Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta . (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta . (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti . (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. A. 2019-09-01, apie 01.00 val., sandėliuke, esančiame . (duomenys neskelbtini), pririšusi bendrai jai su K. S. priklausančiam šuniui virvę ant kaklo, o kitą virvės galą pririšusi prie medinės sijos, paliko šunį kaboti kilpoje, tokiu būdu jį pakardama, žiauriai elgėsi ir kankino gyvūną, dėl ko gyvūnas žuvo

Kaltinamoji D. G. A. dėl jai inkriminuotos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-01, apie 01.00 val. jai ir K. S. bendrai priklausantis šuo pabėgo iš sandėliuko. Ji šunį sugavo ir pririšo prie jo kaklo virvę, nusivedė jį atgal į sandėliuką, kur šuo buvo laikomas. Atsivedusi šunį į sandėliuką, kitą virvės galą pririšo aukštai prie medinės sijos ir taip pakorė minėtą šunį, dėl ko šis ir mirė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, jai labai gėda (b. l. 95-96).

Kaltinimas be visiško D. G. A. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Liudytojas K. S. parodė, kad 2019-09-02, apie 15.00 val., kartu su sugyventine J. Š. nuėjo į draugės D. G. A. namus . (duomenys neskelbtini). Sugyventinė norėjo pasirinkti obuolių, o jis ėjo pašerti savo šuns, kurį laikė pas D. G. A. Kai D. atidavė savo šunį susitarė, kad ji šunį prižiūrės, tačiau šuniu rūpinosi ir jis, todėl šuo priklausė abiem, jam ir D. Kai atėjo, D. buvo darbe, tačiau jis turi raktus nuo vartelių. Kiek anksčiau šuo buvo laikomas namo kieme prie būdos, o pastaruoju metu buvo laikomas kieme esančiame sandėliuke, kad nesipjautų su pas D. atvykstančių giminaičių atsivežamu šunimi. Atsidaręs sandėliuką pamatė, kad šuo sandėliuke yra pakartas. Jis išsigando, pasidarė bloga, iš karto išėjo iš sandėliuko. Pasakė savo sugyventinei, kad nebėra jų To. Savo šunį paskutinį kartą matė gyvą 2019-08-31 (b. l. 29-30, 34-35) .

Liudytoja J. Š. parodė, kad gyvena bute . (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi. Maždaug prieš 5 metus sūnus parsinešė į namus šuniuką, kurį augino maždaug metus laiko, nes kai šuo užaugo, namuose jam buvo ankšta. Tuomet šunį atidavė draugui K. S.. Šuniu rūpinosi, jam maistą pirkdavo kartu su Ko. Maždaug prieš 3 metus ji su K. susipažino su netoliese gyvenančia D. G. A., kuri pasiūlė šunį laikyti jos kieme . Ji pasakė, kad šuniui ten bus geriau, laisviau gyventi ir apsaugos kiemą. Ji su K. sutiko ir šunį ten nuvedė. Ji ir K. turėjo kiemo raktus, galėjo patekti į kiemą, pašerti šunį. Šunį šerdavo ir rūpinosi bendru sutarimu. Paskutiniu metu šuo kartais būdavo uždaromas į sandėliuką, nes vykstant namo padalijimui, po D. G. A. dėdės mirties, jo sūnui, kuriam paveldėjimo teise atiteko pusė namo, ir sutuoktinei D. M. nepatiko kieme augantis šuo. Ji yra minėjusi, kad nenori, kad šuo būtų kieme, todėl kai jie atvykdavo, šuo būdavo uždaromas sandėliuke. Kartais, kai D. būdavo pavartojusi alkoholio, K. sakydavo, kad jis pasiimtų šunį, kad ji jį paleis valkatauti, kad jai atsibodo. 2019-09-02, apie 15.30 val., kartu su K. nuėjo pašerti šuns. K. įėjo į sandėliuką ir pamatė, kad šuo negyvas. Ji į sandėliuką nėjo, bijojo. Šuo svetimų žmonių neprisileisdavo. Sandėliuke jis niekada nebūdavo rišamas (b. l. 42-43).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta . (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas sandėliukas, kuriame pakartas šuo (b. l. 11-16).

Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodyta, kad gyvūnui nustatyti sužalojimai - stranguliacinė vaga kaklo srityje ties skydine kremzle, kuri galėjo atsirasti dėl užspaudimo, veržimo, smaugimo, dėl ko išsivystė mechaninė asfiksija (b. l. 67-68).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar kankino gyvūną, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, t. y.: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tačiau atsižvelgdamas ir į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti ir veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, o 5 straipsnyje išvardinti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomi, tarp jų gyvūnų nugaišinimas, naudojant tik veterinarinius vaistus, kiti nugaišinimo būdai yra draudžiami.

Nagrinėjamoje byloje D. G. A. buvo inkriminuotas žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo, kai dėl to gyvūnas žuvo, požymiai, tačiau kaip ir minėta šie objektyviosios veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs.

Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu, ir gyvūno žūties ar suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

Kaltinamoji D. G. A. parodė, kad pakorė šunį. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas pakartas šuo. Iš specialisto išvados matyti, kad šuns mirties priežastis – mechaninė asfikcija. Apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad šuo svetimų žmonių neprisileisdavo.

Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji D. G. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nusikalstama veika pagal BK 310 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, tačiau iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamoji kankino šunį, nes byloje nustatyta, kad kaltinamoji pakorė šunį, tai nebuvo besikartojantis, dėsningas elgesys.

Pakardama šunį kaltinamoji D. G. A. pagal savo asmenines savybes (dirba slaugytoja) suprato, kad toks jos veikimas sukels šuns mirtį, taip veikti norėjo, todėl daytina išvada, kad veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. G. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 99-100).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 str.). Ji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nėra pagrindo, dirbanti.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už 310 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 60 (šešiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 40 (keturiasdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistosios gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

Išaiškinti D. G. A., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, ji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Išaiškinti D. G. A., kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.