaidos: 500 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą (b.l. 56), 98,53 Lt kuro išlaidos pagal pateiktą iš UAB „B. P.“ čekį (b.l. 109) ir 300 Lt už atstovavimą 2013-10-08 d. teismo posėdyje (b.l. 107-108, LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str. 2 d., b.l. 2).

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, iš atsakovų nepriteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1001 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6) ir 2420 Lt už teisines paslaugas (b.l. 78-79).

2013-04-17 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į 7,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį atsakovui (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 1552 92672, esančiam (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo paliekamos galioti iki teismo sprendimas įsiteisės, teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos (b.l. 17, LR CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo D. A. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir E. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patirtų atstovavimo išlaidų – 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) ir atsakovei E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtų atstovavimo išlaidų – 898,53 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus penkiasdešimt tris centus).

2013-04-17 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 7,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., priklausantį atsakovui (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo palikti galioti iki teismo sprendimas įsiteisės, teismo sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš ieškovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 99,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.