Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam J. M., jo atstovui D. G., kaltinamajam A. K., civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,Gjensidige Baltic“ atstovui nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1978-09-17, Zarasų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, nevedęs, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013-12-09, apie 10.30 val., Kaune, K. B. g., vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas trečiąja eismo juosta nuo Kovo 11-osios g. link Tunelio g., ties pastatu Nr. 65 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 38 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nemažino važiavimo greičio, prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, važiuodamas ta pačia kryptimi nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur partrenkė iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį įėjusį pėsčiąjį J. M., kuris eismo įvykio metu buvo sužalotas ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad turi 17 metų vairuotojo stažą, eismo įvykio metu vairavo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘ priklausantį automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio danga buvo slidi, nes buvo pasnigę. Važiavo 40-50 kilometrų per valandą greičiu, trečiąja eismo juosta, už 15-20 metrų pamatė, kad pėsčiųjų perėja eina pėsčiasis, tačiau dėl slidžios kelio dangos nepavyko laiku sustoti ir dešine automobilio puse kliudė nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2013-12-09, apie 12.10 val., ėjo per K. B. gatvę ties prekybos centru „Molas“. Gatvė yra trijų eismo juostų, matė, kad antrojoje eismo juostoje sustojo mikroautobusas, trečiojoje eismo juostoje automobilių nebuvo, tačiau tik įžengus į šią juostą, pajuto smūgį ir buvo nublokštas. Po smūgio skaudėjo kairę koją ir nugarą. Greitoji medicinos pagalba nuvežė į ligoninę, vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad eismo įvykio metu lūžo kairio blauzdikaulio intrasąnarys.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 253 /14 (02) J. M. konstatuotas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinis lūžis, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu10 dienų laikotarpiui, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 12-13).

Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-12-09, apie 10.30 val., Kaune, K. B. g. ties namu Nr. 65 (b.l. 4).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ARBA 7483245 patvirtina, kad draudikas R. G. automobilio „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų atsakomybę yra apdraudusi draudimo kompanijoje ,,Gjesnsidige Baltic“ (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. K. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. M. sveikata, pasitvirtino. A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 37, 38 punktų reikalavimo pažeidimas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam J. M. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo pripažino, nėra abejonių dėl kaltinamojo parodymų, kadangi eismo įvykio faktą bei jo metu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina eismo įvykio schema, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo J. M. parodymai. A. K. neatsargios formos kaltė yra įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 281 str. 1 d.

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma. Vertinant A. K. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, dirba, psichikos ir priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitoje neįrašytas. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už LR BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą A. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Kadangi eismo įvykį kaltinamasis padarė būdamas blaivus, atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad kaltinamojo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonės vairavimu, taikyti LR BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, netikslinga.

Nukentėjusysis J. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.58). Įvertinus tai, kad J. M. žalą patyrė dėl nusikalstamų A. K. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (LR BPK 109 str.). Kadangi A. K. vairuojamo automobilio „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. G. šios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ,,Gjensidige Baltic“, ši bendrovė į bylą įtraukta civiliniu atsakovu, taip pat turinčiu pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajam.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekyla abejonių, jog dėl A. K. sukelto eismo įvykio J. M., kuriam lūžo kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarys, patyrė fizinį skausmą. Be fizinio skausmo nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, nes dėl sužalotos kojos buvo apribotas jo judėjimas, buvo nedarbingas, teko atsisakyti savo pomėgių ir suplanuotų kelionių į kalnus, be to, eismo įvykio metu ir gydymo procese patyrė stresą, emocinę įtampą. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 5000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į tai, kad nukentėjusįjį A. K. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, kad kaltinamasis dirba, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nustačius neturtinės žalos dydį, teismui kyla pareiga nustatyti, kas ir kokia apimtimi privalo atlyginti šią žalą. Draudiko pareigos apimtys nustatomos pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (LR CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Šiuo atveju civilinis atsakovas draudimo bendrovė ,,Gjensidige Baltic“ informavo teismą, kad nukentėjusysis J. M. į bendrovę dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, vadinasi, draudikas nėra išmokėjęs kompensacijos už patirtą neturtinę žalą. Pareiga atlyginti teismo nustatytą neturtinį žalos dydį lieka civiliniam atsakovui draudimo bendrovei ,,Gjensidige Baltic“ .

Nukentėjusiojo atstovas ir nukentėjusysis prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. K. turėtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1000 litų (b.l. 59-61). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 10 MGL (1300 litų) baudą.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,Gjensidige Baltic“ 4000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. K. išieškoti 1000 litų nukentėjusiojo J. M. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.