Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-82-312-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-03
Bylos Nr.
1S-82-312-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
S. R.
Advokatai
Aurimas Mieželaitis
Kategorijos

Teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Skundas Nr. 1S-82-312-2010

Procesinio sprendimo kategorija: 2.13.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite,

sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynejui advokatui Aurimui Mieželaiciui,

viešame teismo posedyje išnagrinejus nuteistojo S. R. skunda del Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradeti procesa del naujai paaiškejusiu aplinkybiu,

Aprašomoji dalis

nustate:

Panevežio apygardos teismo 2008 m. lapkricio 12 d. nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisves atemimu keturiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisves atemimu trejiems metams šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str. laisves atemimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 5 d. 2 p., 4 d., paskirtosios bausmes subendrintos ir galutine bausme nuteistajam paskirta laisves atemimas penkeriems metams šešiems menesiams, atimant teise vairuoti keliu transporto priemones trims metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo S. R. apeliacinis skundas del Panevežio apygardos teismo 2008 m. lapkricio 12 d. nuosprendžio buvo atmestas.

Skundo padavimo Vilniaus apygardos teismo metu, kasacinis skundas Lietuvos Aukšciausiajam Teismui nepaduotas.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu atsisake pradeti procesa del naujai paaiškejusiu aplinkybiu.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gruodžio 15 d. nutarima.

Nuteistasis teigia, kad teismai, nagrineje jo baudžiamaja byla, nepagristai vadovavosi liudytoju Ž. U. ir M. M. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Nurodo, kad Ž. U. ir M. M. buvo ne karta teisti už smurtinius nusikaltimus, kuriu padarymas buvo nulemtas narkotiniu medžiagu vartojimo, liudytojai patys platino narkotikus, buvo priklausomi nuo ju, todel šiu liudytoju parodymai negalejo buti vertinami kaip patikimi.

S. R. pažymi, jog narkotines medžiagas jis buvo isigijes asmeniniam vartojimui, teigia, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, o tuo pasinaudojes, Ž. U. paeme dali nuteistajam priklausanciu narkotiku. Nuteistasis yra isitikines, kad liudytojai, siekdami išvengti jiems gresiancios baudžiamosios atsakomybes, pirminiu apklausu metu ji apkalbejo.

Skunde nurodoma, kad ivertinus liudytoju asmenybes, baudžiamaja byla nagrineje teismai neturejo vadovautis ju parodymais.

Nuteistasis mano, jog nebuvo galima remtis ir liudytoju R. K., R. T., G. S., E. V., A. M. parodymais, kadangi iš ju turinio akivaizdžiai matyti, jog jie užfiksuoti, nesilaikant BPK reikalavimu, apklausos atliktos formaliai, nesiekiant nustatyti tikruju bylos aplinkybiu.

Skunde taip pat nurodoma, kad tyrejas R. T. byloje negalejo buti apklaustas kaip liudytojas, kadangi tai prieštarauja tyrejo nešališkumo principui.

S. R. pažymi, jog iš byloje esanciu irodymu matyti, jog liudytojui Ž. U. apklausos metu buvo daromas poveikis, apklausoje nedalyvavo vaiko teisiu apsaugos tarnybos specialiste. M. M. apklausa taip pat vyko nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu. Taigi, liudytoju parodymai yra nenuoseklus, prieštaringi, ju prieštaringumas nera pašalintas.

Skunde nuteistasis aprašo Ž. U. bei M. M. neigiamai apibudinancius duomenis, t. y. anksciau šiu asmenu ivykdytas nusikalstamas veikas bei teigia, jog visos nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad liudytoju parodymai teismu turejo buti vertinti itin atsargiai bei kritiškai.

Be to, skunde atkreipiamas demesys i tai, kad nuteistojo ir liudytoju M. M. bei Ž. U. bylose ikiteismini tyrima atliko tie patys pareigunai, o tai leidžia daryti išvada, kad liudytojams galejo buti daromas poveikis.

Motyvuojamoji dalis

S. R. skundo nagrinejimo procesas nutrauktinas.

Baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, veikiantis kaip dar vienas papildomas baudžiamajame procese numatytas garantas, leidžiantis maksimaliai užtikrinti, kad nebutu palikti galioti, galbut, neteiseti ir nepagristi teismu sprendimai tais atvejais, kai kitos galimybes jiems peržiureti jau yra išnaudotos.

Lietuvos Respublikos BPK XI dalis reglamentuoja baudžiamosios bylos atnaujinimo tvarka, salygas, pagrindus ir t. t. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso logine struktura bei atskirose dalyse itvirtintas normas, darytina išvada, jog baudžiamoji byla gali buti atnaujinama tais atvejais, kai yra išnaudotos visos konkretaus sprendimo apskundimo galimybes (skundai apeliacines instancijos teismui ir (arba) kasacines instancijos teismui) arba yra sueje istatyme nustatyti terminai atitinkamam teismo sprendimui apskusti.

Iš teismu informacineje sistemoje LITEKO užfiksuotu duomenu matyti, jog S. R. 2010 m sausio 28 d. pateike kasacini skunda Lietuvos Aukšciausiajam Teismui. Taigi, pareiškejas yra pasinaudojes baudžiamojo proceso istatyme numatyta teise apskusti teismo sprendima kasacine tvarka, todel pareiškime minimi teismu sprendimai šiuo metu negali buti laikomi galutiniais, nors ir yra isiteiseje. Del šios priežasties nera jokios pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BPK XXXIII skyriaus nuostatu, t. y. pradeti procesa del naujai paaiškejusiu aplinkybiu, tuo paciu nera jokio pagrindo vertinti skunde išdestytu argumentu, susijusiu su naujai paaiškejusiu aplinkybiu konstatavimu.

Pastebetina ir tai, kad priklausomai nuo bylos nagrinejimo kasacines instancijos teisme rezultatu bylos atnaujinimas gali visiškai prarasti savo prasme. Taip pat priemus sprendima pradeti bylos atnaujinimo procesa ir Lietuvos Aukšciausiajam Teismui del S. R. kasacinio skundo priemus viena iš BPK numatytu sprendimu, gali susidaryti tokia teisine situacija, kurioje vienas teismo sprendimas prieštaru kitam.

Esant tokioms aplinkybems, S. R. skundo nagrinejimo procesas nutrauktinas.

Atkreiptinas S. R. demesys i tai, jog toks teismo sprendimas nekliudo jam pasinaudoti teisemis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK XI dalyje po to, kai Lietuvos Aukšciausiasis Teismas priims sprendima del paduoto kasacinio skundo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 447 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. R. skundo nagrinejimo procesa nutraukti, skunda gražinti ji padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priemimo dienos gali buti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.

Teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite