Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini)- statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 258 str. 2 d., teismas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos ginklams priskiriamas smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko nešiojo prie savęs iki 2012-03-11 17.00 val., kuomet Vilniuje, V. Mykolaičio-Putino g. 5, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis Ž. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš 1-2 metus Kalvarijos miestelyje Kalvarijų turguje iš nepažįstamo vyro (praėjus laikui, jo apibūdinti negali) nupirko už 20 Lt teleskopinę lazdą. Pirko savigynai, nežinojo, kad tai įstatymo uždrausta. Visą laiką teleskopinę lazdą laikė sandėliuke, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 11 d. automobiliu atvažiavo į renginį (skirtą Kovo 11-osios d.) Vilniaus mieste. Teleskopinę lazdą paėmė (savigynai) su savimi, ją nešiojo laikiklyje, pritvirtintame prie diržo. Tą pačią dieną, t.y. 2012-03-11 apie 17 val. buvo klube ant Tauro kalno, Vilniuje, ir tuo metu, kai išėjo be striukės į lauką, jį sulaikė policijos pareigūnai ir dėl teleskopinės lazdos laikymo pristatė į policijos komisariatą, (b.l. 26-27).

Kaltinimas Ž. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 258 str. 2 d., grindžiamas ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vadas A. E. parodė, kad 2012-03-11 apie 17 val. patruliuodamas kartu su būrio vadais A. S. ir R. R. Vilniuje, Vinco Mykolaičio Putino g. 5 pastebėjo asmenį,, kaip vėliau sužinojo, Ž. P., kuris turėjo už diržo užkištą teleskopinę lazdą su juoda rankena, taip pat prie kelnių diržo buvo prisegtas dėklas su peiliu (15 cm ilgio geležtė) medine rankena. Ž. P. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Praėjus laikui, neprisimena, ar Ž. P. ką nors paaiškino dėl teleskopinės lazdos ir peilio nešiojimo, (b.l. 8-9).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1518)-ISl-5540 nustatyta, kad tirti pateikta lazda yra kieto metalo teleskopinė lazda, kuri yra D kategorijos ginklams priskiriamas smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas. Tirti pateiktas peilis yra medžioklinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateikta teleskopinė lazda pagaminta pramoniniu būdu, (b.l. 16-17).

Nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 258 straipsnyje dispozicija yra blanketinė – nukreipiantį į kitą teisės aktą. Norminis aktas, reglamentuojantis disponavimą ginklais, yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 d. numatyta, kad D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams, o 7 straipsnio 2 d. 7 p. numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, tai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt.

Pas kaltinamąjį rastos metalinės teleskopinės lazdos priskyrimą atitinkamai ginklų kategorijai yra specialiai pasisakyta „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams, ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ 2008 m. sausio 28 d. posėdžio protokolo Nr. 7 išrašo (Valstybės žinios, 2008-03-04 Nr. 26-964) 2-me punkte, kuriame kalbama, kad kietojo metalo teleskopinės lazdos priskiriamos D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, nustatant atitinkamą ( tai yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytą) jų prekybos bei naudojimo tvarką. Kaip patvirtinama specialisto išvada Nr. 140-(1518)-IS1-5540) pas kaltinamąjį rasta metalinė teleskopinė lazda yra smogiamosios-triuškinamosios grupės šaltasis nešaunamasis ginklas, priskiriamas prie D kategorijos ginklų (b.l. 16-17). Tai reiškia, kad ji nėra priskiriama prie draužiamų civilinėje apyvartoje ginklų ir tokiai lazdai taikoma D kategorijos ginklų prekybos ir naudojimo tvarka, kuri ir reglamentuojama minėtame Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo. Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 9 d. numatyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Tokiais ginklais gali prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais (24 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų prekyba). Ginklų pardavėjai privalo registruoti visų kategorijų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų taip pat parako, kapsulių ir tūtelių su įstatytomis kapsulėmis tiekėjus ir pirkėjus nustatytos formos žurnale ir apie parduotą ginklą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti policijos įstaigą, kuri išdavė leidimą įsigyti ginklą (išskyrus šaudmenis D kategorijos ginklams, dujinius aerozolinius įrenginius ir D kategorijos šaltuosius ginklus) (24 str.). Kaltinamajam Ž. P.reiškiamas kaltinimas neteisėtu D kategorijos ginklo įsigijimu visiškai niekuo nei pagrįstas, nei įrodytas. Jau minėta, kad byloje minimą D kategorijos ginklą gali įsigyti specializuotoje ginklų prekybos vietoje bet kuris pilnametis asmuo. Nors tokį ginklą gali parduoti tik specialūs – atitinkamą licenciją turintys subjektai, jo pardavimo nereikia registruoti nei specialiame parduotuvės žurnale, nei teikti atitinkamos informacijos policijos įstaigoms. Ši įstatymo nuostata sąlygoja situaciją, kad tokio pobūdžio ginklų įsigijimo teisėtumo kontrolė iš esmės yra neįmanoma.

Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal subjektus ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Iš bylos duomenų (b.l. 24) matyti, kad pranešime apie įtarimą Ž. P. pranešta, jog jis įtariamas dėl to, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos ginklams priskiriamas smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nešiojo prie savęs iki 2012-03-11 17.00 val., kuomet Vilniuje, V. Mykolaičio-Putino g. 5, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Tokia veikos teisinė kvalifikacija taip pat nurodyta ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 45-46). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotas bylų supaprastintas procesas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. numato teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti nurodyti BPK 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys, kurių turinys iš esmės turi būti identiškas prokuroro pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turiniui ir teismas jokių esminių korekcijų daryti negali.

Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, teisėjas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme, jeigu bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės), kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota (yra pagrindas manyti, kad veiką reikia kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nors faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesikeičia (BPK 256 straipsnio 3 dalis); kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. rugsėjo 17 d. Nr. 48 nutarimas Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą). Vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, darytina išvada, kad teisėjai, teismo baudžiamajame įsakyme gali ne tik padaryti redakcinius veikos, dėl kurios padarymo kaltinamasis baudžiamas, pataisymus, bet ir padaryti nežymius nusikalstamos veikos aplinkybių patikslinimus, nepasunkinančius kaltinamojo teisinės padėties, pavyzdžiui, nežymiai sumažinant nusikalstamos veikos apimtį, jeigu tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, patikslinant nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ar kitas aplinkybes, jeigu tai nėra susiję su kaltinamojo teisės į gynybą varžymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo mėn. 17 d. Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, apžvalga Nr. 48).

BPK 255 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas savo iniciatyva kaltinamajam bei kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismo vertinimu, šalinant iš kaltinimo tam tikras aplinkybes Ž. P. pareikšto kaltinimo esmė nesikeičia ir teismo vertinimu nebus padarytos esminės korekcijos, taip pat teismo vertinimu šias klaidas galima ištaisyti neperduodant bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl vadovaujantis BPK 255 str. 1 d. nuostatomis teismas šalina iš Ž. P. kaltinimo, aplinkybę dėl neteisėto teleskopinės lazdos įsigijimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų. Ginklo nešiojimas – tai jo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kurios suteikia galimybę ginklą panaudoti nedelsiant.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus.

Pats kaltinamasis Ž. P. nurodė, jog lazdą nešėsi savigynos tikslais. Be to, jos laikymo vieta, t. y. laikiklyje pritvirtintame prie diržo, rodo, kad ši lazda esant reikalui be jokių didesnių trukdžių galėtų būti panaudota.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad kaltinamasis Ž. P. teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos ginklams priskiriama smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko nešiojo prie savęs iki 2012-03-11 17.00 val., kuomet Vilniuje, V. Mykolaičio-Putino g. 5, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, Ž. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 258 str. 2 d.

Kaltinamojo Ž. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs. Ž. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba (b.l. 32), administracine tvarka nebaustas (b.l. 33), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 35), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b.l. 36), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 37), UAB Šakių psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra (b.l. 39), VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro dėl psichikos ir priklausomybės lygų apskaitoje nepriklauso (b.l. 42).

Ž. P. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus, kad:

Ž. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 258 str. 2 d. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą, todėl procesas kaltinamojo atžvilgiu gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą į kaltinamojo Ž. P.asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Ž. P. už nusikalstamą veiką skirtina bauda. Ž. P. sutinka su prokuroro sprendimu, tačiau prašo sumažinti siūlomą baudos dydį, kadangi augina vienas du nepilnamečius vaikus (b.l. 43). Teismo vertinimu prokuroro siūlomas baudos dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 258 str. 2 d. ir nubausti 5 MGL t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Įpareigoti Ž. P. 5 MGL t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų baudą per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.