- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2-1069-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11888-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Agro“
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto S. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-315-565/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Agro“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
2014-12-29 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 sprendimu iš atsakovo S. Š. ieškovui UAB „Baltic Agro“ priteista bendra 227 061,91 Lt suma ir procesinės palūkanos; šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomas raštas vykdomas antstolio kontoroje.
Atsakovas pateikė prašymą išdėstyti 2014-02-27 sprendimo vykdymą penkeriems metams, mokant skolą ir delspinigius periodiniais mokėjimais lygiomis dalimis kas tris mėnesius, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas sumokant per tris mėnesius baigus mokėti skolą ir delspinigius. Siekdamas pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį atsakovas nurodė, kad jo sutuoktinės darbo užmokestis 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo 2 197,03 Lt, 2015 m. sausio mėn. – 692,01 Lt; jis pats vykdo žemės ūkio veiklą, pajamos iš šios veiklos 2014 m. buvo 58 474 Lt (neatskaičius mokesčių), šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, atsakovui priklausantis turtas (žemės ūkio technika, ūkiniai-gamybiniai pastatai, žemės ūkio paskirties žemė) reikalingas atsakovo veiklai, šį turtą pardavus, atsakovas netektų galimybės vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti pajamas. Atsakovo teigimu, teismo sprendimą jis gali įvykdyti dalimis iš pajamų, gaunamų iš žemės ūkio veiklos.
Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/15/00094 atliekamus vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovo S. Š. prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus atmetė.
Teismas nurodė, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimą pateikimas nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. Pasak teismo, atsakovas nepateikė įrodymų, jog šiuo metu atliekami vykdymo veiksmai iki prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą priėmimo padarys atsakovui labai didelę žalą.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovo S. Š. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.
Teismas nurodė, kad vien tik blogos atsakovo turtinės padėties tam, kad būtų taikomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, nepakanka; turi būti konstatuota, kad skolininko turtinė padėtis yra ypač bloga, o teismo sprendimo įvykdymas iš karto sukels skolininkui ypač sunkias pasekmes. Pasak teismo, atsakovas šių aplinkybių neįrodė.
Vertindamas atsakovo finansinę padėtį, teismas rėmėsi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartyje, priimtoje sprendžiant prašymą nustatyti atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, jog minėtoje nutartyje nurodyta, kad antstolė A. P. yra areštavusi atsakovo turtą, kurio vertė, atsakovo teigimu, yra virš 2 mln. litų, o tai žymiai viršija iš atsakovo priteistą skolą. Iš minėtos nutarties, taip pat 2015-02-13 ir 2015-02-26 turto arešto aktų teismas nustatė, kad atsakovui priklauso daug vienetų žemės ūkio technikos, kelios transporto priemonės, žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pastatai. Pasak teismo, atsakovas neįrodė, kad išieškojimo procese realizavus atsakovo turtą, atsakovas apskritai nebeturės galimybės vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti pajamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartyje nurodyta, jog atsakovas 2014 metais planuoja gauti 300 000 – 400 000 Lt pajamų. Todėl, pasak teismo, manytina, kad 2015-02-04 pažyma, patvirtinanti, kad atsakovas deklaravo 58 474 Lt dydžio pajamas iš žemės ūkio veiklos 2014 m., nevisiškai tiksliai atspindi atsakovo gautas pajamas 2014 m. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo skola ieškovui susidarė 2012 m., teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-12-29, atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui net dalies skolos, todėl atsakovas jau ilgą laiką faktiškai naudojasi skolos grąžinimo atidėjimu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde atsakovas S. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Nurodo, kad nesustabdžius pradėtų vykdymo veiksmų atsakovo prašymas dėl priteistos sumos išdėstymo taptų beprasmis – priverstinai įvykdžius teismo sprendimą gali išnykti sprendimo įvykdymo poreikis, o atsakovui ir jo šeimai, atsakovo veiklai kiltų negrįžtamai sunkios pasekmės.
Atskirajame skunde atsakovas S. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Nurodo, kad teismas vadovavosi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartimi, kurioje nurodyta atsakovui priklausančio turto rinkos vertė, buvusi 2013 m. liepos mėn., todėl vadovautis minėtais duomenimis nėra pagrindo. Iš teismui pateiktų 2015-02-13 ir 2015-02-26 turto arešto aktų matyti, kad yra areštuotas atsakovui priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais ir transporto priemonės, kurios yra naudojamos pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas neįrodė, jog realizavus areštuotą turtą jis nebegalės vykdyti žemės ūkio veiklos. Pasak, atsakovo, nepagrįsta teismo išvada, kad 2015-02-04 pažyma, kurioje deklaruotos 58 474 Lt pajamos iš žemės ūkio veiklos, ne visiškai atspindi atsakovo gautas pajamas. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas, kai jis įsiteisėjęs, todėl teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas nuo 2012 m. naudojasi skolos grąžinimo atidėjimu. Teismas neįvertino, jog iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo šeimos pajamas iš esmės sudaro pajamos, gaunamos iš žemės ūkio veiklos; be to, šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, kurioms būtinas išlaikymas. Atsakovo teigimu, jeigu jam priklausantis turtas būtų parduotas priverstine tvarka, tai užsitęstų ilgą laiką ir visiškai sužlugdytų atsakovo, kaip ūkininko, vykdomą veiklą, kadangi atsakovo turimas turtas – žemės ūkio technika, ūkiniai–gamybiniai pastatai ir žemės ūkio paskirties žemė – yra susijęs su atsakovo vykdoma ūkininkavimo veikla. Pažymi, kad ūkininkauja nuo 1995 m., ūkininkaudamas pajėgtų išlaikyti savo šeimą ir atsiskaityti su ieškovu. Teismas neatsižvelgė, kad minėtoje Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės yra mokus, iš jo gaunamų pajamų padengta dauguma finansinių reikalavimų. Pasak atsakovo, minėtoje nutartyje teismas iš esmės yra konstatavęs, kad jis yra mokus ir per atitinkamą laiką galės atsiskaityti be prievartinių veiksmų taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskiruosius skundus ieškovas UAB ,,Baltic Agro“ prašo juos atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovui 1 500 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant ieškovui, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs net dalies priteistos sumos, nesikreipė dėl įsiskolinimo padengimo gera valia ar taikos sutarties sudarymo. Pasak ieškovo, vien piniginių lėšų ar turto galėjimas panaudoti kitur nei grąžinat skolą ieškovui nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė itin sunkios finansinės padėties ar kitų ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymi, kad atsakovas net nėra kreipęsis į antstolę nurodydamas, kurį turtą tikslinga parduoti pirmiau ar siūlydamas pakeisti areštuotą turtą kitu, nes, pavyzdžiui, yra areštuota ir ne ūkinei veiklai vykdyti skirta transporto priemonė – automobilis Renault Laguna. Pasak ieškovo, tai, kad priverstinis vykdymas sukelia nepatogumus skolininkui, nepaneigia sprendimo vykdymo priverstine tvarka paskirties. Ieškovas pažymi, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Pasak ieškovo, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nepagrindžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principų tarp šalių. Ieškovo nuomone, atsakovas prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą piktnaudžiauja proceso teise, todėl prašo skirti jam baudą. Ieškovo teigimu, teismas teisingai nesustabdė vykdymo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties
CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
Šioje byloje apeliantui nepalankus teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-12-29. Prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir atskirojo skundo argumentų esmę sudaro apelianto teiginiai, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, apeliantas galėtų vykdyti žemės ūkio veiklą ir dalimis atsiskaityti su ieškovu. Tačiau jokių įrodymų, įskaitant su atskiruoju skundu, kad ieškovui būtų sumokėta kokia nors priteistos sumos dalis, nepateikta, nors nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo beveik pusė metų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas nededa jokių pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą, nors pagal jo poziciją priverstine tvarka nerealizavus apelianto turto, tokią galimybę jis turi. Tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo teises. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas iš esmės nuo 2012 metų naudojasi skolos grąžinimo atidėjimu, nes už jam pateiktas prekes neatsiskaito su ieškovu nuo 2012 metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties
Apeliantas taip pat skundžia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus iki įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ši nutartis įsiteisėjo (CPK 331 str. 6 d.). Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka vertinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis nebegali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų dėl šios nutarties nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Dėl baudos skyrimo
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir atskiruosius skundus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pakankamai aplinkybių, galinčių leisti pripažinti apeliantą piktnaudžiaujančiu savo teisėmis, todėl šį prašymą atmeta (CPK 95 str.). Teikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tiek atskiruosius skundus dėl nepalankių teismo nutarčių yra apelianto procesinė teisė. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas apelianto piktnaudžiavimas proceso teise, – apeliantas net iš dalies neįvykdė teismo sprendimo, nedalyvavo teismo posėdyje, o vėliau reiškia atskiruosius skundus dėl priimtų nutarčių – nesudaro pagrindo įžvelgti aiškų siekį pasinaudoti proceso teisėmis ne pagal paskirtį, o tik siekiant užvilkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pateikė prašymą priteisti 500 Eur sumą už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, abu atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl ieškovui iš apelianto S. Š. priteistinos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 150 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties.
Priteisti ieškovui UAB ,,Baltic Agro“ (į. k. 111547089) iš atsakovo S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.