Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo pirmininko Valdo Petro Meidaus 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-705-425/2011 pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimo ir žalos atlyginimo, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti perduotas ieškovo A. B. pareikštas Panevėžio apygardos teismo nušalinimo pareiškimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-705-425/2011 pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimo ir žalos atlyginimo. Ieškovas A. B. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui L. M. ir visam Panevėžio apygardos teismui ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Nušalinimą reiškia CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 66 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad teisėjas L. M. ir visi Panevėžio apygardos teismo teisėjai su atsakovu Lietuvos Respublika yra susiję tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis atsakovui nepalankiu procesiniu sprendimu gali turėti įtakos teisėjo L. M. ir Panevėžio apygardos teismo teisėms ir pareigoms, todėl šis teisėjas ir visas Panevėžio apygardos teismas yra suinteresuoti šios civilinės bylos bagtimi. Ieškovas teigia, kad Panevėžio apygardos teismui už šališkumą ir priklausomumą nuo atsakovo, jam teikiamas privilegijas, yra iškėlęs civilines bylas Nr. 2-2433-413/2011 ir Nr. 2-5337-195/2011 atitinkamai Kauno apygardos teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, todėl teisėjas L. M. ir Panevėžio apygardos teismas turi būti nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. pradėjo neteisėtą šantažą suėmimu, kad taip sutrukdytų ieškovui dalyvauti tiek šioje, tiek kitose bylose, neleistų dalyvauti procesuose, laisvai ginti savo teises bei teikti įrodymus ir tokiu būdu įtakotų nepalankių procesinių sprendimų priėmimą ieškovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Kadangi ieškovo A. B. pareiškime yra suformuluotas prašymas nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-705-425/2011 nagrinėjimo, todėl šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo kaip aukštesnės pakopos teismo kompetencijai (CPK 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų (CPK 65 str.) ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams reiškia CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 66 straipsnyje įtvirtintais pagrindais nurodydamas, jog egzistuoja aplinkybės, kurios kelia abejonių šių teisėjų nešališkumu. Ieškovo teiginys, kad teisėjas L. M. ir visi Panevėžio apygardos teismo teisėjai su atsakovu Lietuvos Respublika yra susiję tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis atsakovui nepalankiu procesiniu sprendimu gali turėti įtakos teisėjo L. M. ir Panevėžio apygardos teismo teisėms ir pareigoms, todėl šis teisėjas ir visas Panevėžio apygardos teismas yra suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi ir turi būti nušalinti, yra subjektyvia nuomone grindžiama prielaida. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (109 str.); valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (114 str.). Šios konstitucinės nuostatos pakartotos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje, CPK 21 straipsnyje. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laikoma, kad visi teisėjai yra nepriklausomi ir nešališki, jeigu neįrodyta kitaip. Ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečiai teisinių santykių ir kokioms konkrečioms teisėjo ir (ar) teismo teisėms ir pareigoms, gali turėti įtakos atsakovui Lietuvos Respublikai nepalankus teismo procesinis sprendimas, todėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimas CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visų Lietuvos Respublikos apygardų teismų teisėjai su Lietuvos valstybe susiję vienodais teisiniais santykiais, todėl, patenkinus ieškovo pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo remiantis aptariamu argumentu, nebeliktų subjekto, galinčio nagrinėti šią civilinę bylą.

Panevėžio apygardos teismo nušalinimo dėl kitų aplinkybių (CPK 66 straipsnio pagrindu) ieškovas taip pat neįrodė konkrečiais faktais ir juos pagrindžiančiais duomenimis. Ieškovo reiškiama subjektyvi nuomonė, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. siekia sutrukdyti ieškovui dalyvauti vykstančiuose teismų procesuose, įtakoti nepalankių ieškovo atžvilgiu procesinių sprendimų priėmimą, kad teisėjas L. M. ir Panevėžio apygardos teismas turi būti nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes Panevėžio apygardos teismas yra atsakovas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2433-413/2011 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5337-195/2011, nepateikiant šią nuomonę pagrindžiančių duomenų, negali būti laikoma tinkamu įrodymu sprendžiant klausimą dėl teismo šališkumo. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių savo teiginius dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumo patvirtinančių įrodymų. Be to, iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme bylos, kuriai būtų suteiktas ieškovo nurodomas Nr. 2-5337-195/2011, nėra.

Esant tokiai situacijai, objektyviam stebėtojui nėra pagrindo abejoti Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-705-425/2011 pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimo ir žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tuos pačius motyvus atsisakytina tenkinti ieškovo A. B. prašymą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo A. B. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-705-425/2011 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.