Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., išsiskyrusi , neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., smurtaudama artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, artimąjį giminaitį, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent:

Ji 2020 m. birželio 12 d. 10.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, viena ranka sugriebusi savo sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini)., kairę ranką ją suspaudė ir į ją įdrėskė po ko kita ranka suėmusi N. S. už kaklo jį smaugė, tokiais neteisėtais veiksmais padarydama nukentėjusiajam mažamečiui N. S. nežymų įdrėskimą kairiame dilbyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su savo tėvais G ir A. J., jų namuose. Kartu gyvena jos draugas E. M. bei jos sūnus 13 metų N. S.. Maždaug prieš dvi dienas, tai yra 2020-06-09, antradienį po 20.00 valandos alkoholio neparduoda, todėl ji po konflikto su mama norėjo išgerti ir ėjo pas savo kaimyną D. N., kuris turi pardavimui alaus ir ji norėjo pirkti. Ėjo pas D. N. pirkti alaus pirmą kartą. Žinojo,kad jis turi ir prekiauja. Nuėjus pas D. N. rado jį neblaivų, o ji buvo blaiva. Ji su D, sukonfliktavo, jis jai liepė pas jį likti ir kartu su juo gerti. Ji nenorėjo, prašė, kad jis jai parduotų alaus ir sakė eis namo D nepatiko, kad ji nelikos su juo, jis jai kumščiu trenkė 3 kartus į akį ir į galvą, todėl jos akis yra pamėlusi. Į policiją nesikreipė, nes buvo neblaivi. Iš D namų išėjo. Alaus du "bambalius" gavo iš pažįstamo, kurio nurodyti negali. Trečiadienį į darbą neišėjo, nes blogai jautėsi ir todėl vėl įvyko konfliktas su mama. Trečiadienį ji iš vis išėjo iš namų ir negrįžo, nakvojo pas draugę, alkoholio nevartojo, tik taurę šampano išgėrė. Namo grįžo ketvirtadienį, 11 dieną, ryte, gal po 9.00 valandos. Namuose buvo jos tėtis, mama ir sūnus. Namo ji grįžo blaivi. Tėtis ryte prieš išvykstant į darbą jai pasakė, kad rytoj (penktadienį) ji turi būti darbe, nes kitaip atleis. Ji dirba (duomenys neskelbtini)yra kokybės vadovė. Kai tėvas taip pasakė, ji pasakė gerai, nuėjo į kambarį, išsimaudė. Kai jau tėvas išvažiavo į jos kambarį atėjo motina ir pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, liepė krautis daiktus ir eiti iš namų. Jos sūnus tuo metu buvo išnešęs knygas į mokyklą. Ji supykusi ant mamos pasakė jai, kad išeina iš namų. Ji išėjo iš namų ir ėjo vartoti alkoholio, alkoholį vartojo pas pažįstamą, išgėrė gal pusę butelio degtinės ir pradėjo vemti. Tada po valandos grįžo namo. Namuose buvo motina, kuri jai priekaištavo, sūnaus dar nebuvo, tėtis buvo darbe, draugas buvo darbe. Ji motinai parodė, kad yra sumušta ir pasakė, kad nori pasiimti savo šunį Amerikiečių Pitbulterjerą ir nueiti pas D. N., šį su šunimi pagąsdinti. Ji su motina stovėjo prie voljero kieme ir ginčijosi, nes motina ant voljero užkabino spyną ir laikė ją, neleisdama šuns pasiimti. Tuo metu grįžo sūnus iš mokyklos, atėjo prie jos. Jos sūnui labai nepatinka kai ji būna neblaivi, tada jis su G. S. nekalba ir nebendrauja, ignoruoja. N, kai pamatė, kad ji neblaivi, kažkaip išsigando, paklausė kodėl ji vėl geria, kai tiek laiko negėrė. Ir tada ji N pasakė, kad pasiima Bairą - šunį, ir pasakė, kad jis nebijotų ji nieko blogo niekam nedarys su šuniu nieko negąsdins. Kadangi ji norėjo vis tiek paimti šunį ir ranką tiesė link voljero vartų, N ją stūmė iš priekio, o ji nukrito, šonu ant rankos ir kojos, kairės pusės ant betono kieme. Griūdama gal galėjo stvertis už N prisilaikyti ir N griebė gal ranką ar kakliuką ar kur, tikrai tiksliai nežino kur jam galėjo įdrėksti, bet galėjo įdrėksti, ji to neneigia. Bet tikrai ne dėl to, kad norėjo sužaloti savo vaiką, o taip jai gavosi griūnant. Nagai jos ilgi, gal netyčia su nagais ir užkabino. Kai ji atsikėlė , N tik sakė, kad "sūneli kiek kartų tau aiškinau, kad prieš moterį rankos nekelk" tikrai tai sakė ji per atstumą, nešaukė ant jo, jo neliesdama, tikrai N nieko nedarė kas sukeltų jam skausmą, jo nesmaugė. Jis nėra diržo gavęs niekada. Ji pati nevartoja necenzūrinių žodžių prie N. J. N. sakė, kad ji "nesveika, durnė, debilė", bet tai buvo, kai kalbėjosi kambaryje. N jokių pretenzijų neturi, jam gal skaudu matyti motiną neblaivią. Prie voljero viskas ir baigėsi, šuns ji nepaėmė ir nuėjo į savo kambarį. N nuėjo į savo kambarį, o motina iškvietė policijos pareigūnus. Su sūnumi susitaikyti nespėjo, labai gailisi, kad taip įvyko, gailisi, kad gėrė, bet smurto prieš sūnų nenaudojo. Ji savo sūnų myli, supranta, kad ne visada juo pasirūpina, kai vartoja alkoholį ir tada motina padeda. Ir G. S. taip savo dukrą bartų, kaip motina ją pačią bara dėl alkoholio vartojimo. Kai G. S. būna blaivi, jokių problemų nekyla, santykiai su sūnumi ir tėvais būna labai geri. Alkoholį vartojo tik šiomis dienomis, buvo metai iki šio įvykio kai alkoholio nevartojo. Labai gailisi dėl šio įvykio, visų atsiprašys grįžusi ir su jais susitaikys. Daugiau tikrai jokio alkoholio nebevartos.(b.l. 92-94, 100-101)

G. S. 2020-06-16 papildomos apklausos metu parodė, kad pilnai prisipažįsta, kad galėjo suimdama ir suspausdama savo sūnaus kairę ranką jam įdrėksti, jos nagai yra ganėtinai ilgi. Ar buvo suėmusi vaikui už kaklo ir jį smaugė ji neprisimena, tačiau to neneigia, buvo neblaivi, tai gali visko ir neprisiminti. Ji labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, savo sūnaus atsiprašė. Sutinka procesą baigti teismo baužiamuoju įsakymu. Ji sutinka mokėti baudą, tačiau priimant galutinį sprendimą dėl baudos dydžio prašo teismo atsižvelgti, kad nors ir yra dirbanti, tačiau, ji išsiskyrusi, vieniša mama, kurios grynosios mėnesinės pajamos įskaitant darbo užmokestį, alimentus mokamus už vaiko išlaikymą ir mokamą socialinę išmoką už vaiką 800 Eur. Todėl prašo teismo skirtą baudą išdėstyti 24 mėnesių mokėjimo terminui.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji G. S. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios nukentėjusiojo N. S. ir liudytojos A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-22, 34-36) tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6-8), alkoholio patikrinimo duomenimis (b. l. 56), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l.9-10), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jam yra 13 metų. Jis mokosi U. Š. progimnazijoje, baigė 7 klases. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) su močiute A. J., seneliu G. J., mama G. S. ir promočiute, tačiau ši šiuo metu slaugoje. Jų santykiai yra geri, su mama santykiai yra geri, vakarais pažaidžia stalo žaidimus, su seneliu santykiai geri, tačiau su juo mažiau kalbasi. Mano, kad jų šeimoje santykiai yra geri, pykstasi retai. Su savo mama jis kalbasi ir pajuokauja, jis ją labai myli. Būna, kad susipyksta, bet ilgai piktumas nesitęsia. Mama 7 mėnesius alkoholio nevartojo, o nuo savaitgalio pradėjo alkoholį vartoti. Kai ji vartodavo alkoholį seniau, tai buvo prastai, net namuose jos nebūdavo. O kai grįždavo namo neblaivi, tai būdavo rėkimas, priekaištai. Vakar su mama įvyko konfliktas dėl šuns. Jis įvyko kai N. S. grįžo iš mokyklos. Namuose kieme rado močiutę, mamą. Mama šunį norėjo paimti. Mama buvo girta, vos pastovėjo vietoje. Šuo yra pririštas prie grandinės. Kai jis parėjo į kiemą, žodžių jokių nebuvo, mama stovėjo ir žiūrėjo, ji jam nieko nesakė, ir močiutė jam nieko nesakė. Tą šunį močiutė atsegusi nuo grandinės vedėsi į kambarį, kad mama jo nepaimtų. Jis paklausė močiutės, kodėl ji veda šunį į vidų, o močiutė pasakė, kad nepaimtų mama. Jis įėjo į kambarį ir močiutė namuose šunį uždarė narve užstumdama groteles, iš paskui atėjo mama ir bandė atidaryti narvą, kuris yra namuose. Mama bandė atstumti groteles, o močiutė bandė mamai neleisti, bandė sutrukdyti. Jis bandė aiškintis, nes nežinojo, kam tas šuo. Jis paklausė, kodėl nori to šuns. Mama vos pastovėjusi vietoje pasakė "aš jį papjausiu", N. S. suprato, kad ji tai pasakė ne šuniui, o žmogui kažkokiam. Jis taip suprato, kad tai kaip kerštas, nes jos veidas buvo mėlynas, ir kūnas mėlynas, tai manė, kad tai kerštas. Ji jam pasakė, būdama girta, kad kažkoks D ją išmetė iš antro aukšto. Mama jam taip pasakė, bet jis netiki mamos žodžiais, nes D gyvena pirmame aukšte, taip pasakė močiutė. Paskui močiutė stovėdama prie narvo pasakė, kad rūsyje yra spyna ir paprašė spyną paimti ir pažiūrėti ar galės šunį uždaryti lauke. Spyną jis rado. Jis užtruko rūsyje pusę minutės, lauke žiūrėjo ar galima užrakinti šunį voljere. Tada įėjo į vidų močiutei pasakyti, jos abi buvo virtuvėje, mama sėdėjo, o močiutė stovėjo prie šuns narvo. Močiutei jis pasakė, kad šunį galima užrakinti lauke. Močiutė išvedė šunį ir mama ėjo paskui. Jie šunį uždarė ir užrakino. Tada mama paėmė iš garažo varžtą, tas varžtas buvo smailas ir mama bandė spyną rakinti su tuo varžtu. Jis mano, kad būtų įmanoma su tuo varžtu spyną sugadinti. Močiutė tai pamatė ir atsinešė kitą spyną. Jis stovėjo toliau nuo mamos. Močiutė rakino kitą spyną, o jis laikė mamą, nes manė, kad mama kažką norėjo padaryti močiutei, jis tai sprendė iš mamos akių. Jis mato kai mama pikta. Jis mamą laikė už rankų. Močiutė buvo jam už nugaros, o jis prieš mamą stovėjo ir suėmė jai už alkūnių. Jis mamai žalos nenorėjo daryti, norėjo apsaugoti močiutę. Mama labai judėjo, priešinosi, nieko jam nesakė. O močiutei pavyko užrakinti narvą. Jam laikant mamą, mama pargriuvo. Jam atrodo, kad todėl, kad buvo girta, labai judėjo, priešinosi ir ji nugriuvo, tiksliai negali pasakyti kodėl ji nugriuvo, bet, mano, jai koja užkliuvo viena už kitos ir ji nugriuvo. Mama krito ant šono, dešinio. Močiutė sakė, tegu pasimoko. Krisdama mama prie N. S. neprisilietė, jis neprilaikė, nespėjo sulaikyti, net nemanė, kad mama nukris. Tada jis nuėjo į savo kambarį, o močiutė nuėjo į savo kambarį. Paskui pas jį atėjo mama. Mama jam pasakė, kad "aš tave daug kartų mokiau nekelk rankos prieš moterį", bet jis pasakė, kad jis rankos prieš ją nekėlė, o mama galvojo kitaip ir jį kaltino. Tada ji atsisėdo ant grindų prie jo. Jis sėdėjo ant lovos ir sakė duok man ranką ir mes susitaikome. Jis pasakė "nenoriu su tavim taikytis". Tada mama įsižeidė ir atsistojus jam ir jai, mama jam sugriebė ranką kairę ir pradėjo leisti nagus, truko 10 s., nes jos nagai yra ilgi, su kuria ranka nepamena. Jam skaudėjo. Jis nepamena ar mama jam ką sakė. Jis sakė mamai, kad ji jį paleistų. Jie abu stovėjo. Tada mama jam suėmė su kita ranka už kaklo ir suėmė taip, kad jis jautė nagus ir jam skaudėjo. Kai mama laikė už kaklo N pradėjo rėkti sake “neliesk manęs”. Jis išsigando, nes mama niekada nėra taip dariusi ankščiau, tai buvo pirmas kartas. Jis suprato, kad mamai yra problemos. Ankščiau yra ji jam grasinusi, sakydama, kad jo galvą įkiš į akvariumą, bet ji tada buvo labai girta, ir labai seniai. Greitai atėjo močiutė, mama jį paleido ir močiutė sakė "viskas, viskas baigiam, kviečiam policiją". Močiutė matė, kad jis verkia, kad jo kaklas raudonas, o mama jam sakė, kad ji jo nelietė. Mama nuėjo gultis į savo kambarį, o gal apsimesti, kad miega. Jis šiuo metu jaučiasi ramiai, ant mamos nepyksta, tačiau yra mama nusivylęs, kad ji vėl po 7 mėnesių pradėjo vartoti alkoholį. Nori, kad mama baigtų gerti ir nori su mama kartu gyventi. Jis ją labai myli ir neįsivaizduoja kaip galima be mamos gyventi (b.l. 19-22).

Kaip matyti iš liudytojos A. J. duotų parodymų, ji gyvena (duomenys neskelbtini)., kartu su savo dukra G. S., jos sūnumi, savo anūku N. S. ir savo vyru. 2020-06-11 ryte, apie 05.00 val. , į namus neblaivi grįžo jos dukra. Kur ji lankėsi, nežino. G. G. paprašė, kad ji su vyru duotų jai pinigų. Ji davė du eurus ir G vėl išėjo iš namų. Jos vyras išėjo į darbą, anūkas išėjo į mokyklą. A. J. namuose liko viena. Apie 8.45 val. į namus grįžo dar labiau girta dukra. G. G. pradėjo prie jos kabinėtis ir nuėjo miegoti. Nuo pirmadienio G nuolat vartoja alkoholį, išeina iš namų, nes turi problemų su alkoholiu. Dukra jau du kartus buvo gydoma nuo alkoholizmo, tačiau niekas nepadėjo. Apie 09.30 val. G išėjo į lauką parūkyti ir grįžusi pasakė, jog išsives jų šunį, kuris yra kovinis, amerikiečių pitbulterjeras. Kaip tik tuo metu į namus parėjo ir dukros sūnus N. A. J. paėmė ir parvedė šunį į namus, uždarė į narvą, kad neblaivi dukra jo niekur neišsivestų. G bandė prieiti prie namuose esančio narvo su šunimi ir šunį išleisti. A. J. pasakė anūkui, kad šis nueitų į rūsį ir paimtų spynelę, kad galima būtų šunį užrakinti lauke voljere Anūkui atnešus spynelę, A. J. šunį užrakino lauke esančiame voljere. K. G. bandė varžtu sugadinti spynelę, nuėjo ir atsinešė didelę spyną ir bandė ja užrakinti šuns voljerą, kad garantuotai dukra negalėtų paimti šuns. Kol rakino voljerą svirduliuojanti kieme dukra bandė jai kliudyti užrakinti voljerą. N bandė sulaikyti savo mamą, kol A. J. užrakins voljerą ir suėmė G už rankų. Besimuistydama dukra nukrito ant žemės kieme. Raktą nuo voljero A. J. padavė anūkui ir jie abu nuėjo į namus. Netrukus iš paskos atėjo duktė. Tuo metu ji buvo virtuvėje, o G nuėjo į N kambarį. A. J. girdėjo kaip jos dukra kaltino savo nepilnametį sūnų, kad šis lauke ją pastūmė, dėl ko ji nukrito. A. J. nuėjo į anūko kambarį ir matė, kaip konfliktuoja dukra su anūku. Po to vėl grįžo į virtuvę, nes galvojo, kad tuo viskas pasibaigs, dukra kaip visada neblaivi pasikabinės ir tuo viskas pasibaigs. I. N. šaukimą"paleisk mane, neliesk manęs". N atėjo į virtuvę apsiverkęs. A. J. paklausė, ką jam padarė, tada N parodė kairės pusės ranką ir savo kaklą, bei pasakė, kad mama jam stipriai suspaudė ir įdrėskė į kairės pusės ranką, laikydama jį už rankos kita savo ranka sugriebė už kaklo ir stipriai smaugė, įdrėskė, dėl ko anūkas patyrė fizinį skausmą. A. J. pati iškarto nuėjo į anūko kambarį ir pamatė ant grindų sėdinčią dukrą. Paklausė "ką tu padarei", o G. S. atsakė, kad nieko nepadarė ir pradėjo A. J. vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada A. J. paskambino į policiją (b.l. 34-36).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK pranešimu, iš kurio matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2020 m. birželio 11 d., apie 10,00 val., A. J., pranešė, kad jos dukra G. S. , jai nustatytas 2,23 prom., sugriebusi ranka savo nepilnamečio sūnaus kairę ranką ją stipriai suspaudė ir įdrėskė, o kita ranka, suėmusi už kaklo smaugė, dėl ko nepilnametis sūnus N. S. patyrė fizinį skausmą. (b.l.6-7);

2020 m. birželio 11 d. iš kitų objektų apžiūros protokolo (b.l.49-50) matyti, kad N. S. padarytas nežymus įdrėskimas kairiajame dilbyje, padarytas paveikus kietu buku , mažą kontaktuojantį paviršių turinčiu kietu daiktu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuotas vos matomas paraudimas kaklo dešinėje, kuris sužalojimu nevertinamas.

2020 m. birželio 12 d. nutarimu, kuriuo N. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. S. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, kaltinime nurodytais veiksmais smurtavo nukentėjusiojo – savo mažamečio sūnaus N. S. atžvilgiu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojos A. J. parodymus, tarnybiniuose pranešimuose ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami G. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad G. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteista, administracine tvarka bausta (b. l. 64-66), dirbanti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajai skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. S. buvo sulaikyta nuo 2020 m. birželio 11 d. 13:14 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 13:19 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (100 Eurų) dydžio baudai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (3000 Eur) baudą. Paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per devynis mėnesius išklausyti visą šios programos kursą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 11 d. 13 14 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 13:19 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) ir G. S. skirti galutinę 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) baudą bei paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per devynis mėnesius išklausyti visą šios programos kursą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai G. S., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.