Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-1823-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
T-1823-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00480-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
K. S.
Kategorijos
Byla Nr. T-1823-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00480-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio 9 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebima, jog nuteistasis itin aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, siekdamas valdyti su jo nusikalstamumu susijusią riziką. Bausmės atlikimo metu stebima pažanga, nes nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą bei specialybę, nuo (duomenys neskelbtini) dirba, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, dengė finansinius įsipareigojimus, galiojančių nuobaudų neturi, buvo septyniolika kartų paskatintas. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: pastovi bei patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę; aukšta motyvacija mokytis bei įgyti naujų kvalifikacijų; aukšta motyvacija dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose; gebėjimas susidoroti su stresiniais išgyvenimais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

K. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 17 d., pabaiga – 2026 m. spalio 17 d.

Anksčiau teismo teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs Komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam K. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismo nuomone, K. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog K. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo septyniolika kartų skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką K. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas du kartus, šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę); būdingas smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie praeityje neskatino nuteistojo prosocialaus elgesio raiškos; būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); diskriminacinės nuostatos nukentėjusiojo atžvilgiu (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamo veikos padarymą, vienos iš jų – už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, itin žiauriai nužudė žmogų), padarymą, nuteistasis anksčiau taip pat buvo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas bendrininkų grupėje. Nuteistojo bendrininkai iki suėmimo gyveno tame pačiame rajone, šalia nuteistojo gyvenamosios vietos. Po bausmės atlikimo nuteistasis teigia gyvensiantis tuo pačiu adresu, kuriuo yra deklaruotas, pateiktas teisės pažeidėjo tėvų sutikimas gyventi nurodytu adresu. Nuteistasis turi problemų dėl kalbos barjero su skaitymu, rašymu lietuvių kalba, kadangi jis (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą, baldžiaus specialybę. Šiuo metu dirba, sulaukia finansinės paramos iš artimųjų, neturi finansinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad dvi iš nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo finansinio pobūdžio (vagystė, plėšimas), siekiant lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Nuteistojo atžvilgiu pirmą kartą buvo taikyta švelnesnė baudžiamojo poveikio priemonė - bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šio laikotarpio metu jis įvykdė naują nusikalstamą veiką. Analizuojant nuosprendį stebima, kad nuteistasis savo veiksmais buvo vienas aktyviausių vykdant paskutinę nusikalstamą veiką, nors pats mano, kad nusikalto paveiktas draugų bei noro pasirodyti prieš juos. Didžiausią įtaką nusikaltimo padarymui padarė bloga draugų kompanija ir lengvabūdiškas elgesys. Paklaustas, dėl ko įvykdė nusikalstamą veiką, nuteistasis teigia, kad norėjo „pavaidinti“ prieš draugus, nepasirodyti silpnas. Taip pat pažymi, kad jis buvo jauno amžiaus, nuobodžiavo. Šiuo metu su jais ryšių nepalaikantis, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis grįžęs iš laisvės atėmimo vietos galimai vėl gyvens šių asmenų kaimynystėje. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį. Vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo patirtį, yra identifikuojami vartojimo sunkumai bei nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos su alkoholio vartojimu. Pažymima, kad visas nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtinio pobūdžio, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu stebima, jog nuteistasis aiškiai suvokia piktnaudžiavimo alkoholiu žalą organizmui bei psichikai, o taip pat ir įtaką jo elgesiui bei pasirinkimams. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas nesiekia savęs teigiamai pozicionuoti, pateisinti savo buvusio elgesio. Pripažįsta, jog jauno suaugusiojo amžiuje buvo gana lengvabūdiškas, lengvai išprovokuojamas, bet kokį jam nepatikusį kitų elgesį (ar žodžius) priimdavęs, kaip įžeidimą ir į tai buvo linkęs reaguoti fizine jėga, grasinimais. Pripažįsta, jog nusikalstamų veikų metu veikė spontaniškai, impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nei sau pačiam, nei nukentėjusiems asmenims. Vertinimo metu nuteistasis savo elgesį nusikalstamų veikų metu yra linkęs sieti su pasidavimu impulsui, norui pritapti bei pagiežos jausmu nukentėjusiam (ypač žmogžudystės atveju). Šiuo metu jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog paskutiniam asmens įvykdytam nusikaltimui buvo būdingos diskriminacinės prielaidos (t. y. nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo, nes identifikavo jį kaip „pedofilą“). Vertinimo metu kalbant apie asmens dabartines nuostatas jis pripažįsta, jog „tokių žmonių“ elgesio nepateisina, jį niekina, tačiau nemano turintis teisę „vykdyti teisingumą“, keršyti bei nurodo, jog tam yra teisinė sistema. Kalbėdamas apie nusikaltimą nurodo, jog net ir tuomet neturėjo intencijų nužudyti nukentėjusiojo, tiesiog norėjo „pamokyti“. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. S. neatliktos bausmės dalis (4 metai 1 mėnesis 9 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė