Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas ir V. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta 700 (septynių šimtų) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2012 m. spalio 17 d. V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, dėl to, kad patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-31 nustatyta, jog V. G. neįvykdė duotojo privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2012 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 54¹⁴ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 1000 Lt baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomasis nurodymas buvo surašytas pažeidžiant LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d. Privalomasis nurodymas V. G. nebuvo pateiktas pasirašyti, o tai reiškia, kad priimtas jam nežinant, bei neišaiškinus apskundimo tvarkos. 2011 m. rugsėjo 22 d. jis buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau, pagal LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d., privalomasis nurodymas galėjo būti išsiųstas paštu tik tuo atveju, jeigu V. G. atsisakytų jį pasirašyti. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju jis neatsisakė jo pasirašyti, nes nurodymas net nebuvo jam pateiktas, taip pažeidžiant jo teises kreiptis dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Teigiama, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomasis nurodymas buvo priimtas neteisėtai, todėl V. G. neprivalėjo jo vykdyti.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad privalomas nurodymas buvo įteiktas registruotu paštu, rėmėsi tik liudytojų R. Vilniškio ir J. B. parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, bei įrašu padarytu ranka ant privalomojo nurodymo, kad jis buvo išsiųstas registruotu paštu. Aplinkos apsaugos inspekcija nepateikė teismui registruotų laiškų siuntimo registracijos žurnalo, bei laiško siuntimo kvito, todėl manytina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų iš kurių matytųsi, kad laiškas su privalomuoju nurodymu buvo išsiųstas paštu.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas inspektorius J. B. paaiškino, kad negali atsakyti ar V. G. privalomas nurodymas buvo įteiktas tinkamai. Taip pat nurodė, kad V. G. vengė atvykti, 4 kartus nereagavo į šaukimus atvykti į agentūrą, todėl įteikimo būdas buvo pasirinktas siųsti paštu, įrodymus apie tai gali pateikti. Vėliau J. B. pripažino, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomasis nurodymas nebuvo įteiktas tinkamai, o pakartotinis 2012 m. spalio 17 d. buvo įteiktas tinkamai.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl V. G. skunde nurodyto argumento, kad Aplinkos apsaugos inspekcijos nutarimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas priimtas neobjektyviai, neištyrus tinkamai byloje esančių įrodymų, bei neatsižvelgus į V. G. duotus paaiškinimus žodžiu, bei raštu 2011 m. spalio 18 d. Kaip nurodė V. G. 2011 m. spalio 18 d. paaiškinime, atliekos esančios tarp Austėjos g. 21 ir 25 namo yra ne jo. 2011 m. pavasarį tvarkėsi kieme, sušluotas senas plytas su žemėmis išvertė greta šiukšlių krūvos, už ką jau yra nubaustas Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus administraciniu nurodymu, bei Vilniaus m. savivaldybės 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. A11-10345-(1.1.56-SM3). Išverstas šiukšles pridavė UAB „Bionovus“, o tai įrodančius dokumentus pateikė aukščiau minėtoms institucijoms.

Nurodo, kad Vilniaus miesto agentūros inspektorius J. B. 2012 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu pratęsė nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 15 d. Taigi senaties terminas buvo pratęstas jau pasibaigus terminui skirti administracinę nuobaudą, kas iš esmės nėra galima, kadangi minėtas terminas jau buvo pasibaigęs. Protokole, bei nutarime pažeidimo diena yra nurodyta neteisingai, kadangi nurodyto pažeidimo diena laikytina kita diena po privalomojo nurodymo neįvykdymo t. y. 2011 m. spalio 15 d., o ne 2012 m. vasario 15 d., kai buvo surašytas patikrinimo aktas.

Pažymima, kad terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęsiamas tik esant svarbioms priežastims, tačiau tokios priežastys inspektoriaus nutarime nėra nurodytos. Tai, jog pareigūnas nesiėmė tinkamų priemonių numatytų Lietuvos Respublikos ATPK tam, kad užtikrinti V. G. dalyvavimą bylos nagrinėjime, nėra svarbi priežastis pratęsti terminą dėl pažeidimo tyrimo sudėtingumo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2012 vasario 15 d. iki birželio 20 d. pareigūnas neatliko jokių veiksmų pažeidimui išaiškinti.

Pažymima, kad privalomasis nurodymas V. G. buvo įteiktas tinkamai, t.y. išsiųstas registruotu paštu, kuris nebuvo grąžintas Vilniaus miesto agentūrai, kaip neįteiktas. Apeliantas iki nustatytos datos nepateikė jokių dokumentų, įrodančių privalomojo nurodymo įvykdymą, visapusiškai kliudė tyrimui, vengė atvykti aplinkybių išaiškinimui ir sąmoningai neteikė informacijos Vilniaus miesto agentūrai, vilkino tyrimo laiką.

Teigiama, kad Vilniaus miesto agentūra, išnaudojusi visas priemones gauti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrių, prašydama surasti ir iškviesti V. G. aplinkybių išaiškinimui. Jam atvykus į minėtą skyrių, 2012 m. spalio 17 d., jis buvo dar kartą paprašytas pateikti dokumentus, įrodančius privalomojo nurodymo įvykdymą. Pastarajam nepateikus tokių duomenų, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir administracinis nurodymas, taip pat įteiktas pakartotinis privalomasis nurodymas, kuriuo V. G. buvo įpareigotas atliekas priduoti atliekų tvarkytojui, tačiau, jam neįvykdžius ir pakartotinio administracinio nurodymo, buvo priimtas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir V. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė 700 (septynių šimtų) litų baudą. Tačiau, apeliaciniu skundu V. G. nesutinka su tokiu sprendimu, nurodydamas, kad privalomasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nurodymas jam buvo įteiktas netinkamai, pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, dėl to administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. padarė administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

ATPK 250 str. 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 str. 1 d., įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas V. G., priskiriamas trunkamųjų administracinių teisės pažeidimų kategorijai, tačiau, apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodant, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., nėra trunkamasis pažeidimas. Atsakydamas į šį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trunkamas pažeidimas - tai veika, kuria nepertraukiamai tam tikrą laiką yra pažeidžiamos, nevykdomos pareigos, nors už tai gresia administracinė atsakomybė. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors baudžiamu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą pažeidėjo valia ar dėl kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku – užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų, pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros jo atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 21 d. surašyto privalomojo nurodymo – užtikrinti, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp Austėjos g. 21 ir 25 namo, Vilniuje, būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms ir pateikti atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas – nustatytu metu, neįvykdė. 2012 m. vasario 15 d. buvo atliktas dar vienas patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar V. G. atliko minėtame privalomajame nurodyme numatytus veiksmus, kurio metu nustatyta, kad privalomojo nurodymo apeliantas neįvykdė. Dėl šios priežasties, 2012 m. spalio 17 d. jam buvo surašytas pakartotinis privalomasis nurodymas, kurio jis taip pat neįvykdė. Iš šių aplinkybių spręstina, kad V. G. padarytas pažeidimas priskiriamas trunkamųjų administracinių teisės pažeidimų kategorijai, pagal kuriuos, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., svarbi ne pažeidimo padarymo, bet jo paaiškėjimo diena.

Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., paaiškėjimo diena laikytina 2012 m. vasario 15 d., kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atliko patikrinimą ir nustatė, kad V. G. neįvykdė 2011 m. rugsėjo 21 d. surašyto privalomojo nurodymo. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2012 m. vasario 15 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimas, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir paskirta administracinė nuobauda, priimtas 2012 m. lapkričio 5 d. Tačiau, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2012 m. rugpjūčio 15 d., t.y. nepraėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, priėmė procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos V. G. atžvilgiu skyrimo termino pratęsimo. Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d., kurioje nurodoma, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino (b. l. 27) matyti, kad V. G. 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-59. 2012 m. vasario 15 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.2-31 nustatyta, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl V. G. už 2012 m. vasario 15 d. patikrinimo akte nustatytus pažeidimus 2012 m. birželio 20 d. 9.00 val. buvo kviečiamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Minėtą dieną nei pažeidėjas, nei jo atstovas į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vietą neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nenurodė. 2012 m. rugpjūčio 10 d. V. G. pakartotinai buvo kviečiamas atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vietą 2012 m. rugpjūčio 21 d. 9.00 val., tačiau nurodytu laiku pažeidėjas vėl neatvyko, apie savo neatvykimo priežastis nepranešė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie V. G. veiksmai traktuotini kaip administracinės atsakomybės vengimas, todėl, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra visiškai pagrįstai šiuo pagrindu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu, be viso ko, nesutinkama su apeliantui inkriminuojamų veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros privalomasis nurodymas, surašytas V. G. atžvilgiu, jam nebuvo tinkamai įteiktas, todėl pastarasis jo negalėjo tinkamai įvykdyti.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nurodyta, jog tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d. nurodyta, jog privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku. Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Iš šių nuostatų analizės seka, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas atlikęs patikrinimą ir nustatęs tam tikrus pažeidimus, už pastaruosius pažeidimus atsakingam asmeniui surašo privalomąjį nurodymą, kuris pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas jam ar jo atstovui. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas V. G. nebuvo pateiktas pasirašyti, o tai reiškia, kad priimtas jam nežinant bei neišaiškinus apskundimo tvarkos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad minėtas privalomasis nurodymas jam buvo išsiųstas registruotu paštu. Laiškas nebuvo grąžintas Vilniaus miesto agentūrai kaip neįteiktas, todėl nėra pagrindo manyti, kad V. G. nežinojo apie privalomojo nurodymo reikalavimus.

Iš byloje pateikto 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-59 (b. l. 38) matyti, kad jis buvo išsiųstas 2011 m. rugsėjo 22 d., registracijos Nr. 352. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas registruotas laiškas su privalomuoju nurodymu būtų grąžintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai kaip neįteiktas. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas apeliaciniame skunde tiesiog nurodydamas, kad pastarojo nurodymo jis negavo, todėl toks apelianto argumentas vertinamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad iš pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atsiliepimo į V. G. apeliacinį skundą matyti, kad apeliantas iki privalomajame nurodyme nustatytos datos nepateikė jokių dokumentų, įrodančių privalomojo nurodymo įvykdymą, vengė atvykti aplinkybių išaiškinimui ir neteikė jokios informacijos Vilniaus miesto agentūrai. Tai patvirtina byloje esantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros raštai (b. l. 28-30), kuriais V. G. buvo kviečiamas atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Į šiuos raštus apeliantas nereagavo, nors jie buvo siųsti paštu į V. G. gyvenamąją vietą, kuri nurodyta ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrių, prašydama pagalbos surasti ir iškviesti V. G. aplinkybių išaiškinimui. Jam atvykus į minėtą skyrių 2012 m. spalio 17 d., jis buvo dar kartą paprašytas pateikti dokumentus, įrodančius 2011 m. rugsėjo 22 privalomojo nurodymo įvykdymą, tačiau tokių duomenų jis nepateikė. Jokių pretenzijų apie tai, kad jis negavo minėto privalomojo nurodymo, tuo metu V. G. nepareiškė. Remiantis liudytojo J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, toks privalomojo nurodymo įteikimo būdas – siuntimas registruotu paštu, buvo pasirinktas dėl to, kad V. G. keturis kartus nereagavo į šaukimus atvykti į Vilniaus miesto agentūrą, sąmoningai vengė privalomojo nurodymo įteikimo, todėl kitas įteikimo būdas nebuvo įmanomas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad privalomasis nurodymas V. G. buvo įteiktas tinkamai.

Abejoti apelianto pateikta versija, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. privalomojo nurodymo jis negavo, verčia ir tai, jog pakartotinį 2012 m. spalio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-40, surašytą 2012 m. vasario 15 d. patikrinimo akto pagrindu (b. l. 23-24), V. G. pasirašė, tačiau, remiantis 2013 m. kovo 14 d. patikrinimo aktu (b. l. 42-44), šio privalomojo nurodymo vis dėlto neįvykdė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra pagrįstai V. G. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. už institucijos privalomųjų nurodymų nevykdymą, o pirmosios instancijos teismas, netenkindamas V. G. skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.