- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-26
- Bylos Nr.
- A20.-510-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00510-664
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Sirijos Arabų Respublikos piliečiui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma Sirijos Arabų Respublikos piliečiui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini))(toliau – Užsienietis), taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025-12-25, bet ne ilgiau nei galutinai bus nustatyta jo teisinę padėtis Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodoma, jog Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, keliavo per Europos Sąjungos šalis neteisėtai ir neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, atsisako geranoriškai vykti į kilmės šalį, todėl išlieka pagrindas manyti, jog Užsienietis turėdamas laisvą judėjimą gali vėl bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį.
2. Užsienietis nurodė, jog pritaria teikimui. Paaiškino, jog neturi nei kur gyventi Lietuvoje, nei pažįstamų, nei finansinių lėšų pragyventi. Asmens dokumento neturi, turi tik nuotrauką telefone. Užsieniečio atstovė nurodė, jog įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui ir švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo ribojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. 2025 m. rugsėjo 24 d. 07.30 val. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai neįsileido Užsienietį ir jį perdavė Lietuvos Respublikos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. Užsienietis telefone pateikė Vengrijos išduoto leidimo gyventi Nr. 001121355, galiojančio nuo 2023-09-05 iki 2028-03-22 nuotrauką, jokių kitų asmens dokumentų su savimi Užsienietis neturėjo. Išsiuntus užklausimą Vengrijai, gautas patvirtinimas, jog Užsienietis turi teisę būti Vengrijoje.
4.2. 2025 m. rugsėjo 24 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 25S208730, Užsienietis įpareigotas išvykti iš Lietuvos per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2025-10-08. Konstatuota, jog asmuo neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.
4.3. 2025 m. rugsėjo 25 d. Užsienietis pateikė raštišką atsisakymą savanoriškai grįžti į kilmės šalį, nurodydamas priežastį- lėšų tam neturėjimas.
4.4. 2025 m. rugsėjo 25 d. 14.45 val. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu Užsienietis sulaikytas neilgiau nei iki 48 val., kadangi jo buvimas šalyje yra neteisėtas, nes Užsienietis nepateikė ir neturi paso ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (vizos ar leidimo gyventi), turi galiojantį leidimą gyventi Vengrijoje, tačiau atsisako savanoriškai išvykti į Vengriją. Užsienietis perduotas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui.
4.5. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie šį asmenį nėra. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje bei Interpolo generalinio sekretoriato bazėje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl šio asmens neįsileidimo bei paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsieniečio atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas Užsienietis būtų pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
5. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi galiojančio asmens dokumento, taip pat jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, turi būti nustatoma jo teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
6. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
7. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
8. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančių asmens dokumentų, Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis atsisako savanoriškai grįžti į kilmės šalį (nurodo, jog tam neturi lėšų). Taip pat nustatyta, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Užsienietis Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenei, duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, teismui nepateikta.
9. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 p. įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos (grąžinimo į kilmės šalį). Pagrindo taikyti kitos rūšies, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytą, alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgus į Užsieniečio asmenybę, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2–4 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Skirti Sirijos Arabų Respublikos piliečiui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. gruodžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.