- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-28
- Bylos Nr.
- 1N-60
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos A. L. prašymas dėl užstato grąžinimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu E. L. buvo pripažintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė – 60000 Lt užstatas ir dokumentų – paso ir vairuotojo pažymėjimo paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. L. palikta nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 25d. nutartimi nutarė bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka pagal E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendžio atidėti, kol E. L. pasveiks.
Perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti bylą dėl priverstinės medicinos priemonės E. L. taikymo.
E. L. iki priverčiamųjų medicinos priemonių paskyrimo atiduoti į psichikos priežiūros įstaigą pagal gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. L. kreipėsi su prašymu į teismą dėl užstato grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos A. L. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. L. skunde prašo apygardos teismo nutartį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir grąžinti jai užstatą, kurį ji sumokėjo už E. L. .
A. L. skunde neaišku, kaip užstatas gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, ir, kaip ji gali garantuoti už E. L. , jeigu pastarasis šiuo metu yra nepakaltinamas. Pareiškėja nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad E. L. paskirta kardomoji priemonė neprarado savo paskirties, nes ji turi užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad negrąžinus jai užstato, o išvadas grindžiant prielaidomis, būtų pažeistos jos turtinės teisės.
A. L. mano, kad kardomosios priemonės paskyrimo klausimas E. L. galėtų būti vėl svarstomas iš naujo, kai E. L. pasveiks. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. L. , panaikinus kardomąją priemonę – užstatą, bet kuriuo atveju liktų dar kardomoji priemonė – dokumentų (paso ir vairuotojo pažymėjimo) paėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. L. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užstatas skiriamas Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrintini įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., nutarė bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atidėti, kol E. L. pasveiks.
Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto E. L. medicininės apžiūros akto matyti, kad šiuo metu E. L. psichikos būsena stabiliai pagerėjusi ir priverstinis stacionarinis gydymas jam yra nereikalingas. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė tenkinti Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijos teikimą nutraukti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą E. L. ir pastarąjį perkėlė į Utenos psichiatrinės ligoninės ekspertinį skyrių teismo stacionarinės psichiatrinės ekspertizės atlikimui. Todėl, esant tokiems bylos duomenims, kol bus gautos teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos A. L. skundą dėl užstato, kurį ji sumokėjo už E. L. , grąžinimo. Apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – užstato taikymo E. L. klausimą, teisingai nustatė, kad netaikant E. L. minėtos kardomosios priemonės, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.