Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti viešoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja M. U. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji nuo 2008-06-16 dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Ten dirba buhalterės pareigose. Jų įmonė nuo 2014-05-01 pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Asmeniškai turėjo prisijungimą dirbti su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“, su ja dirbo, dirba iki šiol. Buvo laiko tarpas, kaip tarp jų įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) sutartis buvo nutraukta, t. y. buvo nutraukta nuo 2015-09-30 iki 2015-12-21. Šiuo laikotarpiu apskaitą tvarkė J. S.. Jos darbo pobūdis yra pagrinde darbo užmokesčio apskaita, deklaracijos mokesčių inspekcijai ir sodrai, ataskaitos statistikos departamentui, ataskaitos dėl pinigų srautų įmonės direktoriui, inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje. Jos prisijungimo vardas kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ yra „m.“. Jį yra gavusi nuo 2014-05-01. Į tyrėjo klausimą: Ar jūs laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu ištrynėte (panaikinote) UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusias pastabas apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje: („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaudota gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaudota pakuojant pledus“, „Sunaudota ūkio reikmėms“? liudytoja atsakė: UAB (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už klausime pateiktus duomenis. Jokių duomenų asmeniškai nekeitė, netrynė. Klausime esantys duomenis apie 2014 metus jų įmonei yra pateikusi J. S., kuri dirba UAB (duomenys neskelbtini). Šių duomenų jie netikrina. Tai yra „gamybos apskaita“. Už ją bent šiuo metu atsakinga R. Š.. Kas prieš ją tvarkė gamybos apskaitą nežino. Kaip minėjo, gali pakomentuoti tik 2014 metus, nes nuo tada buvo sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 111-113). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė kad pagal sutartį jie nebuvo atsakingi už gamybos apskaitą, negalėjo keisti duomenų. Turėdama prisijungimo vardą, ji galėjo matyti žaliavas, bet tai R. Š. atsakomybė, jai pačiai taisyti dokumentų neteko. Kas jai suteikė prisijungimo vardą, ji pasakyti negali, buvo 2014 metai. Ar ji naudojosi kitu prisijungimo vardu, negali pasakyti. Slaptažodį susikurdavo pati, savo slaptažodžio ji niekam neperdavė. R. Š. 2014 metais dirbo B. T.. Ji pati galėjo atsakyti už 2014 metų apskaitą, o nuo 2014 iki 2015 rugsėjo mėnesio sutarties galiojimo laiku už apskaitą buvo atsakinga R. Š..

Liudytoja R. Š. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji nuo 2011 m. vasario mėn. dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės kasininkės pareigose. Gali pasakyti, kad ji dirba su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Į jos pareigas įeina į šią programą įvesti duomenis pagal pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus ir duomenis apie vykdomą gamybą. Po to pagal programoje įvestus duomenis, programa automatiškai suformuoja ataskaitas apie gamybinius rezultatus, žaliavų nurašymą, panaudojimą, kasos judėjimą, pinigų srautus. Pati programa generuoja visas ataskaitas, nurašymo dokumentus. Jos buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ prisijungimo vartotojo vardas yra „R.“. Į tyrėjos klausimą: „Laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu buvo ištrintos (panaikintos) UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusios pastabos apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaud. gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaud.pakuojant pledus“, „Sunaud.ūkio reikmėms“). Rankiniu būdu ištrintos (panaikintos) ir Programos 2014 metų duomenimis minėtuose nurašymo dokumentuose lauke „Pastabos“ jokių įrašų (pastabų) nebėra (nebeliko)“. Liudytoja atsakė: gali pasakyti, kad apie įvardytus ištrynimus (panaikinamus) jai nieko nežinoma, nes ji pati įvardytuose dokumentuose jokių ištrynimų (panaikinimų) neatliko. Gali pasakyti, kad jai suvedant į šią programą duomenis, pastabų grafos niekada nieko nepildė, kadangi ši grafa neturi jokios reikšmės buhalterinės apskaitos teisingumui. Šie duomenys galėjo būti ištrinti, kaip nereikšmingi, bet kas tai padarė pasakyti negali. Ji pati jokių pakeitimų atlikti negali, nes programoje statusas nesuteikia teisės koreguoti duomenų. Turi teisę koreguoti duomenis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu patvirtinama atitinkamų metų finansinė atskaitomybė, t.y. iki einamųjų metų balandžio mėn. pabaigos (1 t., b. l. 169, 5 t., b. l. 134). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji negali pasakyti ar kas galėjo prieiti ir ištrinti pastabas, tvirtina, kad pastabų ištrynimas neturi įtakos buhalterinei apskaitai, jos duomenų neiškraipo. Ji niekam iš darbuotojų savo vartotojo vardo nedavė. Kai įsidarbino, ji gal porą mėnesių dirbo su slaptažodžiu „J.“, ta buvo prieš tai dirbusios merginos Jurgitos slaptažodis. Kas galėjo prieiti ir koreguoti duomenis, ji nežino ar galėjo tai padaryti tuo metu buhaltere dirbusi J. S., ji negali pasakyti. Paaiškino, kad pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdavo darbuotojai, galėjo būti sandėlininkai, nebuvo konkretaus asmens. Kaip dirbti su buhalterinės apskaitos programa mokymų nebuvo, ją apmokė Jurgita, kurios vardu ji galėjo prisijungti prie programos. Kiek jai žinoma, 2014 metais apmokymų metu niekas neprisijungdavo prie programos mokytojo vardu. Parodė, kad pakeitus operacijos pavadinimą „žaliavų nurašymas“ į „žaliavų nurašymas į gamybą“ buhalterinės apskaitos duomenys nesikeičia.

Liudytoja I. I. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji nuo maždaug 2003 metų pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Ten realiai dirbo iki 2006 metų, tačiau atleista buvo tik atrodo 2008 metais. 2006 metais išėjo vaiko priežiūros atostogų, po jų į įmonę nebegrįžo. Jos pareigos visada buvo tos pačios, nekito. Pagal pareigybes buvo finansų direktore. Jos darbas įmonėje buvo pagrinde daryti įmonės finansines analizes, žiūrėti įmonės finansinius srautus. Asmeniškai turėjo prisijungimą dirbti su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Su ja dirbdavo. Programoje ji suvedinėdavo galutinius balansus. Tai yra dirbdavo su galutiniu rezultatu. Žiūrėdavo, kad visi skaičiai atitiktų esamą padėtį. Kiek pamena šiek tiek apmokydavo ir kitus įmonės darbuotojus dirbti su minėta programa. Taip pat parodo, kad su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ dirbo iki ne ilgiau, kaip 2006 metų. Po šių metų tikrai nebuvo jungusis prie šios programos. Koks buvo jos prisijungimo vardas tikrai nepamena. Į tyrėjo klausimą: Ar jūs laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu ištrynėte (panaikinote) UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusias pastabas apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje: („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaudota gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaudota pakuojant pledus“, „Sunaudota ūkio reikmėms“.?, ji atsakė: Kaip ir minėjo, ji su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ nedirba nuo 2006 metų, todėl jokių pakeitimų joje nuo to laiko tikrai nėra atlikusi. Kaip ji norėjo grįžti į UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo vietoje jau dirbo J. S., kuri perėmė jos funkcijas ir dirbo su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Po vaiko priežiūros atostogų, šalių susitarimu ji parašė prašymą išeiti iš darbo ir buvo atleista (5 t., b. l. 122-124). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad įmonėse jie naudoja technologines korteles, dėl įrašų pakeitimų yra surašomi aktai, jie tvirtinami vadovų parašais. Kaip tuo metu jie dirbo, ji neprisimenu. Svarbu žinoti, kur prekės panaudojamos. Kiekvienas aktas yra kaip nurašymo dokumentas ir yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Akte turi būti nurodytos aiškios priežastys kodėl yra nurašomas vieni ar kiti verpalai. Buhalteriniu požiūriu, verpalai gali būti iš pelno, gali būti iš neeilinės įmonės sąmatos. Ji bendrovėje dirbo 2003-2006 metais. Technologinės kortelės yra visą laiką. Gamybinio proceso metu vieną kartą vienas kilogramas sunaudojamas, kito gamybos metu du, todėl gaunasi tam tikri neatitikimai. Nurašymai daromi norint suderinti faktinį ir kiekinį verpalų skirtumus buhalterijoje. Jei yra išaudžiama 100 pledų, ir paskaičiuota, kad sunaudota 300 kg verpalų, o matosi, kad sandėlyje turėjo 100 kg, 200 kg, o nusipirkom 300 kg, tai gamyboje likutis yra nulis. Gamybinio proceso metu yra tam tikra išlyga, yra vienas procentas natūralios netekties. Jos darbo laikotarpiu jie taip darė, įmonėse yra taikoma tokia praktika, kadangi yra gamybinis procesas. Parodė, kad kai ji dirbo, ji daugiau žiūrėdavo ataskaitas, darydavo analizes, žiūrėdavo neatitikimus sąnaudų požiūriu. Jie turėdavo ir pildydavo krūvą lentelių, žiūrėjo, kad nenukryptų nuo paskaičiavimų. Ji dirbo analitinį darbą. Pirmadieniais būdavo susirinkimai ir visi žinojo, kas ką veikia. Kaip ji gavo prisijungimo kodą, ji nežino, ar ji buvo apmokyta, kada pradėjo dirbti, ji neatsimena. Ar kai ji išėjo iš darbo jos slaptažodis buvo panaikintas, ji nežino.

Liudytoja V. O. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji nuo pat įmonės susikūrimo, atrodo 2003 metų pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Ten dirbo iki 2014 metu spalio mėnesio. Jos pareigos visada buvo tos pačios, nekito. Pagal pareigybes buvo cecho viršininkė. Jos darbas įmonėje buvo žiūrėti, kad įmonėje, jai pavaldūs darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, susijusias su įmonės veikla. Asmeniškai turėjo prisijungimą dirbti su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Buvo šiek tiek apmokyta su ja dirbti, tačiau detaliai jos neišmanė. Ją su programa dirbti apmokė galimai I. I., tai buvo 2003 metais. Su programa dirbo tik tiek, kad suvesdavo į ją gaminių pvz. pledų rūšis ( pirma ar antra), jų kiekį ir pan. Taip pat parodo, kad su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ dirbo iki ne ilgiau, kaip 2005 metų. Po šių metų tikrai nebuvo jungusis prie šios programos. Jos prisijungimo vardas buvo „V“. Į tyrėjo klausimą: Ar jūs laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu ištrynėte (panaikinote) UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusias pastabas apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje: („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaudota gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaudota pakuojant pledus“, „Sunaudota ūkio reikmėms“.?, liudytoja atsakė, kad, kaip ir minėjo, su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ nedirba nuo 2005 metų, todėl jokių pakeitimų joje tikrai nėra atlikusi. Tuo labiau, netvarkė įmonės buhalterijos, nebuvo buhalterė. Kaip išėjo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterės buvo R. Š. ir J. S. (5 t., b. l. 126-128). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad pagamintą produkciją žymėdavo, tačiau duomenų apie panaudotą produkciją nesuvedinėjo. Parodė, kad apmokymo metu ji naudojosi tik savo prisijungimo kodu, ar buvo panaikintas jos kodas kai ji baigė dirbti su šita programa 2005 metais, ji neatsimena, gal kažkiek laiko kodas dar galiojo, bet vėliau kompiuteryje programa buvo išjungta. 2014 metais išeinant iš darbo niekas apie kodo panaikinimą jos neinformavo. Ar galima prie buhalterinės apskaitos programos prisijungti iš kitos vietos, ji nežino.

Liudytoja V. Č. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji nuo 2006 metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) Ten pradėjo dirbti buhalterės pareigose. Šiuo metu dirba įmonėje rūšiavimo cecho viršininkės pareigose. Perėjo 2009 metais. Įmonėje, tuomet kaip dirbo buhalterės pareigose, dirbo su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Koks buvo jos prisijungimo vardas tikrai nepamena, tačiau tvirtina faktą, kad su šia programa tikrai dirbo. Tiesiog, kaip nuo 2009 metų įmonėje pasikeitė jos pareigos, jai su programa dirbti nereikia, prie jos nėra nuo to laiko ir prisijungusi. Parodė, kad kaip dirbo su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“, iki kaip minėjo 2009 metų, galėjo daryti pakeitimus. Tiksliai nepamena kokiu būdu. Ji suvedinėjo į programą tik tai, kas buvo išausta tą mėnesį. Pakeitimus buvo galima daryti iki tol, kol vyr. buhalterė užfiksuodavo produkciją, dėl to nėra tikra, nes nebuvo labai įgudusi dirbti su programa. Iki tol, kol išėjo į kitas pareigas, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buvo dvi vyr. buhalterės. Iš pradžių I. I., vėliau J. S.. Jos pagrinde dirbo su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa„Būtent“, gerai ją išmanė. Nepamena ar jos buvusioje pareigybinėje instrukcijoje, vadovo įsakyme ar kur kitur buvo reikalavimas ar leidimas dirbti su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Į tyrėjo klausimą: Ar jūs laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu ištrynėte (panaikinote) UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusias pastabas apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje: („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaudota gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaudota pakuojant pledus“, „Sunaudota ūkio reikmėms“.?, liudytoja atsakė, kad: Kaip ir minėjo, su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ nedirba nuo 2009 metų, todėl jokių pakeitimų joje tikrai nėra atlikusi. Kaip perėjo į rūšiavimo cecho viršininkės pareigas, jos darbiniame kompiuteryje net neliko minėtos programos. Ji buvo panaikinta. Pasikartos, kad su šia programa daugiausiai dirbdavo įmonės vyr. buhalterės. Pradžioje I. I., vėliau, jai išėjusi iš darbo J. S.. Šiuo metu taip pat nedirba su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ ar jokia kita apskaitos programa. Nuo 2009 metų ji atsakinga už įmonėje išaustą produkciją, jos kiekį, tvarko brokuotą produkciją. Jos mama I. C. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2009 metų taip pat buhalterės pareigose. Ji taip pat dirbo su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Šiuo metu ji gyvena Airijoje, grįžti į Lietuvą artimiausiu metu neplanuoja. Ji užsienyje 5-6 metai, todėl 2012-12-11 iki 2014-06-17 laikotarpiu tikrai negalėjo dirbti su programa, nes net nedirbo įmonėje (5 t., b. l. 130-132). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad kai ji dirbo su programa, galėjo suvesti pagamintą produkciją, pledus. Siūlus ji galėjo suvesti iš vieno teikėjo. Kaip gavo prisijungimo vardą ji neatsimena. Parodė, kad su buhalterinės apskaitos programa ją pamokė dirbti I. I.. Prisijungimo kodo iš karto ji nesinaudojo. Nurodė, kad jos I. C. bendrovėje dirbo iki 2009 metų buhalterės pareigose, 2010 m. ji išvyko gyventi į Airiją.

Liudytoja J. J. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. vasario mėn. dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Ten dirba buhalterės-kasininkės pareigose. Asmeniškai turėjo prisijungimą dirbti su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“, su ja dirbo iki kol neišėjo iš darbo t. y. 2011 metų vasario mėn. Atėjus į darbą ją su programa apmokė dirbti J. S.. Ji buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) arba vyr. finansininė ar vyr. buhalterė, tiksliai nepamena. Realiai ji buvo kaip ir jos vadovė. J. J. darbo pobūdis buvo suvesti sąskaitas į programą. Kaip vykdavo gamyba, tvarkydavo nurašymus, trūkumus ir pan. Kadangi buvo ir kasininkė, tvarkydavo ir grynųjų pinigų srautus per minėtą programą. Koks buvo jos prisijungimo vardas buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ nepamena. Taip pat parodo, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) taip pat dirbo nuo 2014 metų lapkričio mėn. iki 2015 metų spalio mėn. Šiuo laikotarpiu dirbo cecho vadovės pareigose, tačiau į šias pareigas neįėjo dirbti su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Prisijungimo vardo neturėjo. Į tyrėjo klausimą: Ar jūs laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu ištrynėte (panaikinote) UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusias pastabas apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje: („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaudota gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaudota pakuojant pledus“, „Sunaudota ūkio reikmėms“.? liudytoja atsakė: jokių nurodytų keitimų ar trynimų nurodytu laikotarpiu nedarė, taip pat negalėjo to daryti, nes įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Kaip išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vyr. buhalterė ar vyr. finansininkė buvo J. S. (5 t., b. l. 107-109). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad ji nieko nežino apie įrašų taisymus. Žaliavų apskaita įėjo į jos pareigas. Pastabose nebuvo rašoma apie jų panaudojimą. Ji nelabai prisimena viso proceso, ji gaudavo informaciją iš kolegų ir ją suvesdavo į programą. Mano, kad pastabų programoje nebuvo kur įrašyti. Ją apmokė su programa dirbti J. S.. Kokiu kodu naudojosi apmokymo laikotarpiu neatsimena, ar galėjo naudotis J. S. kodu, nepamena. Nuo 2014 metų lapkričio iki 2015 metų spalio prisijungimo kodų niekas nedavė. Ar jai 2011 metais išeinant iš darbo buvo panaikintas jos prisijungimo kodas, ar jis liko sistemoje ji nežino, prie jos niekas jo nenaikino.

Liudytoja A. Z. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Ten dirba buhalterės padėjėjos pareigose. Jų įmonė nuo 2014-05-01 pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Asmeniškai turi prisijungimą dirbti su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Jį turi nuo 2014 metų spalio mėn. Jos darbo pobūdis kompiuterinės buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ yra tvarkyt, formuoti savaitines ataskaitas įmonės direktoriui, formuoja darbo užmokestį įmonės darbuotojams. Su įmonės gamyba nedirba. Jos prisijungimo vardas kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ yra „ a.“. Jį yra gavusi nuo 2014 metų spalio arba lapkričio mėn., naudojasi šiuo prisijungimu iki dabar. Į tyrėjo lausimą: Ar jūs laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu ištrynėte (panaikinote) UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) buvusias pastabas apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje: („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaudota gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaudota pakuojant pledus“, „Sunaudota ūkio reikmėms“.?, liudytoja atsakė: kad nurodytu laikotarpiu ji nedirbo su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Neturėjo ir prisijungimo vardu bei slaptažodžio. Kaip minėjo, jį gavo tik 2014 metų spalio ar lapkričio mėnesį (5 t., b. l. 119-120). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad kas suteikė prisijungimo kodą ji nepamena, ją apmokė dirbti jos kolegė, kuri išėjo į motinystės atostogų. Kol ji mokėsi dirbti su buhalterinės apskaitos programa, ji neturėjo prisijungimo kodo, tuo metu galėjo naudotis mokytojo kodu.

Liudytojas R. S. J. H. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas į tyrėjos klausimą: 1) „Ar Jums buvo žinoma apie teisminius įmonės ginčus su I. A. civilinėje byloje Kauno apygardos teisme dėl žalos iš pastarosios priteisimo? Ar Jums buvo žinoma šios civilinės bylos esmė ir aplinkybės?“ atsakė, kad jis gali pasakyti, jog apie šią bylą turi tik bendrą informaciją, šios bylos aplinkybėmis nesidomėjo. Tuo metu, kaip vyko įvykiai dėl kurių yra pareikštas civilinis ieškinys, jis bendrovėje nedirbo ir specialiai šiais faktais nesidomėjo. Jis visiškai nėra suinteresuotas šia byla, nes nėra šios bendrovės akcininku. Į tyrėjos klausimą: 2) „Ar Jums buvo žinomas 2014-03-18 pažymos turinys apie tai, kad joje teigiama, jog atitinkami žaliavos ir padėklai bendrovės veikloje nebuvo panaudoti? Ar Jums buvo žinoma, kad atitinkami duomenys, kuriais remiantis Jūsų buvo pasirašyta minėta pažyma buvo ištrinti iš bendrovės buhalterinės programos? Jeigu taip, tai kas tai padarė, kieno iniciatyva, kodėl taip buvo padaryta, dėl kokių priežasčių? Kokiu būdu pasirašydami 2014-03-20 pažymą Jūs pasitikrinote teiginį joje, kad žaliavos ir padėklai gamyboje iš nurodytų įmonių nebuvo panaudotos, ar Jūs domėjotės atitinkamais dokumentais? Jeigu taip, tai kokiais? Jeigu nesidomėjote, tai kodėl?“, atsakė, kad į įmonę kreipėsi įmonę atstovaujantis advokatas N. K. ir nurodė, kad teismas prašo pateikti buhalterinius duomenis apie padėklus ir žaliavas. Jis tokių duomenų nežinojo ir davė leidimą advokatui kreiptis į buhalteriją ir gauti reikalingus duomenis. J. S. surinko visus pažymoje nurodytus dokumentus, paruošė pažymą ir pateikė jam pasirašyti. J. S. pažymą pasirašė patvirtindama duomenų teisingumą, o jis duomenų, pažymos turinio ir jos priedų netikrino, pažymą pasirašė, patvirtindamas tik jos paruošimą bendrovės vardu. Jis mano, kad privalo tą dokumentą pasirašyti kaip bedrovės vadovas, bet jokiu būdu nepatvirtino jo tūrinio. Į tyrėjos klausimą: 3) „Ar jums buvo pristatyti minėtoje pažymoje nurodyti duomenys ir kas Jums juos pristatė?“ atsakė, kad jis neturi jokios prieigos prie buhalterinės programos, ja naudotis nemoka, programa veikia lietuvių kalba, todėl nesupranta ir jos duomenų turinio. J. S. jam surinko visus pažymoje nurodytus dokumentus, paruošė pažymą ir pateikė jam pasirašyti. J. S. pažymą pasirašė patvirtindama duomenų teisingumą, o jis pasirašė, patvirtindamas tik jos paruošimą bendrovės vardu. Pažymos duomenų netikrino, nes pasitikėjo savo darbuotojos J. S. kompetencija. Į tyrėjos klausimą: 4) „Ar Jums buvo žinoma kas iš buhalterinės apskaitos programos surinko duomenis aptariamai pažymai? Ar tai padarė buhalterė J. S., ar kitas bendrovės darbuotojas?“ liudytojas atsakė, kad gali pasakyti, jog J. S. surinko visus pažymoje nurodytus dokumentus. Į tyrėjos klausimą: 5) „Kas Jums yra žinoma apie teismų nuosprendžiuose (pvz. 2010-02-09 nustatytas aplinkybes dėl I. A. dokumentų klastojimo su UAB (duomenys neskelbtini)) nustatytas aplinkybes, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) darbus atliko bei prekes pardavė ne (duomenys neskelbtini), bet fiziniai asmenys ir ar (duomenys neskelbtini) realiai vykdė gamybą, dirbo darbuotojai, buvo mokami darbo užmokesčiai, tai yra realiai žaliava įmonei buvo perkama ir padėklai naudojami, ar atvirkščiai jokia bendrovės veikla visiškai nevyko ir minėti veiksmai neatliekami?“ liudytojas atsakė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2009 gegužės pabaigos iki 2015 m. gegužės pabaigos gen. direktoriaus pareigose. Apie tokios bylos egzistavimą žino tik tiek, kad joje buvo sprendžiamos veikos, padarytos tuo metu kai jis bendrovėje nedirbo, todėl jokios informacijos apie tai nežino, paaiškinimų duoti negali (1 t., b. l. 175-176). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad jam 2014-03-18 pasirašytą pažymą pateikė J. S., kuri rinko tą informaciją. A. N. K. paprašė, kad pažyma būtų pasirašyta kompanijos vardu. Jis negalėjo prisijungti prie sistemos ir patikrinti įrašytų duomenų. Jis pasirašė pažymą ir ją pateikė N. K.. Ar kai J. S. atnešė pažymą, ji dirbo B. T., jis neatsimena, nes ji dirbo ir B. T., ir B. H..

Liudytojas P. G. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Dirba nuo pat jos įkūrimo atrodo 2001 metais. Jo vadovaujama įmonė su UAB (duomenys neskelbtini)“ dirba jau senai. Tiksliai nepamena ar yra sudaryta sutartis ar dirba tiesiog sutarę žodžiu. Jo vadovaujamos įmonės darbas yra tvarkyti jų kompiuterius jeigu jie sugenda, prižiūrėti, kad veiktų vietinis tinklas. Konkrečiai jo įmonė niekada nebuvo ir nėra įgaliota tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinę buhalterinę apskaitos programą „Būtent“. Jokių prisijungimo vardų, slaptažodžių neturi ir neturėjo nei vienas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, tarp jų ir jis. Kadangi neturėjo jokių prisijungimų prie minėtos įmonės buhalterinės programos, tai jokių korekcijų, taisymų, trynimų ten daryti ir negalėjo ir nedarė (5 t., b. l. 136). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jis žino, kad yra tokia programa įmonėje, apie prisijungimo kodus jis nieko nežino. Apie tos programos įdiegimą jam buvo žinoma, kas tą programą įdiegė jis negali atsakyti. Jei yra problema su Būtenta, tai ne jų kompetencija, jų priežiūroje yra kompiuteriai, apskaitos programa yra ne jų kompetencija.

Specialistė E. J. nurodė, kad ji dirba Kauno VMI kontrolės departamento II patikrinimų skyriaus vyresniąja specialiste, parrodė, kad 2009 metais ji tikrino UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, surašė patikrinimo aktą. Susipažinusi su P. M. konsultacine išvada parodė, kad išvadoje konstatuota, jog darbai įvyko, prekės buvo. Nurodė, kad gal ūkinės operacijos ir galėjo įvykti, bet ne su tuo ūkio subjektu, su kuriuo buvo surašyti dokumentai. Sąskaitos - faktūros surašytos, kad suformuoti mažesnį PVM atskaitą ir išvengti mokėti pelno mokestį. Tos įmonės yra neveikiančios. Jie patikrino kiekvieną įmonę, ji apie tai konstatavo savo surašytame akte. Apie „J“ informavo Šiaulių mokesčių inspekcija. Visos įmonės buvo patikrintos, buvo surinkta priešpriešinė informacija. Daug įmonių buvo nurodyta, tiekiančių žaliavas, buvo ne vienkartiniai sandoriai. Visi atskaitymai vyko grynais pinigais per kasą. Tai nėra draudžiama, tos įmonės neveikiančios ir negalėjo ko gero. Jos registruotos juridinių asmenų registre, PVM mokėtojais mokesčių inspekcijoje nebuvo. Įmonė (duomenys neskelbtini) - 2004-09-28 išregistruota iš PVM mokesčių registro kaip neteikianti deklaracijų. Pateikta deklaracija už 2004 metų balandžio mėnesį. Sandoriai įvyko 2004 metų liepos mėnesį. Ji neturėjo samdomų darbuotojų ir PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) surašė nedirbantys asmenys ir jos pripažintos kaip neturinčios juridinės galios. Dėl „(duomenys neskelbtini) sandoriai vyko 2004 m. lapkričio mėnesį. Atsiskaitymai vyko lapkričio - gruodžio mėnesį grynais pinigais. Čia buvo verpalų pirkimas. Buvo gauta iš Vilniaus VMI medžiaga, kad bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Įmonė neturėjo resursų veiklai vykdyti, turto, transporto priemonių. Ūkines operacijas atliko nenustatyti asmenys. Ji turi aktą, o sprendimas rašomas po 30 dienų. Tame sprendime surašyta viskas kas patikrinimo akte, tik glausčiau. Konsultacinėje išvadoje parašyta, kad viskas vyko, bet aš negaliu to teigti. Įmonė galėjo skųsti sprendimą ir jos patikrinimo aktą, bet neskundė. Žala valstybei buvo atlyginta, ją atlygino (duomenys neskelbtini). Buvo priskaičiuota žala su baudomis, delspinigiais apie 160 000 Lt. Mokesčių buvo priskaičiuota: PVM - 80287 litai, pelno mokesčio - 49779 litai, finansavimo mokestis 167 litai, PVM delspinigiai - 2014,27 litai, baudos - 24086 litų, kelių mokesčių bauda - 50 litų, pelno mokesčio bauda - 14 934 litai. Dar jie prašė grąžinti pelno mokestį - 350 000 litų. Įmonė paprašo grąžinti PVM, tas skirtumo likutis susidaro taip, jei prašoma grąžinti už tą laikotarpį, o to laikotarpiu būna įskaityta kitiems mokesčiams, tai PVM grąžinama suma mažėja. 317 Lt susidaro, kadangi jie prašo 350 000 litų, kadangi buvo įskaityta kitiems mokesčiams, tai likutis liko 317255 litai. Mokesčiai minusuoti ne tie, kurie buvo priskaičiuoti jos surašytame akte. Ar pagal tą aktą pati įmonė sumokėjo, ji nežino, nekontroliuoja. Ji pasižiūrėjo balanse, kad viskas sumokėta. Tai kontroliuoja nepriemokų išieškojimo skyrius. Dalis mokesčių buvo užskaityta, priskaičiuota suma buvo sumokėta. Parodė, kad jai kelia nuostabą, kad P. M. konstatuoja, kad darbai atlikti ir verpalai pirkti. Verpalai buvo pirkti ir iš gerų įmonių. Jai atrodo, kad jis matė tik sąskaitas-faktūras. Ką jis turėjo omenyje teigdamas, kad viskas taip buvo, ji nežino, mano, kad išvadoje yra per mažai duomenų, kad būtų galima ją vertinti. VMI sprendimas ir patikrinimo aktas yra išsamesni, jo išvada priešinga jų išvadai. Ji supranta, kad darbai buvo atlikti, verpalai gauti, gal ir buvo. Specialistas nurodo, kad sąskaitos - faktūros pripažintos niekinėmis, to niekas nevertina. O VMI kalba apie realų prekių gavimą. Jie atliko tyrimą už praeitą laiką pagal dokumentus. Čia nėra galimybės patikrinti tų žmonių, čia turėjo žiūrėti įmonės vadovas. Buvo suformuota iš PVM sąskaitų-faktūrų atskaita nedirbančių žmonių, neveikiančių įmonių, kad sumažinti PVM mokestį. Ji pasižiūrėjo, matė, kad žala valstybei sumokėta. Tuo laiku įmonė turėjo teisę pasitikrinti ar tos įmonės yra mokios. Dėl įmonės (duomenys neskelbtini)“ - konstatuoja, kad gali įvykti tos aplinkybės ir jie perdavė medžiagą teismui, kad ištirtų, ar tos aplinkybės įvyko, nes traktavo kaip aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Ar vyko operacijos, ji iš praktikos gali pasakyti, kad fiziniai niekur nedirbantys, asmenys tai gali atlikti, patiekti prekes, o išrašyti sąskaitas-faktūras neveikiančių įmonių vardu. Nepaneigia tų aplinkybių, pavyzdžiui remonto darbų paneigti negali, kad jie neatlikti, ji gali komentuoti, kad tai gali būti atlikta ne tomis aplinkybėmis, gali būti apskaityti buhalterinėje apskaitoje ne tie dokumentai. Ji negali tvirtai pasakyti ar buvo gauti verpalai, patikrinimą darė už praeitą laiką. Faktas užfiksuotas dokumentuose su tomis blogomis PVM sąskaitomis - faktūromis. Gali būti toks faktas, kad iš viso nieko nebuvo, kad apskaityta sąskaita-faktūra, kad sumažinti pelno mokestį. Jie tikrindami žiūri kiek buvo gauta žaliavų. Kai tikrina pelno mokestį, žiūri savikainą. Pelno mokesčio nepriemoka nustatyta, tai reiškia, kad tie verpalai gal ir buvo. Negali pasakyti kaip įmonė pasitvirtino kokia buvo išeiga, tuo metu tai buvo tikrinama. Tie verpalai galėjo ir nebūti, nes kai įmonė pasitvirtina normas, atlieka inventorizaciją, ten tų visų pledų svorių nenustatysi, negali teigti, kad verpalai buvo. Įmonė surašo dokumentą, nustato normas, padaro inventorizaciją žaliavos ir nurašo. Jie gali pasitvirtinti kalkuliacines korteles ir gaunasi kita išeiga žaliavos. Ji parašė, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimo dydžio ar struktūros už tą laikotarpį. Patikrinimo aktas derinamas su vadovu ir jie perduoda pažeidimų vertinimo skyriui. Jei jie kitaip formuluotų, tai nepraeitų jos aktas. Ji negali teigti ar buvo verpalai, ji daro dokumentinę reviziją už praeitą laikotarpį iš pateiktų dokumentų, tikrina prekių savikainą. Į aktą surašo pažeidimus, būna priskaičiuotos sumos už tam tikrus dalykus. Čia per mažos sumos, kad teigti ar buvo žaliavų ar ne. Maža dalis verpalų įsigyta iš blogų įmonių lyginant su bendra gamyba. Iš patikrinimo akto ji nemato kiek verpalų buvo. Žaliavos gauta daugiau, nes gaunama ir iš kitų įmonių. Patikrinus apskaitos dokumentus, galima nustatyti produkcijos kiekį, sutikrinus su gautų verpalų kiekiu, jie to nenustatinėjo. Kad nustatyti, reikia turėti kalkuliacines korteles, realizaciją, kiekius, pirkimus, jie to netyrė, jie žiūri prekių savikainą, kaip nurašinėja, kiekių nežiūri. Čia buvo maža dalis žaliavų ir ją paslėpti lengva. Jie atlieka mokestinį patikrinimą, jei viskas tvarkoje, jie nieko neprašo pateikti, šiuo atveju jie rado pažeidimus. Įtraukti tokias apimtis į sąnaudas įmonė galėjo ir įtraukė. Jie sumažino, kai įtraukė į sąnaudas, sumažino mokestinį pelną, padarė PVM atskaitą ir pripažino šitas įmones, kad pagal tuos dokumentus negalėjo įmonė įtraukti į PVM atskaitą visų šitų dalykų pelno mokesčiui sumažinti., nepagrįstai įtraukė į sąnaudas. Parodė, kad ji pateiktos susipažinti konsultacinės išvados nepalaiko, nurodytos įmonės yra neveikiančios, dokumentus pasirašė nedirbantys asmenys. Tikrinant buhalterinius duomenis, buhalterė negali ištrinti pagal sąskaitas, įmonė nieko negali daryti, gavus mokestinio patikrinimo sprendimą, ji turi susimokėti mokesčius. Buhalterinėje apskaitoje rodikliai nekeičiami, ar gali pastabą padaryti buhalterinėje programoje ji negali pasakyti. Tokia įrašyta pastaba nieko negalėtų keisti, jei kontavimas nepakeistas, tai sumos lieka tos pačios. Kontavimas tai tam tikrų sumų įrašymas konkrečiose vietose. Ta pastaba nekeičia buhalterinės apskaitos rodiklių. Ji negali pritarti šios išvados, kadangi jei tai pasirašė dokumentus veiklos nevykdantys ir nedirbantys asmenys, negalima tvirtinti, kad iš šitų įmonių galėjo būti nupirktos žaliavos ar gautos paslaugos. Apie kitus tiekėjus nieko negali pasakyti. Kad buvo kiti tiekėjai nebuvo nustatyta. Kokius kiekius tiekė tos įmonės ji nenustatė, kokie tiekėjai ir kokias žaliavos apimtis tiekė ji negali pasakyti. Ji nepalaiko konsultacinės išvados, tvirtina, kad ji yra nepagrįsta. Ar įmonė gali ištrinti duomenis iš buhalterinės apskaitos programos, ar gali žmogus tai daryti, ji pasakyti negali. Kai baigiasi metai, buhalterė suarchyvuoja, surašo į diskelius ir yra saugoma 10 metų. 2003-2005 duomenis ištrinti 2010 metais negalėjo, nes nepraėję 10 metų. Tai padaryti galėtų, bet to neleidžia įstatymas. Kas parduoda buhalterinės apskaitos programas, jie numato saugiklius. jai neteko susidurti su tokiu dalyku, kad būtų kas nors ištrinta programoje. Kartais būna, kad sunaikinti buhalteriniai dokumentai. Koks tikslas taisyti programą, jei deklaracijos pateiktos registrams, mokesčių inspekcijai, pateikti balansai, deklaracijos. Tokiu atveju, nėra ką taisyti.

Specialistas P. M. nurodė, kad jis dirbu advokato R. M. kontoroje auditoriumi – specialistu, į auditorių sąrašą neįrašytas, neatestuoti auditoriai į sąrašą neįtraukiami. Įmonių auditus atlieka ir neatestuoti auditoriai. Nurodė, kad jis teikia konsultacinę išvadą kaip advokatų kontoros darbuotojas, jis yra dirbęs VMI, T. J. šią užduotį davė jo darbdavys advokatas R. M., kuris pateikė jam dokumentus ir paprašė surašyti konsultacinę išvadą, ar mokesčių administratoriaus pateiktoje išvadoje ir sprendime yra įvykę ūkiniai santykiai ir ar tos patirtos sąnaudos yra susijusios su gamybos išlaidomis. Tokiu būdu jis iš dalies revizavo mokesčių inspekcijos pateiktą išvadą. Toje pačioje advokatų kontoroje dirba ir advokatė I. B.. Parodė, kad jo išvadoje nurodyta, jog dėl įmonės (duomenys neskelbtini) – niekur nepaneigta, kad pirkimo fakto nebuvo. Kad verpalai buvo naudojami gamyboje, tą parodo įmonės produkcija, buvo gaminami pledai. Iš tų verpalų turėtų būti pagaminti gaminiai. Verpalai įeina į gaminio sudėtį ir sudaro dalį gaminio kainos, realizavus gaminį įmonė gauna pajamas. Be verpalų gaminių pagaminti neįmanoma. Mokesčių inspekcijos išvadoje nurodyta, kad sandoriai įvyko ne tomis aplinkybėmis ir ne su tuo subjektu, kuris pateiktas sąskaitoje. Kiek ta įmonė turėjo tiekėjų, jis nežino, tai buvo ne vieninteliai tiekėjai. Buvo keli tiekėjai ir teikė verpalus. Jis su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais nesusipažinęs, bet pagal įmonės produkciją sprendžia, kad turėjo būti daugiau tiekėjų. Kad įsigyti verpalai jis rašo prie kiekvienos bendrovės, jis kalba apie tą kiekį, kurio nepripažino mokesčių inspekcija. Jis nežino, kokie kiekiai gauti įmonėje, tie kiekiai neakcentuoti patikrinimo akte, jie galėjo būti iš kitų įmonių gauti, kiekiai buvo nurašyti nedideli, jie galėjo būti gauti iš kitų tiekėjų, kurie neįvardinti akte. Dėl įmonės (duomenys neskelbtini) - patikrinimo akte nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) 2005 metų gegužės mėnesį buvo įformintas verpalų tiekimas. Kad iš įmonės gauti verpalai patvirtina tai, kad verpalai gauti ir nurašyti ne per vieną mėnesį, o per kelis mėnesius į gamybos sąnaudas. Tai leidžia teigti, kad įmonė gamina skirtingus gaminius ir naudoja skirtingus verpalus. Tai rodo, kad buvo nurašyti ir buvo panaudoti tų gaminių gamybai. Gaminiai gauti iš šitos įmonės, nes buvo nurašyti į gamybą. Yra gamybos nurašymo aktai, jis matė suvestinę, kad nurašyta per kelis metus. Jis gamyboje dirbo 20 metų, todėl gali pasakyti, kad medžiagos išduodamos pagal limitines korteles, todėl teigti, kad aktai surašyti neteisingai, būtų nesąžininga. Aktą pasirašo ne vienas žmogus. Su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais jis nesusipažinęs, patikrinimą darė analizuodamas mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą ir sprendimą. Apie tai jis sprendžia iš verpalų nurašytų gamybai aktų. Tas parašyta prieduose, kurie buvo pateikti man prie patikrinimo akto. Iš tų aktų galima spręsti, kad panaudoti verpalai gauti iš (duomenys neskelbtini), nes yra parašyta, kad nurašymas verpalų vykdytas iš tos įmonės gautų verpalų nurašymo. (duomenys neskelbtini) verpalai buvo nurašyti, bet jis negali patvirtinti, kad verpalai sunaudoti iš tos įmonės. Jam buvo pateikti priedai prie dokumentų, ne prie šito akto. Buvo pateiktas aktas, sprendimas ir du lapai, kuriame buvo pažymėti nurašymo aktai. Akte yra pasakyta, kad įvyko ne tomis aplinkybėmis, kad toks sandoris neįvyko arba nebuvo pateikti verpalai, patikrinimo akte nėra. Kad atsakyti tiksliau reikia atlikti pilnesnį tyrimą. Kad patys verpalai buvo gauti, nepaneigta, todėl jis gali tvirtinti, kad verpalai buvo. Jis sako ne apie įmonę (duomenys neskelbtini). jis nepaneigia to fakto, kad verpalai buvo iš tos įmonės, jis tvirtina, kad verpalai buvo apskaityti. Jis sutinka su mokesčių inspekcija, kad sandoriai įvyko ne su tomis įmonėmis, bet tvirtina, kad sandoriai įvyko, kad verpalai buvo iš (duomenys neskelbtini) jis negali tvirtinti. Jis turėjo suvestinę, joje nurodytas įmonės pavadinimas, gautas kiekis, nurašytas kiekis gamybai. Įmonės surašytas dokumentas man yra patvirtinimas. Jis nematė nurašymo aktų, matė tik aktų suvestinę. (duomenys neskelbtini)produkcija sunaudota, verpalai iš tos įmonės, taip jis sprendžia pagal dokumentus. Įmonė (duomenys neskelbtini) - patikrinimo akte užfiksuota, kad įvyko ne tomis aplinkybės, kad sandoris neįvyko, nėra užfiksuota. Kad sandoris įvyko su (duomenys neskelbtini), jis negali patvirtinti, tačiau jis tvirtina faktą, kad padėklai buvo gauti, tos operacijos buvo. Iš kokių tiekėjų gauta patikrinimo akte nenustatyta, iš ko jie pirkti jis nenustatė. Mokesčių administratorė to fakto nepaneigė, patvirtino, kad sandoris įvyko, bet ne tomis aplinkybėmis ir ne su ta įmonė, bet, kad tos medžiagos buvo, patikrinimo akte neužfiksuota. Jis netvirtina, kad padėklai buvo iš (duomenys neskelbtini), jis nieko neneigia ir sutinka, kad įvyko ne tomis aplinkybėmis ir ne su tuo ūkio subjektu. Sandoris įvyko su kita įmone, tai reiškia medžiagos buvo, jis nesako, kad buvo iš (duomenys neskelbtini). VMI akte teigiama, kad ūkinės operacijos įvyko, tuo jis ir remiasi. Jei negali paneigti, kad neįvyko, tai vadinasi įvyko. Pagal nurašymo akto suvestinę, jis (duomenys neskelbtini) nematė. Teikdamas tokią išvadą jis remiasi tuo, kad įvyko operacijos, jis jas apskaitytų sąnaudose. Yra panaudotos lėšos, tai jos visada bus apskaitytos. Kad mediena gauta iš (duomenys neskelbtini) jis tvirtinti negali. Kad verpalai gauti iš (duomenys neskelbtini), lygiai tas pats. Kadangi patikrinimo akte užfiksuota, kad sandoris įvyko, bet ne su ta įmone, reiškia sandoris buvo, verpalai buvo. Kad verpalai nurašyti, tai parašyta nurašymo akte, jis to akto nematė. Su UAB (duomenys neskelbtini) nustatytos tos pačios aplinkybės. Kad verpalai nurašyti iš (duomenys neskelbtini) yra 2003 gruodžio mėnesį ir panaudoti gamyboje. Kad buvo pirkta iš UAB (duomenys neskelbtini), jis tvirtinti negali. Mano, kad su UAB (duomenys neskelbtini) sandoris įvyko, tačiau negali tvirtinti, kad būtent su ta įmone. Nurašyti verpalai 2004 metais rugpjūčio mėnesį, nurašymas įformintas, kad gauti verpalai iš UAB (duomenys neskelbtini). Kokie tiekėjai be šių įmonių buvo išvardinti suvestinėje pasakyti negali. Šitie verpalai turėtų būti apskaityti sandėlio kortelėse, užpajamuoti kaip nurodyta sąskaitose. Sandėlio kortelė yra dokumentas, kad gauta produkcija iš tam tikrų tiekėjų, sandėlyje yra užpajamuojama, kad gauti gaminiai. PVM sąskaita-faktūra eina į apskaitos registrą, o faktinis medžiagų gavimas priduodamas į sandėlį ir apskaitomas sandėlyje. Sandėlio kortelė yra vidaus apskaitos dokumentas. Įmonės buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, apskaitos registruose bus įrašyta pagal tą dokumentą, kuris yra gautas, pagal PVM sąskaitą-faktūrą. Medžiagos pirktos 2003-2005 metais, o patikrinimas atliktas 2009 metais, po keturių metų, kai dokumentai atiduoti į archyvą. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) jis padarė tokią pačią išvadą. Buvo atsiskaityta dalis grynais pinigais, dalis pavedimu į atsiskaitomą sąskaitą per banką. Duomenų, kad pasiėmė pinigus, nėra. Suvestinėje yra pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) gaminiai gauti 2005 metais, taip pažymėta ir jo išvadoje. Daugiau papildomai jis nieko negali pasakyti, tvirtina, kad jeigu patikrinimo akte parašyta, kad ūkinis sandoris įvyko kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad ūkiniai sandoriai įvyko, nurodyti verpalai ir kitos medžiagos buvo, bet gal gauta ne iš tos įmonės, kuri nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje. Tos medžiagos pagal tuo metu pateiktus dokumentus turėjo būti apskaitytos buhalteriniuose registruose. Patikrinimas atliktas po keturių metų, padaromi taisymai, yra perskaičiuojami mokesčiai. Atgaliniai pataisymai atgaline data registruose nėra nedaromi. Buhalterinės apskaitos keturis metus atgal niekas nekelia ir netikslina, apskaitos registruose netaisoma, taisoma tik finansinė atskaitomybė. Parodė, kad jis yra dirbęs audito skyriuje, tačiau auditoriumi niekada nėra dirbęs. Tvirtina, kad jei VMI negali paneigti, kad žaliavos gautos, vadinasi ūkiniai sandoriai įvyko. Daugiau dokumentų jam pateikta nebuvo.

2014-06-16 I. A. pareiškimu su priedais kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje galimai padarytų klastojimų (1 t., b. l. 9-148).

2014-10-17 UAB (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos programos „Būtent“ duomenų nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje yra duomenų/dokumentų apie žaliavų (medinių talpyklų (palečių), padėklų, verpalų, medienos d/v), užpajamuotų bendrovės buhalterinės apskaitos programoje pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras Serija DIS Nr. 001311, 001318, 001389; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras Serija ASA Nr. 042134, 042166, 042189; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Serija NGA Nr. 00131; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Serija GBD Nr. 2845987; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Serija GEC Nr. 4802363; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras Serija GEB Nr. 3484649, 3484647; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEB Nr. 9758797; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras Serija JUA Nr. 000224; Serija JUV Nr. 000001; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEC Nr. 0326403; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas – faktūras Serija GEC Nr. 8704089, 8704092, 8704185, panaudojimą gamyboje ir/ar kitoje bendrovės veikloje. Specialistės išvada pagal kiekvieną subjektą ir PVM sąskaitą – faktūrą bei išvadą pagrindžiantys duomenys/dokumentai, esantys (rasti) UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ (buhalterinėje apskaitoje), yra detalizuojama (nurodyti) šios išvados Priedo Nr. 139 grafoje „Specialistės išvada“. Tyrimui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ užfiksuoti 2005 metų UAB (duomenys neskelbtini) verpalų judėjimo operacijų suvestinės ir nurašymo akto Nr. C0503/011 Ž0503/067 duomenys buvo pakeisti (pakoreguoti). UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ fiksuotas (įrašytas) 2005 metų UAB (duomenys neskelbtini)“ verpalų judėjimo operacijų suvestinės ir nurašymo dokumento (akto) Nr. C0503/011 Ž0503/067 prekybinės operacijos pavadinimas „ŽALIAVŲ NURAŠYMAS“ buvo pakeistas į pavadinimą „Žaliavų nurašymas į gamybą“. Tyrimui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ 2005 metų UAB (duomenys neskelbtini) verpalų judėjimo operacijų suvestinės ir nurašymo dokumento Nr. C0503/011 Ž0503/067 prekybinės operacijos pavadinimo pakeitimas (koregavimas) iš pavadinimo „ŽALIAVŲ NURAŠYMAS“ į pavadinimą „Žaliavų nurašymas į gamybą“ buvo atliktas 2014 m. gegužės 20 dieną 12 val. 55 min. 35 sek., pavadinimo pakeitimą (korekciją) atliko Programos vartotojas, kurio prisijungimo vardas „Jolita“. Taip pat nustatyta ir kitų 2005 metų UAB (duomenys neskelbtini) verpalų judėjimo operacijų suvestinės bei nurašymo dokumento (akto) Nr. C0503/011 Ž0503/067 duomenų pasikeitimų (korekcijų) laikotarpyje nuo 2009 iki 2014. Pakeitimai detalizuojami prie šios išvados pateikiamoje lentelėje (žr. priedą Nr. 138). Šių pakeitimų (korekcijų) laiko ir subjekto (vartotojo), atlikusio pakeitimus (korekcijas), nustatyti nėra galimybės, kadangi Tyrimui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos programoje nebuvo įjungta visiško vartotojo veiksmų sekimo funkcija. Laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-06-17 rankiniu būdu buvo ištrintos (panaikintos) UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) nurašymo dokumentuose (I0412/034, I0412/037, R0501/039, I0502/009, R0502/059, I0509/017, I0312/039, I0409/020, I0409/019, I0409/028, R0312/077, I0312/057) paminėtuose atsakant į 1 klausimą, buvusios pastabos apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje („sunaudota gamyboje“, „sunaudota į ataudus‘“, „Sunaud. gamybos procese“, „sunaudota į ataudus“, „sunaud.pakuojant pledus“, „Sunaud.ūkio reikmėms“) (priedas prie baudžiamosios bylos).

2015-08-17 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas kompiuterio sisteminis blokas „C. M.“, išimtas adresu (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) kratos metu. Apžiūros metu nustatyta, kad elektroniniai laiškai yra išlikę laikotarpyje nuo 2011-12-28, 22:03 val., iki 2013-04-01, 19:45 val., Iš išrašo matyti, kad į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) gavo 14 elektroninių laiškų iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Iš išrašo matyti, kad 2014-03-18 d. 14:33 val. R. S. iš savo elektroninį pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė el. laišką N. K. į el. paštą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kurio turinys „Laba diena, Siunčiu trūkstamus nurašymo aktus“, prie el. laiško pridedama prisegtukas „Nuraš.aktai.pdf“ (priedas Nr. 1 – 9 lapai). Taip pat atsakydamas į ta patį laišką (angl. „Re“) 2014-03-18 d. 18:34 val. N. K. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)išsiuntė el. laišką (duomenys neskelbtini), kurio turinys „Dėkui R“. Kiti 12 (dvylika) elektorinių laiškų ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 12-31).

2015-09-22 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas kompiuterio sisteminis blokas „IntelCoreI3“, išimtas adresu (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) kratos metu. Apžiūros metu nustatyta, kad peržiūrint elektroninio susirašinėjimo duomenis matyti, kad programoje naudotas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007-09-20 iki 2011-05-17 ir nuo 2011-05-10 iki 2014-03-19. Iš išlikusių laiškų matyti, kad 2014-03-18 14:33 į el.pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) iš el.pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) yra gautas laiškas pavadinimu „Nurasymo aktai“, kuriame prisegtas dokumentais „Nuraš.aktai.pdf“ (laiškas ir prisegtas dokumentas atspausdintas ir pridedamas prie apžiūros protokolo – 10 lapų). 2014.03.11 08:29 val. į el.pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) iš el.pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gautas laiškas pavadinimu „dokumentai“, kuriame pridėta duomenų byla „Book1.xls“ (laiškas ir prisegtas dokumentas atspausdintas ir pridedamas prie apžiūros protokolo – 4 lapai), pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 32-54).

2015-02-19 UAB (duomenys neskelbtini) gautame elektroniniu paštu siųstame atsakyme pateikti darbuotojo duomenys, t.y. J. S., kurios buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ prisijungimo vardas „J.“ (2 t., b. l. 102-103).

2015-07-23 UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato N. K. raštas patvirtina, kad kartu su šiuo raštu advokatas N. K. pateikia 2011-06-01 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta Apskaitos paslaugų sutartį Nr. 110601; 2011-02-04 tarp R. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą Darbo sutartį Nr. 218; 2014-04-22 tarp (duomenys neskelbtini) sudaryta Buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 14533 (2 t., b. l. 106-138).

2015-11-13 UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato N. K. rašte pastarasis informuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė J. S. galėjo naudotis kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ nuo 2006-09-25 iki darbo sutarties pabaigos 2011-05-31. Prisijungimo vardas – Jolita. Prisijungimo kodas – 8. Taip pat, po darbo sutarties pabaigos, prisijungimo kodas buvo suteiktas UAB (duomenys neskelbtini). Prisijungimo vardas – Jolita. Prisijungimo kodas – 8 (2 t., b. l. 142-172).

2016-02-01 gauto UAB (duomenys neskelbtini) rašto 3 – iąjame punkte nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendrovėje su UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Būtent“ nuo 2011-06-01 iki 2014-05-08 ir nuo 2015-09-07 iki 2015-12-21 dirbo J. S. (5 t., b. l. 95-102).

2015-03-04 Kauno apskrities VPK KP ENTV vyr. tyrėjos A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos ir aprašytos UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini)“; UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos – faktūros (3 t., b. l. 1-15).

2015-02-18 Kauno apylinkės teismo atsakymu Nr. 4.12-143 pateikti baudžiamosiose bylose Nr. 1-3160-240/2007 ir 1-911-651/2010 priimti sprendimai I. A. atžvilgiu(2 t., b. l. 16-40).

2017-05-02 specialistas P. M. pateikė konsultacinę išvadą dėl 2009-06-30 mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. 18-AU-16-46 (7 t., b. l. 75-89).

Dėl kaltinamosios J. S. kaltinimo nusikalstamų veikų padarymu

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę.

Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą).

Lietuvos Respublikos baudžamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nukentėjusioji I. A. kaltino J. S. tuo, kad ji nuo 2006-09-25 iki 2011-05-31 dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), buhalterės pareigose, o nuo 2011-05-31 teikdama buhalterines paslaugas kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, pagal tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirašytas sutartis, laikotarpyje nuo 2012-12-11 iki 2014-03-18 neteisėtai rankiniu būdu ištrynė (panaikino) UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos Būtent 2009, 2010 ir 2012 metų duomenų kopijose esančiuose 2003-2005 metų žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) nurašymo dokumentuose Nr. 10412/034, 10412/037, R0501/039, 10502/009, R0502/059, 10509/017, 10312/039, 10409/020, 10409/019, 10409/028, R0312/077, 10312/057 buvusias pastabas apie žaliavų panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ir, tokiu būdu, programos Būtent 2014 metų duomenimis minėtuose nurašymo dokumentuose lauke „Pastabos| jokių įrašų (pastabų) apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, užpajamuotų bendrovės apskaitos programoje pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija DIS Nr. 001311, 001318, 001389; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija ASA Nr. 042134, 042166, 042189; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija NGA Nr. 00131; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija GBD2845987; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija GEC Nr. 4802363; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija GEB Nr. 3484649, 3484647; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija LEB Nr. 9758797; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija JUA Nr. 000224, serija JUV Nr. 000001; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija LEC Nr. 0326403; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija GEC Nr. 8704089, 8704092, 8704185, nebeliko, t.y. suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinėje buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, ji 2014-05-20 UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinėje buhalterinės apskaitos programoje Būtent atliko 2005 metų UAB (duomenys neskelbtini) verpalų judėjimo operacijų suvestinės ir nurašymo dokumento Nr. C0503/011 Ž0503/067 prekybinės operacijos pakeitimą iš pavadinimo „Žaliavų nurašymas“ į pavadinimą „Žaliavų nurašymas į gamybą. Taip pat, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, remiantis neteisėtai pašalintais ir suklastotais UAB (duomenys neskelbtini) elektroninės buhalterinės apskaitos dokumentais apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) panaudojimą įmonės veikloje, ne vėliau, kaip iki 2014-03-18 suklastojo tikrą dokumentą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2016-03-18 dienos pažymą apie įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, kurią patvirtino savo parašu ir joje įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad žaliavos ir mediniai padėklai, gauti iš aukščiau nurodytų įmonių, nebuvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) gamyboje ir veikloje, bei šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, ne vėliau, kaip iki 2014-03-20 dienos pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. J. H., kuris šią pažymą perdavė įmonė atstovui ir 2014-03-24 dieną minėta pažyma buvo pateikta Kauno apygardos teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-1067-527/2014, tai yra kaltino nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Be to, nukentėjusioji I. A. kaltino J. S. tuo, kad ji žinomai suklastotą dokumentą – 2014-03-18 pažymą UAB (duomenys neskelbtini) vardu su žinomai neteisingais duomenimis apie tai, kad žaliavos gautos pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija DIS Nr. 001311, 001318, 001389; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija ASA Nr. 042134, 042166, 042189; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija NGA Nr. 00131; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija GBD2845987; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija GEC Nr. 4802363; UAB „(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija GEB Nr. 3484649, 3484647; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija LEB Nr. 9758797; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras serija JUA Nr. 000224, serija JUV Nr. 000001; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija LEC Nr. 0326403; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija GEC Nr. 8704089, 8704092, 8704185, nebuvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) gamyboje ir veikloje, tikslu įmonės naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir suklaidinti civilinę bylą Nr. 2-1067-527-2014 nagrinėjantį Kauno apygardos teismą, ne vėliau, kaip iki 2014-03-20 dienos šią žinomai suklastotą pažymą panaudojo pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. J. H., kuris pažymą perdavė įmonės atstovui ir kuri 2014-03-24 dieną buvo pateikta prijungimui prie minėtos civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl žalos priteisimo iš buvusios įmonės direktorės I. A., tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi paaiškėjo, kad 2014-03-18 pažyma yra suklastota ir civilinės bylos nagrinėjimas 2014-12-30 dieną buvo sustabdytas, šiais veiksmais J. S. pasikėsino UAB (duomenys neskelbtini) naudai neteisėtai įgyti turtinę teisę į didelės vertės 62.233,30 eurų svetimą, I. A., turtą, tai yra kaltino nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiosios I. A., liudytojų R. Z., R. Š., R. S. J. H., J. J., P. G., V. Č., V. O., I. I., M. U., J. G., A. Z. parodymais, auditoriaus eksperto P. M. konsultacine išvada ir paaiškinimais, VMI patikrinimo medžiaga ir 2009-07-10 sprendimu.

Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji J. S. tyčia suklastojo dokumentą ir jį pateikė kauno apygardos teismui ir kad ji, turėdama tikslą savo ar kitų asmenų naudai užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai neteisėtai įgyti turtinę teisę į didelės vertės 62.233,30 eurų svetimą, I. A., turtą.

Pati kaltinamoji J. S. savo kalę neigia, parodymus duoti atsisakė.

Pažymėtina, kad teismas priimdamas nuosprendį baudžiamojje byloje, vertina tik teisme ištirtais ir patikrintais įrodymais, todėl J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti apklausos specialiaja liudytoja parodymai teisme nevertintini, kaip įrodymai.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad Kauno apygardos teisme nagronėjama civilinė byla pagal UAB (duomenys neskelbtini)ieškinį dėl 524 920,29 Lt (152 027,42 Eur) priteisimo, kurioje ji patraukta atsakove, parodė, kad ji nežino, kas bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė buhalterinę apskaitą 2012-2014 metais, kadangi ji pati iš šios bendrovės išėjo 2010 m. gegužės 25 d. Ji mano, kad kaltinamoji J. S. programoje Būtent atliko 2005 metų UAB (duomenys neskelbtini) verpalų judėjimo operacijų suvestinės ir nurašymo dokumento Nr. C0503/011 Ž0503/067 prekybinės operacijos pakeitimą iš pavadinimo „Žaliavų nurašymas“ į pavadinimą „Žaliavų nurašymas į gamybą, po to ji, remdamasi neteisėtai pašalintais ir suklastotais UAB (duomenys neskelbtini) elektroninės buhalterinės apskaitos dokumentais apie žaliavų (verpalų, medinių palečių (padėklų)) panaudojimą įmonės veikloje, suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2016-03-18 dienos pažymą apie įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, kurią patvirtino savo parašu ir joje įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad žaliavos ir mediniai padėklai, gauti iš aukščiau nurodytų įmonių, nebuvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) gamyboje ir veikloje, bei šį žinomai suklastotą dokumentą iki 2014-03-20 dienos pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. J. H., kuris šią pažymą perdavė įmonės atstovui ir 2014-03-24 dieną minėta pažyma buvo pateikta Kauno apygardos teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-1067-527/2014, šios pažymos pagalba siekiama, kad civilinis ieškinys būtų patenkintas ir kad iš jos būtų iš jos priteista ieškinio suma UAB (duomenys neskelbtini) naudai, šiuo metu civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas. Ji patyrė moralinę žalą, kadangi stengiamasi įrodyti, kad verpalai nebuvo gauti. Mano, kad jei pažyma atsidūrė teisme ir yra kaltinamosios pasirašyta, tai reiškia, kad kaltinamoji ją teismui ir pateikė.

Specialistė J. R. parodė, kad žaliavos buvo sunaudotos į gamybą. Yra ištrintos pastabos, bet jos buhalterinės reikšmės neturi. Dokumentai neištrinti, jie programoje yra, buhalteriškai niekas nekeista, todėl niekas nesikeičia. Tokią išvadą ji padarė iš buhalterinių sąskaitų, matė, kad žaliavos užpajamuotos ir nurašytos.. Nurodė, kad pastaba tai ne duomenys, pastabos buhalterijai neturi įtakos, dėl to nepasikeitė balansas, tiesiog tik nėra pastabų. Jei kas nors ištrintų sumas, tai keistų buhalterinę išraišką. Buhalterei yra svarbu pinigai, o čia keičiasi tik pastabos programoje. Parodė, kad stulpelio pakeitimas, operacijos pavadinimo pakeitimas, pastabų ištrynimas jokios įtakos buhalteriniams duomenims neturi ir nieko nelemia.

Liudytojas R. Z. parodė, kad jis buvo sandėlininkas ir priimdavo gaunamą produkciją. Jis pats su buhalterine programa niekada nedirbo, jokių buhalterinių dokumentų netvarkė, apie buhalterinės apskaitos programą, įrašų taisymą ir pateiktą teismui pažymą jis nieko nežino.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir nuo 2014-05-01 pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą Būtent programa, o nuo 2014 metų spalio mėnesio išėjo į dekretines atostogas. Parodė, kad su gamyba jai dirbti nepriklausė, nurodytų duomenų apie žaliavų panaudojimą netikrino. Kadangi kaltinime nurodytas laikotarpis nuo 2006-09-25-iki 2011-05-31 ir nuo 2012-12-11 iki 2014-03-18, akivaizdu, kad nurodytu laikotarpiu ši liudytoja UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos nurodytu laikotarpiu netvarkė ir apie taisymus nieko pasakyti negali. Ji pati jokių taisymų programoje „Būtent“ nedarė, kas tai galėjo padaryti ji nežino.

Liudytoja M. U. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir nuo 2014-05-01 pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą Būtent programa. Parodė, kad jos darbo pobūdis pagrinde yra darbo užmokesčio apskaita, deklaracijas mokesčių inspekcijai ir sodrai, ataskaitos statistikos departamentui, ataskaitos dėl pinigų srautų, inventorizacijos rezultatai. Ji pati jokių taisymų programoje „Būtent“ nedarė, kas tai galėjo padaryti ji nežino.

Liudytoja A. Z. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir nuo 2014-05-01 pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą Būtent programa, , ji tvarkė formavo savaitines ataskaitas įmonės direktoriui, formavo darbo užmokestį įmonėms darbuotojams. Ji pati jokių taisymų programoje „Būtent“ nedarė, kas tai galėjo padaryti ji nežino.

Liudytojos R. Š., I. I., V. O., , V. Č., J.J., parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere su buhalterinės apskaitos programa „Būtent“. Ji pati programoje jokių taisymų nedarė, kas juos galėjo daryti ji nežino.

Liudytojas R. S. J. H. parodė, kad jis nuo 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos iki 2015 m. gegužės pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigose, parodė, kad J. S. 2014-03-18 atnešė jam paruoštą ir pasirašytą pažymą, jis šią pažymą pasirašė, kaip bendrovės vadovas ir perdavė šią bendrovę Kauno apygardos teisme civilinėje byloje atstovaujančiam N. K., kuris ir pateikė pažymą teismui.

Liudytojas P. G. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo vadovaujama įmonė niekada nebuvo ir nėra įgaliota tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą programa „Būtent“, prisijungimo prie šios programos neturėjo, prisijungimo kodų nežino, jie tik prižiūrėjo kompiuterių darbą.

Specialistė E. J. parodė, kad ji 2009 metais atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, surašė patikrinimo aktą, patikrinimo metu nustatė, kad darbai vyko, žaliavos buvo tiekiamos, prekės buvo gaminamos. Nustatė, kad ūkinės operacijos vyko bet ne su tais ūkio objektais, su kuriais buvo surašyti dokumentai. Ji su buhalterine programa nedirba ir pasakyti apie galimus taisymus programoje nieko negali, tačiau tvirtina, kad įrašyta pastaba nieko keisti negali, jei kontavimas nepakeistas, tai sumos lieka tos pačios.

Specialistas P. M., įvardinęs save auditoriumi, pateikė konsultacinę išvadą dėl 2009-06-30 mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. 18-AU-16-46, kurioje vertino patikrinimo akte nurodytas išvadas ir tvirtino, kad jei gamyba vyko, tai reiškia, kad žaliavos buvo tiekiamos. Auditoriumi save įvardinęs P. M. dirba advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje dirba ir nukentėjusiosios atstovė advokatė I. B.. P. M. parodė, kad užduoti pateikti konsultacinę išvadą jam davė advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) vadovas advokatas R. M.. Akivaizdu, kad P. M., įvardinęs save auditoriumi, kaip pats pripažino, niekada nėra dirbęs auditoriumi, nėra įtrauktas į auditorių sąrašą, be to, jis dirba advokatų kontoroje, kurios advokatė I. B. atstovauja nukentėjusiąją, jis neturi įgalinimų vertinti mokesčių inspekcijos specialistų surašytų išvadų, jis yra šališkas, be to, jo išvadoje nėra jokių duomenų apie galimą pastabų buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ ar pažymos pateikimą teismui, todėl jo parodymai, kaip ir konsultacinė išvada nepripažintini įrodymais.

Akivaizdu, kad nei vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių, kad kaltinamoji J. S. suklastojo ar ištrynė įrašus buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“. Specialistės J. R. ir E. J. parodė, kad pastabų ištrynimas ar pastabų įrašų pakeitimas buhalterinės apskaitos rezultatams neturi jokios įtakos

Jokių įrodymų, kad J. S. ištrynė įrašus buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ ar ji pakeitė įrašus šios programos dokumentų pastabose šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta, todėl darytina išvada, kad kaltinamosios J. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl ji išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi J. S. paruošė pažymą teismui ir pateikė ne teismui, kuo ji buvo kaltinama, bet UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui R. S. J. H., kuris pažymą pasirašė, kaip juridinio asmens vadovas, pateikė ją bendrovę teisme atstovaujančiam advokatui N. K., kuris ir pateikė pažymą teismui.

Jokių įrodymų, kad J. S. paruošė suklastotą pažymą, ją pasirašė (turint omenyje, kad pažyma teikiama kaip juridinio asmens, tokią pažymą pasirašo juridinio asmens vadovas, o J. S. tokių įgalinimų neturėjo) ir kad J. S. pateikė tą pažymą teismui byloje nesurinkta. Už juridinio asmens teikiamą dokumentą atsako ją pasirašęs juridinio asmens vadovas, o ne dokumentą rengęs asmuo. Todėl darytina išvada, kad kaltinamosios J. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl ji išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tirta nei kas ir kokias žaliavas tiekė UAB „(duomenys neskelbtini), nei tiekimo sandorių teisingumo, kadangi kaltinimas susijęs tik su taisymais buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ ir suklastotos pažymos pasirašymu ir pateikimu teismui.

Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas vertina įrodymų visetą, todėl nėra pagrindo spręsti, ar turės kokią nors įrodomąją galią pateikta pažyma, kada civilinės bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme bus atnaujintas, todėl iš anksto spręsti, kad pateikus pažymą teismui, buvo pasikėsintą į kieno nors turtą, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “B. M. ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ištyrus įrodymų visetą, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad J. S. tyčia ištrynė buhalterinės apskaitos dokumentuose pastabas ar pakeitė jų turinį, ar kad ji suklastojo pažymą ir pateikė ją Kauno apygardos teismui.

Kadangi nesurinkta jokių kaltinamosios J. S. kaltę patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad kaltinamosios veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl J. S. išteisintina, kaip nepadariusi jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Kaltinamajai J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su elektroninio pašto programos duomenimis prie 2015-09-22 kompiuterio sisteminio bloko „IntelCoreI3“ apžiūros protokolo, laikoma voke 5 tomo pabaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 297 – 299 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajai J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, su elektroninio pašto programos duomenimis prie 2015-09-22 kompiuterio sisteminio bloko „IntelCoreI3“ apžiūros protokolo, laikoma voke 5 tomo pabaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.