Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji R. S., 2024 m. vasario 27 d., apie 19.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)., žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. R. į veido sritį, taip dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, sukėlė nukentėjusiajam E. R. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2024-02-27, nuvažiavo į kaimą pas tėvus, nuvežė jiems vaistų. Padavusi tėvams vaistus ėjo link mašinos, o E. išėjo iš pirtelės ir pasakė, kad vaistus tegul veža tie, kam pinigus dalina ir gestikuliuodamas rankomis priėjo. Kieme vyko žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju. Sudavė E. R. smūgį ir išvažiavo. Dėl to labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam bylinėjimosi išlaidas, atlygino žalą padarytą Kauno teritorinei ligonių kasai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2024-02-27, apie 19 val. atvažiavo R., atvežė seneliams vaistų. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Ji spjaudė jam į veidą ir sudavė į veido sritį. Po smūgio jautė skausmą, pradėjo tinti veidas, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą. Atsisako civilinio ieškinio dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir patvirtino, jog jam buvo atlygintos bylinėjimosi išlaidos.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07845-24 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d., nes tikslinant įvykio aplinkybes ROIK: 0124000117779 buvo nustatyta, kad 2024-02-27 apie 19:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu R. S. trenkė vieną kartą kumščiu į veido kairės pusės skruostą E. R. taip sukeldama jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis po VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų apžiūros paleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio vieta neapžiūrėta, niekas nepaimta, nefotografuota (1 t., b. l. 7-13).

Iš gauto E. R. pareiškimo matyti, jog jis nurodė, kad 2024-02-27 apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto metu jo žmonos N. R. sesuo R. S., jam vieną kartą iš kumščio trenkė į veido kairės pusės skruostą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Prašo policijos pareigūnų nubausti jo svainę R. S.. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 14-25).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo E. R. kairės pusės veido skruostą jokių akivaizdžių sužalojimų nesimato. Daugiau apžiūrint nukentėjusiojo rūbais neuždengtas atviras kūno vietas, jokių akivaizdžių sužalojimų, sumušimų, odos spalvos pakitimų, mėlynių, nubrozdinimų ar kitokių sužalojimų nenustatyta. Fotografuota (1 t., b. l. 82-84, 85-91).

Specialisto išvadoje Nr. G 621/2024 (02) užfiksuota, kad E. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, 2024-02-27 ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu kuo galėjo būti rankos kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 111-113).

Akistatos protokole užfiksuota, kad suvesti į akistatą asmenys yra nukentėjusysis E. R. ir įtariamoji R. S.. Akistatos metu nukentėjusysis E. R. tvirtino, kad įvykus žodiniam konfliktui, R. S. spjovė 3 kartus jam į veidą, jam sudavė vieną kartą kumščiu į kairę veido pusę, pataikydama į žando sritį ties akimi, po suduoto smūgio pajuto skausmą, perštėjimą, veido kaitimą. Įtariamoji R. S. parodė, kad girdėjo E. R. parodymus, su kuriais nesutinka, nes E. R. ateidinėdamas nuo pirtelės, jau burnodamasis dėl tėvų, kad tegul rūpinasi tėvais tas, kam kišami pinigai. Jai atsakius trumpai, kad ne jam skirstyti pinigus. Tada E. R. įsiplieskė, pradėjo gestikuliuoti rankomis, kurias ji atstūmė rankomis jo rankas sau nuo veido, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji jokio smūgio E. R. tyčia nesudavė, tuo labiau kumščiu. Ji nejautė, kad nustumdama E. R. nuo savęs, ji būtų palietusi E. veidą (1 t., b. l. 131-134).

Liudytojas G. S. parodė, kad parodymus duoti sutinka. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su žmona R. S.. 2024-02-27 dieną baigusi darbą jam paskambino žmona R. ir pasakė, jog reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini)., ir nuvežti R. tėvams vaistus. Maždaug apie 18.30 val., jie su R. nuvyko pas jos tėvus į (duomenys neskelbtini). Sustojus prie namo, kuriame gyvena R. tėvai, jis liko sėdėti automobilyje, o jo žmona R. nuėjo iki savo tėvų nunešti vaistus. Neilgai trukus, už kelių minučių, jis sėdėdamas automobilyje išgirdo, jog iš tėvų namų į lauką išėjo R.. Girdėjo, kad ji kieme konfliktuoja su savo sesers vyru E. R.. Ką tiksliai R. ir E. vienas kitam pasakė, neįsidėmėjo. E. R. remontuojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl tą dieną buvo tame name. Jis išgirdęs, jog R. konfliktuoja su E., iš savo automobilio išlipo, kadangi žino, jog E. yra smurtavęs prieš savo žmoną, pabijojo, jog jis nepultų smurtauti prieš R., todėl tik išlipęs iš automobilio jis savo žmonai liepė sėsti į automobilį ir žmonai įsėdus, jie išvažiavo. Kadangi jau buvo tamsu, o jis sėdėjo automobilyje , todėl jis tikrai nematė, ar R. ir E. sudavė vienas kitam kokius nors smūgius. Jokių žmonių kieme jis nematė, nemano, kad šį įvykį galėjo kas nors matyti (1 t., b. l. 137-140).

Liudytoja N. R. parodė, kad supranta, kad gali atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus dėl sesers R. S., kuri yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką. Ji sutinka duoti parodymus. Ji yra įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Ji su seserimi R. S. mažai bendrauja. 2024 metų vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai datos nepamena, jos vyras E. R. vienas buvo nuvykęs į jų butą, kuris yra tame pačiame name, kur gyvena jos tėvai, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras važiavo darbuotis prie statomos pirtelės. Kad tėvai serga ji žinojo. Vakare, tiksliai valandų nepasakys, bet jau buvo sutemę, gali būti po 19.00 val., jai paskambino vyras E., kuris pasakė, kad važiuoja jau namo ir pasakė, kad įvyko konfliktas su jos sese R. S., minėjo vyras, kad konflikto metu R. jį apspjovė ir kad „prasileido" nuo R. smūgį. Daugiau apie įvykį nieko nesakė, o kai jis grįžo į namus matė, kad vyro kairės pusės žandas yra paraudęs. Vyras E. pasakojo, kad konfliktas įvyko dėl R. pasisakymo apie netinkamus tėvų kaimynus, taip prasidėjo ginčas tarp jo ir R., kurio metu R. apspjovė jį ir jam trenkė, Kuo trenkė, nesakė. Būnant namuose, vyras pradėjo skųsti galvos skausmu, todėl nusprendė važiuoti į Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių. Tuo metu dar matėsi paraudimas veido. Ji kartu su vyru į gydymo įstaigą nevyko. Kitą dieną po įvykio E. paskambino pareigūnai ir kvietė atvykti į Radviliškio komisariatą dėl jo sužalojimo (1 t., b. l. 147-150).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašas, darytas 2024-02-27. Įrašo pradžia 23:47 val., trukmė 4 min. 9 s. Apžiūrint „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašą girdisi, jog (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja N. B. telefonu bendrauja su vyru, kurio paklausia „su E. R. kalbu?". Girdisi, jog vyras atsako „taip". Girdisi, jog pareigūnė E. sako „gavome pranešimą, jog jūs kreipėtės į Radviliškio ligoninę ir jums yra įtariamas smegenų sukrėtimas". Girdisi, jog E. nurodo „taip". Girdisi, jog pareigūnė E. klausia „kaip čia viskas nutiko?". Girdisi, jog vyras pasakoja, kad buvo kaime adresu (duomenys neskelbtini), kur darbavosi, tada atvažiavo žmonos sesuo R. su vyru ir ėmė jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nurodo, kad R. jam trenkė į kairės akies sritį, o kai pradėjo skaudėti, nuvyko į Radviliškio ligoninę, po apžiūros gydytojai nusprendė jį vežti į Šiaulius peršviesti, vėliau išleido gydytis į namus. Girdisi, jog policijos pareigūnė E. paklausia, ar šis rašys pareiškimą ir pasako, jog reikalinga jį apklausti. Girdisi, jog pareigūnė su E. susitaria, jog E. 2024-02-28 ryte pats atvyks į Radviliškio r. PK apklausai. Vaizdo ir garso įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas įrašytas į DVD laikmeną (1 t., b. l. 46-48, 49).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Kieme yra vieno aukšto pastatas, jame matyti 13 medinių durų. Konflikto vieta yra tarp trečių ir ketvirtų pastato durų arčiau į kiemo pusę. Apžiūros metu nieko nerasta, niekas nepaimta. Teritorija vaizdo kameromis nestebima. Fotografuota (1 t., b. l. 54-60).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad R. S., 2024 m. vasario 27 d., apie 19.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. R. į veido sritį, taip dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, sukėlė nukentėjusiajam E. R. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.

Kaltinamoji kalta prisipažino, teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, ir dėl to sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šią aplinkybę patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kurie logiškai ir nuosekliai susiję su byloje surinktais kitais įrodymais, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino įvykio aplinkybes, analogiškai viską nurodė ir teisme. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamoji jam vieną kartą sudavė į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, kilus mažareikšmiam konfliktui. Kaltinamoji suduodama nukentėjusiajam į veido sritį veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jos suduotas smūgis sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą bei gali jį sužaloti, ir to siekė. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudama kaltinamoji sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis E. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamosios (2 t., b. l. 150-156). Nukentėjusysis E. R. atsisakė civilinio ieškinio dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir patvirtino, jog kaltinamoji atlygino jam bylinėjimosi išlaidas – 400 eurų, todėl procesas dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktinas.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 241,67 eurų žalos atlyginimo, atlygintas, žala sumokėta ( 1 t., b. l. 116 -120, 2 t. b. l. 181), todėl procesas dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktinas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusį nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Ji neteista (2 t., b. l. 39), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 41), dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 48, 167-170), Psichikos ligų registre ir priklausomybės ligų registre neregistruota (2 t., b. l. 46). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji nurodė, kad gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai ją vertina, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis nurodė, jog pretenzijų kaltinamajai neturi, žala Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginta, bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiajam atlygintos, nukentėjusysis atleido kaltinamajai ir prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, byloje jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 24-25), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD laikmena, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD laikmena, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Procesą pagal nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamosios baudžiamojoje byloje nutraukti.

Procesą pagal Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 241,67 eurų žalos atlyginimo iš kaltinamosios baudžiamojoje byloje nutraukti, nes žala atlyginta.

Išaiškinti R. S.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.