Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-13, 21.30 val., (duomenys neskelbtini), V. P. vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo priešpriešinio eismo juosta, dėl ko sukėlė pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, priversdamas juos keisti važiavimo kryptį, važiuodamas toliau pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į lentų krūvą. Apgadino tik savo vairuojamą automobilį, taip pat policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17, 119, 127 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo nutarimas keičiamas dalyje dėl nuobaudų subendrinimo.

Apeliaciniame skunde V. P. teigia, kad skundžiamu nutarimu jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 8 d. ir 124² str. 1 d. jis nepadarė, nes nėra jo tyčios, kas yra būtina šių pažeidimų sudėčiai, o taip pat nepadarė ir pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 4 d., nes taip pat nėra jo tyčios, kadangi jis nesuvokė policijos pareigūnų reikalavimo esmės. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai įrodymų V. P. kaltei dėl jam skundžiamu nutarimu inkriminuotų pažeidimų padarymo pagrįsti. Iš liudytojo N. D. parodymų matyti, kad jis su šeima važiavo Panerių g., kuomet pastebėjo priešpriešine eismo juosta važiuojantį bei po visą kelią manevruojantį automobilį, kuris judėjo link (duomenys neskelbtini). Įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, iš karto paskambino policijai bei važiavo jam iš paskos. Dėl pavojingo automobilio manevravimo, kiti vairuotojai buvo priversti sukti į kelkraštį, ne kartą vos pavyko jiems prasilenkti. Be to, jis važiavo itin dideliu greičiu, nes važiuodamas paskui apie 140 km/h greičiu, jis jo negalėjo pavyti. Vienu metu persekiojamas automobilis buvo sustojęs prie (duomenys neskelbtini) aikštelės ir jam einant link automobilio, kad galėtų paimti raktelius, šis vėl pradėjo važiuoti. Vėliau užsukęs į (duomenys neskelbtini) jis vėl sustojo, o jam priėjus prie automobilio 3-4 metrų atstumu, vairuotojas, pravėręs dureles, jo paklausė, ko šis norįs ir vėl nuvažiavo. Įvažiavęs į miestelį, vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į lentų krūvą. Pribėgęs prie automobilio ištraukė raktelius ir prilaikė vairuotoją, kad jis niekur neišeitų, nes jis norėjo pasišalinti. Vairuotojo elgesys buvo neadekvatus, jis kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apie jo sumušimą nieko neminėjo. V. P. automobilis atrodė techniškai tvarkingas, ir jis vienu metu važiavo didesniu nei 140 km/h greičiu, todėl su tuščia padanga jis to nebūtų galėjęs padaryti, juo labiau, kad paskui jį iki eismo įvykio vietos važiavo apie 10-15 kilometrų. Šio liudytojo parodymus patvirtina liudytojo policijos pareigūnas S. V. parodymai, kad į lentų krūvą įvažiavusio automobilio vairuotojas elgėsi neadekvačiai, atrodė išsigandęs, minėjo, kad jį kažkas sumušė, nes jo veidas buvo nubrozdintas. Pasiūlius iškviesti medikus, jis atsisakė, taip pat pareikalavus pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė tai daryti. Be to, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą ir tuomet, kai buvo pristatytas į policijos komisariatą. Nekilo jokių abejonių, kad asmuo suprato reikalavimą pasitikrinti ir sąmoningai atsisakė tai daryti. Kitas liudytojas policijos pareigūnas D. D. taip pat parodė, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jo žandas buvo paraudęs, tačiau negirdėjo, kad pastarasis būtų sakęs, jog yra sumuštas. Kolegai pareikalavus, atsisakė pūsti į alkotesterį. Taip pat atsisakė pasitikrinti blaivumą ir pristatytas į policijos komisariatą.

Pažeidėjas skunde teigia, kad jis buvo sumuštas, kai sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje pasikeisti nuleistos padangos ir tuomet, kai atidarė galinį dangtį, jam buvo suduota iš nugaros per galvą. Todėl jis buvo potrauminio šoko būsenoje, tačiau sėdo į automobilį ir nuvažiavo nepasikeitęs nuleistos padangos. Tačiau tokie V. P. parodymai kelia pagrįstas abejones, nes dėl įvykio jis į policiją nesikreipė, o į medikus jis kreipėsi tik kitą dieną apie 16 val., bet jam iš esmės jokių sveikatos sutrikimų nebuvo diagnozuota. Nors V. P. nurodė, kad jam tariamai buvo smūgiuota iš nugaros, tačiau pareigūnai nurodė, kad sužalojimo žymių buvo ant V. P. veido. Pažymėtina ir tai, jog pažeidėjas nurodė, kad norėjo pasikeisti nuleistą automobilio padangą, bet to jis nepadarė. Tačiau su tariamai nuleista padanga nuvažiuoti pakankamai didelį atstumą (10 – 15 kilometrų) ir dar važiuojant labai dideliu greičiu (vietomis virš 140 km/h) būtų neįmanoma važiuoti ir manevruoti, juo labiau vairuotojui esant tariamo potrauminio šoko būsenos. Be to, iš paskos važiavęs liudytojas N. D. nurodė, kad V. P. automobilis atrodė techniškai tvarkingas. Pažymėtina ir tai, kad V. P. buvo ne kartą sustojęs ir paskui jį važiuojančio asmens teiravosi, ko šis iš jo nori, važiavo link namų, netoli kurių jis ir nesuvaldė vairuotos transporto priemonės, bendravo su policijos pareigūnais, kuriems nekilo jokių abejonių dėl V. P. gebėjimo suprasti kas vyksta ir jo sąmoningo atsisakymo tikrintis blaivumą. Liudytojai nurodė, kad nuo V. P. sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Šios aplinkybės ir nustatyti faktai neabejotinai patvirtina, kad V. P. atsisakė pūsti į alkotesterį, taip vengdamas pasitikrinti blaivumą ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, ir aiškiai suprato policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti blaivumą. Pažeidėjas taip pat teigia, kad teismas turėjo specialiai ištirti jo gebėjimą suvokti pareigūnų reikalavimus pažeidimo metu ir juos įvertinti. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės, tame tarpe dėl V. P. būsenos įvykio metu yra aiškios, todėl apylinkės teismas pagrįstai papildomai netyrė V. P. sveikatos būklės. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai V. P. nubaudė pagal ATPK 124¹ str. 8 d. ir 124² str. 1 d., nes nėra jo tiesioginės tyčios, o dėl patirto sužalojimo buvo potrauminio šoko būsenoje, todėl elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, todėl nesuvokė pareigūnų reikalavimo esmės, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad subendrindamas administracines nuobaudas teismas neteisingai sudėjo jam paskirtas papildomas nuobaudas, nenurodė nuobaudų bendrinimo būdo. Kadangi šioje dalyje sutinkama su skundo argumentais, todėl vertinama, jog apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 33 str. 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose; šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Įstatymas nenurodo nuobaudų bendrinimo būdų, tačiau nustato, kad galutinė nuobauda negali viršyti maksimalios nuobaudos, numatytos už sunkiausią teisės pažeidimą, dydžio. ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostata liečia tik pagrindines administracines nuobaudas ir turi būti aiškinama taip, kad organas, skiriantis nuobaudą, gali pagrindines nuobaudas, paskirtas už atskirus administracinius teisės pažeidimus, sudėti (visiškai ar iš dalies) arba apimi. Bendrinimo būdą pasirenka teismas, tačiau sprendime turi būti nurodytas nuobaudų bendrinimo būdas, o galutinė administracinė nuobauda negali viršyti sankcijos už sunkiausią teisės pažeidimą maksimalios ribos. Tuo tarpu papildomos nuobaudos tarpusavyje nebendrinamos, o pasirenkama viena iš paskirtų papildomų nuobaudų. Tikėtina, kad tai bus griežčiausia papildoma nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-37-2014).

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas pagrindines nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 124¹ str. 8 d. (5 Eur bauda), 124² str. 1 d. (150 Eur bauda) ir 126 str. 4 d. (650 Eur bauda) subendrino dalinio nuobaudų sudėjimo būdu, todėl konstatuojama, kad teismas subendrindamas nuobaudas nepažeidė ATPK 33 str. numatytų nuobaudų bendrinimo taisyklių bei teismų praktikos, todėl teisingai paskyrė subendrintą pagrindinę nuobaudą. Tačiau bendrindamas papildomas nuobaudas, paskirtas pagal 124² str. 1 d. (4 mėnesiai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ir 126 str. 4 d. (2 metai 6 mėnesiai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), apylinkės teismas jas taip pat subendrino dalinio sudėjimo būdu, nors iš ATPK 33 str. 2 dalies nuostatų ir aukščiau minėtos LAT nutarties administracinėje byloje matyti, kad papildomos nuobaudos tarpusavyje nebendrinamos. Tokia apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta klaida yra pagrindas pakeisti nutarimą, sumažinant paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 metų 6 mėnesių, kuri yra paskirta už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimą pakeisti:

Nurodyti, kad paskirtos pagrindinės nuobaudos už ATPK 124¹ str. 8 d. (5 Eur bauda), 124² str. 1 d. (150 Eur bauda) ir 126 str. 4 d. (650 Eur bauda) subendrintos dalinio sudėjimo būdų, t. y. prie griežčiausios iš nuobaudų pridėjus dalį švelnesnių nuobaudų.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 2 metų 6 mėnesių.

Likusios nutarimo dalies nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.