- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-9394-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08252-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- E. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2014 m. spalio 28 d., apie 18.17 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 2, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad neatsitrenktų į kitą šalia stovėsią transporto priemonę, įvyko eismo įvykis, buvo apgadintos abi transporto priemonės, vairuotojas, nepranešęs policijai apie eismo įvykį iš jo pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
E. J. kaltu prisipažino iš dalies. Neprisipažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pradėjęs važiuoti per galinį šoninį langą pastebėjo, kad labai arti stovi kitas Audi markės automobilis. Suabejojo ar įvyko kontaktas, todėl ,pavažiavęs atgal, per langą pasižiūrėjo. Nepastebėjęs, kad būtų apgadintas kitas automobilis, nuvažiavo. Po tam tikro laiko ant savo automobilio pastebėjo įbrėžimus, todėl nuvažiavo į tą pačią vietą. Tačiau automobilio nerado. Po kelių dienų toje pačioje vietoje sutiko nukentėjusiąją, jos atsiprašė, pasakė, kad atlygins žalą , jei reikės. Apžiūrėjo nukentėjusios mašiną, ant kurios matėsi ovalus įlenkimas. Nukentėjusioji jau buvo pranešusi policijai, jam iš policijos paskambino tą patį vakarą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad E. J. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).
Teismas E. J. versiją kad nepastebėjo, nepajuto ir negirdėjo kontakto su kitu automobiliu vertina tik kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad asmuo sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina tiesiogiai ir betarpiškai įvykį mačiusio ir nesuinteresuoto liudytojo A. M. parodymai. Liudytojas nurodė, kad 2014-10-28 stovėjo kieme su kolega. Matė, kaip tamsios spalvos mažas automobilis atsitrenkė į baltos spalvos Audi markės automobilį, manevruodamas atbuline eiga. Užsirašė automobilio valstybinį numerį ir sporto salėje surado Audi markės automobilio savininkę. Kliudymo metu girdėjo ir garsą, nes smūgis buvo stiprus. Kaltininkas pro juos pravažiavo, todėl įsidėmėjo valstybinį numerį. Kaltininkas nebuvo išlipęs iš automobilio. Mano, kad nepajusti ir neišgirsti smūgio pagal apgadinimus neįmanoma. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojos A. J. duoti parodymai. Ji parodė, kad buvo atvažiavusi į sporto salę apie 16.30 val. Treniruotės pabaigoje į salę atėjo vyrai ir paklausė trenerio, kieno yra balta Audi mašina. Ji pasakė, kad jos automobilis. Tuomet pasakė, kad jos automobilį apgadino kitas automobilis ir perdavė valstybinį numerį. Apgadintas automobilio galinis bamperis. Buvo įlenkimas ir nubraukimas, tai žymus apgadinimas, nes pakeistas visas bamperis. Žalos dydžio nežino, nes servisas apmokėjimą už padarytą žalą persiuntė tiesiogiai draudimui. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, tas pačias aplinkybes paaiškino tuoj pat po įvykio (b.l.3, 7), jas patvirtina ir tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuota, tai, kad liudytoja A. J. , atvykus pagal iškvietimą policijos pareigūnams, nurodė kaltininko automobilio valstybinį numerį, kurį jai perdavė eismo įvykio liudytojas (b.l.4). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti E. J..
E. J. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys – automobilių nuotraukos, kuriose matomas apgadinimų mastas (b.l.11-12), eismo įvykio schemoje užfiksuotas įvykusio eismo įvykio mechanizmas. Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad padaryti sužalojimai automobiliams nėra akivaizdžiai nežymūs, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, jog E. J. galėjo smūgio apskritai nejausti. Tai, jog automobilių kontaktą girdėjo už 30 metrų stovėjęs liudytojas A. M. paneigia E. J. versiją, kad garso negirdėjo, smūgio nepajuto. Esant tokioms aplinkybėms, pasišalinimas vertinamas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
E. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. J. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu padaryti automobilio apgadinimai nėra ypač žymūs, asmuo atsiprašė nukentėjusios. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad E. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3000 (trijų tūkstančių) Lt bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, E. J. asmenybę (administracine tvarka nebaustas), teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą E. J. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpį bei sumažinti baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų/289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.