- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-632-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- K. I., G. I.
- Kategorijos
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. I. ir G. I. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-85-522/2013 pagal pareiškėjų K. I. ir G. I. pareiškimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
Pareiškėjai K. I. ir G. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami santuoką, įregistruotą 2004-05-22 Širvintų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neskirti termino susitaikymui. Nurodė, kad šalių santuoka iširo. Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, namų apyvokos daiktai padalinti šalių susitarimu, kreditorinių įsipareigojimų ir skolų pareiškėjai neturi (LR CK 3.51 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-01-11 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų K. I. ir G. I. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jį su priedais grąžinti pareiškėjams. Teismas nurodė, kad bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo teismingumo klausimas tiesiogiai siejamas su šalių nuolatine gyvenamąja vieta (CPK 538 str. 2 d.). Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie laikinai gyvena Airijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis abu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į Airiją. Airijoje pareiškėjai nuomojasi gyvenamąją vietą, dirba, jų sūnus lanko pradinę mokyklą. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Be to, ši byla turi tarptautinį elementą, todėl teismas turi išspręsti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, ES teisės aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį ir yra viršesnės už nacionalinę teisę. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis IIa“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalį. Reglamento I skirsnio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas. Reglamento II skirsnio 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija, leidžianti sutuoktiniams pasirinkti vieną iš keleto skirtingų jurisdikcijos kriterijų (jurisdikcijos prorogacija). Pareiškėjai turi bendrą Lietuvos Respublikos pilietybę ir bendrą nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje. Nors byla yra dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptariami reikalavimai dėl tėvų pareigų, todėl privaloma atsižvelgti į vaiko interesus ir siekti apsaugoti silpnesnę šalį. Remiantis reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (kuris sutampa ir su tėvų gyvenamąja vieta) kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikciją, garantuoja teisinį aiškumą. Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog Europos Bendrijos teisėje vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nesutampa su nacionalinėje teisėje vartojama sąvoka ir šio termino prasmė aiškinama pagal Reglamento tikslus, siekius ir suprantama taip, kad vaikui persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujoje valstybėje narėje sutampa su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dabartinė nepilnamečio vaiko L. I. gyvenamoji vieta yra Airijoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai pareiškime nurodė, jog jų vaikas Airijoje lanko pradinę mokyklą. Pareiškėjų gyvenamosios vietos yra Airijoje, Gyventojų registro tarnybos duomenimis abu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į Airiją: K. I. nuo 2010-09-20, o G. I. nuo 2012-04-11. Airijoje pareiškėjai 2011-12-13 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pareiškėjos K. I. darbovietė taip pat yra Airijoje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nuolat gyvena Airijoje, o į Lietuvą, kaip patys nurodė, atvyksta tik trumpam. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Teismas konstatavo, byla yra teisminga Airijos teismams. Pagal CPK 540 str. 1 d. bylas pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Šiuo atveju, kadangi pareiškėjai turi nepilnametį vaiką, teismas, siekdamas užtikrinti jo interesus, bylą nagrinėtų žodinio proceso tvarka. Kadangi pareiškėjai Lietuvoje negyvena, bylos nagrinėjimas būtų negalimas (LR CK 2.12 str., 2.14 str., 2.16 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai K. I. ir G. I. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti 2013-01-11 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti pareiškėjų K. I. ir G. I. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjų pareiškimas nutraukti santuoką ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui pateiktas LR CPK XXXY skyriaus ir LR CK 3.53 str. numatyta tvarka. Pareiškėjai neturi turto, kuris būtų dalomas šioje byloje, neturi kreditorinių įsipareigojimų ir skolų, šalys sutarė, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, šalių susitarimu išspręstas ir vaiko išlaikymo klausimas. Pareiškėjai teigia, jog Airijos įstatymai nenumato galimybės nutraukti santuoką supaprastinta tvarka bendru sutarimu, todėl tikslinga bylą nagrinėti Lietuvoje (LR Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 str., LR CPK 137 str., 334 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl pareiškimo priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas, privalo aiškintis ex officio.
Pagal LR Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. Nr. X-1809) 8 straipsnį, reglamentuojantį bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumą, nustatyta, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui pareiškėjo pasirinkimu.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškimo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu teismingumo klausimą, teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šios:
- kreipimosi į Širvintų rajono apylinkės teismą metu neturėję Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos (b.l. 25) ir turto (b.l. 26, 27). Šis pareiškimas teismingas Širvintų rajono apylinkės teismui, nes abu pareiškėjai kreipimosi į teismą metu turėjo teisę pasirinkti Širvintų rajono apylinkės teismą pagal LR Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas G. I. pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2013-09-10 pažymą Nr. (2013-47718-PD)-1747, įrodančią, jog šiuo metu pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2013-09-10 yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą ir manydamas, kad abiejų pareiškėjų dalyvavimas yra būtinas pirmosios instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 540 str.), nagrinėjant iš esmės pareiškimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turės procesinę galimybę CPK nustatyta tvarka kviesti abu pareiškėjus ir jų advokatę (b.l. 3). Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 str., LR CPK 2 str., 5 str., 30 str. 12 d., 115 str., 137 str., 320 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.