- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- 1-669-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36576-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- M. M., T. V.
- Nukentėjusysis
- I. Š., Ž. P., E. B.
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Edvardas Steckis, Anna Grinevič
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti pagal individualią veiklą Airijoje, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), taip pat pagal individualią veiką prekyba renginiuose, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnį, 286 straipsnį. Paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą ji privalo įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo Kauno apygardos teismui atmetus apeliacinį skundą 2019 m. gegužės 16 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi nuteistajai M. M. paskirtas papildomas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti psichologo konsultacijose,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 19 d. pagal BK 284 straipsnį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: ji 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 6.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę dukrą I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., stipriai suspaudė ir suėmė nukentėjusiąją už abiejų rankų, pastarajai bandant atsilaisvinti, alkūne sulaikydama už kaklo, smaugė nukentėjusiąją, padarydama nukentėjusiajai I. Š. odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos su odos įbrėžimais dilbiuose, odos įbrėžimą pilvo kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais sukėlė savo nepilnametei dukrai - I. Š. nežymių sveikatos sutrikdymą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
T. V. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: jis 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 10.50 val., būdamas pristatytas į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilių girtumas), Vilniaus aps. VPK OVS pareigūnams apžiūrint jo daiktus ir surašant daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, pradėjo agresyviai elgtis, bandė paimti savo mobiliojo ryšio telefoną, numetė nuo stalo ant grindų savo pasą, ant kurio gulėjo laikinai iš jo paimti daiktai, po ko, spyrė Vilniaus aps. VPK OVS tyrėjui Ž. P., norėjusiam pakelti pasą nuo grindų, į dešinės kojos viršutinę dalį, sukeldamas Vilniaus aps. VPK OVS tyrėjui Ž. P. fizinį skausmą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais siekdamas išvengti sulaikymo, spyrė Vilniaus aps. VPK VTV Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. B. tris kartus į dešinę koją, padarydamas odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams – Vilniaus aps. VPK OVS tyrėjui Ž. P. sukeldamas fizinį skausmą ir Vilniaus aps. VPK VTV Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. B., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamoji M. M. teismo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad tą naktį apie 3 valandą ryto grįžo iš Airijos į namus, T. (T. V.) atvyko su I. jos pasiimti iš oro uosto. Grįžę į namus pasėdėjo, su vaikais aptarė atostogas, su T. V. darbo reikalus, po to I. Š. nuėjo į savo kambarį. Patikrino apie kokią 6 ryto, I. Š. nemiegojo, žaidė savo telefonu. Jiedu su T. V. toliau sėdėjo, išgėrė viskio, ji neblaivi nesijautė. I.Š. išėjo iš savo kambario, atėjo į virtuvę agresyviai nusiteikusi, paprašė, kad išjungtų muziką, nors muzika buvo leidžiama tyliai, per kolonėlę. Daugiau niekas dėl garsios muzikos nesiskundė, ji muzikos nepagarsino. Juodvi su I. Š. dažnai ginčydavosi. Jos ir šįkart susikivirčijo, įvyko žodinis konfliktas. M. M. nuėjo į vonią, durys buvo atidarytos, I. Š. atėjo į vonią ir pastūmė ją, pasakė, kad dingtų iš čia. M. M. dukrai nieko nesakė, dukra grįžo į savo kambarį. Po to jos dar buvo susiginčiję virtuvėje, ten buvęs T. V., paėmęs už rankos dilbio, nuvedė I.Š. atgal į jos kambarį. Tada M. M. atėjo pas dukrą, atsisėdo ant lovos galo, paklausė, kodėl ji tokia atžagari. Bandė kalbėtis, nes tokį pokalbį su dukra planavo dar būdama Airijoje. Bandant kalbėtis I. M. M. spyrė į kairę koją, ji to nesitikėjo, pašoko, užriko, viskas labai greitai vyko, jos abi viena ant kitos šaukė. Ir tuo momentu atėjo T. V. su K. Š. į kambarį, atsistojo tarp jos su I. Š., T. V. iš vienos pusės, K. Š. iš kitos pusės. T. V. bandė traukti I. Š., buvo fizinis kontaktas. Tada ji išbėgo iš I. Š. kambario, atsisėdo virtuvėje. Po to išėjo į lauką, už namo sienos ir ten tupėjo, rūkė. Buvo pasiėmusi stiklinę viskio, dar jo išgėrė. Tada atvyko pareigūnai. Trečioji dukra, kuriai 6 metai, įvykio metu miegojo savo kambaryje. Ji (M. M.) I.Š. nelietė, ar lietė kiti, ji nežino, ir iš kur pas I. Š. sužalojimai, nežino. I. Š. yra pati save žalojusi. Gali būti, kad I. Š. vis dar pyksta ant jos dėl to, kad vasarą po darbo ji nesumokėjo jai, neišleido jos į Palangą. Mergaitės gyvena lietuvių namuose, ten jos turi didelę laisvę, o kai būna pas ją, ji jas prižiūri griežčiau.
Kaltinamasis T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jam pareikštą kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta. Atsisako duoti parodymus dėl to, kas liečia jo sugyventinę M. M., sutinka tik duoti parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo. Kai atvyko pareigūnai, jis sustresavo, išėjo su mažamete mergaite. Sugalvojo mergaitę atiduoti jos tėčiui, nes išsigando, kad mergaitę paims pareigūnai. Jos tėčiui jis neprisiskambino, grįžo atgal, pareigūnai norėjo jį griebti už rankos, tačiau jis pasakė, kad negalima traumuoti vaiko, reikia ją perduoti mamai. Įėjo į vidų, perdavė mergaitę M. M.. Ir tuo momentu „įskrido“ pareigūnas per langą, griebė jį už rankų, kaklo, metė per duris, trenkė į žemę, lyg jis būtų priešinęsis. Jis buvo įsodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį, ten teškiamas į grotas, buvo prakirstas jo antakis. Viską atsimena lyg pro miglą, lyg tai prašė iškviesti pagalbą, o pareigūnai nekvietė. Tarp jo ir pareigūnų kilo įtampa, kažkas sukilo jo viduje. Kiek atsimena, įspyrė pareigūnui, gali būti, kad keliems įspyrė. Buvo pavartojęs alkoholio, dieną alaus, o paskui viskio su M. M.. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui, blaivus būtų ramiau sureagavęs. Nori atsiprašyti labai abiejų pareigūnų, vertina labai neigiamai savo veiksmus. Dėl ieškinių institucijų sutinka, tik pareigūno nurodyta moralinė žala gal kiek didoka. Dėl įvykių iki pareigūnams atvykstant parodė, kad I. Š. kambaryje jis prie jos nesilietė, tik sakė „stop“, nereikėjo nieko atitraukinėti. Nebuvo, kad M. M. suduotų I. Š., buvo tik žodinis ginčas. Dar anksčiau jis iš virtuvės išstūmė I. Š. iš nugaros suėmęs ties pečiais, žastais. Nei I. Š., nei K. Š. smurto neminėjo, jis mano, kad jos primokytos. Santykiai su mergaitėmis tiek jo, tiek mamos (M. M.) geri buvo. Kodėl K. Š. iškvietė policiją, jis nežino.
Nukentėjusysis E. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo senai vyko, tiksliai visko nepamena. Atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įėjimo į vidinį kiemą nesurado, todėl telefonu susisiekė su pranešėja. Išėjo abi mergaitės, pradėjo su jomis bendrauti. Mergaitės buvo susijaudinusios, ar viena ar abi buvo apsiverkusios, sakė, kad dėl smurtavimo reikalinga pagalba. Tuo metu kol bendravo, pastebėjo už namo nueinančią moterį, kuri atitiko mergaičių nurodytus požymius. Jis nuėjo už namo kampo, pradėjo bendrauti su moterimi. Nepamena, ką kalbėjo, bet jei moteris būtų skundusis kažkokiais sužalojimais, pareigūnai būtų tai nurodę tarnybiniame pranešime. Tada jie užėjo į vidų, bendravo su moterimi ir vyru, buvo dar trečia, mažametė, mergaitė. Moteris buvo rami, vyras elgėsi agresyviai, matėsi, kad abu yra išgėrę. Kadangi mergaitės nepilnametės, iškvietė vaiko teises, greitąją pagalbą, nes mergaitės nurodė, kad joms reikia pagalbos. Per tą laiką vyriškis pasišalino, langas buvo atidarytas. Pranešė budinčiam, atvyko dar du ekipažai, ieškojo vyriškio. Vyriškis grįžo, kolega užėjo pro duris, o jis įlipo pro langą, vyko vyro sulaikymas. Sulaikytą vyriškį pristatė į komisariatą, perdavė už sulaikymą atsakingam pareigūnui. Jis nuėjo į kitą patalpą rašyti tarnybinio pranešimo, išgirdo grumtynes, atbėgo padėti kolegoms. Panaudojus elektros prietaisą vyras nusiramino, buvo uždėti antrankiai. Kol vyko vyriškio tramdymas, jis kojoje pajuto skausmą, asmuo priešinosi kojomis. Vakare pajuto ir riešo skausmą, ryte nebegalėjo riešo pasukti, buvo patinęs, jis kreipėsi pas gydytoją. Medikai nustatė, kad jam patempti riešo raiščiai. Tą dieną dirbo nuo 6 val. iki 18 val., sulaikymas vyko apie 8 val., asmens tramdymas komisariate gal apie 10 val. Po to tą dieną daugiau fizinio kontakto su kitais asmenimis neturėjo, nes pildė dokumentaciją, važiavo į Lazdynų ligoninę. Po traumos jis buvo nedarbingas, nedarbingumo laikotarpis įtakojo jo fizinį pasirengimą, jis negalėjo laikyti fizinių normatyvų, kas sąlygojo tai, kad jis negalėjo gauti paaukštinimo. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo policijos komisariatas išmokėjo jam pinigus.
Nukentėjusysis Ž. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, kad į komisariatą buvo pristatytas kaltinamasis T. V., buvo neblaivus ir agresyvus. Buvo kraujuotu veidu, buvo pasiūlyta jam nueiti veidą nusiplauti. Paskui T. V. kažkiek nurimo, atėjo į kabinetą, kur nustatinėjamas blaivumas, asmenybė. Jam buvo pasiūlyta pateikti daiktus apžiūrai. Kaltinamasis padėjo daiktus. Paskui kaltinamasis nuolat siekė paimti telefoną, vieną kartą paėmė, telefonas buvo paimtas iš jo atgal. Po to vėl siekė telefono. Paskui paėmė savo pasą, numetė ant žemės. Jis pasodino kaltinamąjį ant kėdės, truputį paėjęs pasilenkė paimti pasą, ir tuo metu pajuto spyrį į dešinę koją. Tada jis ir kolegos panaudojo fizinę jėgą, kaltinamasis priešinosi, spardėsi. Kolegos atnešė surišimo priemonę, kaltinamasis buvo surištas ir išvestas. Dėl kokios priežasties kaltinamasis spyrė, nežino, jis buvo įsiaudrinęs, agresyvus, gal alkoholio poveikis. Net gulintis, rišamas kaltinamasis spardėsi.
Nukentėjusioji nepilnametė I. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad viskas vyko praeito mėnesio gale, šių metų. Pasitiko mamą iš oro uosto ir važiavo atgal su taksi, buvo jos bernas T. V., mama ir ji. Kai grįžo namo, trumpai pabuvo kartu ir ji nuėjo miegoti, tada T. V. su mama pradėjo pyktis, nes mamai nepatiko, kad T. V. buvo prisigėręs. Jie nenustojo pyktis, buvo keletą kartų sakiusi mama, kad T. V. išeitų iš jos namų, labai girdėjosi pro sienas ką jie kalbėjo. Buvo gal 20 minučių užmigus, bet vėl atsikėlė, nes virtuvėje buvo didelis garsas, ji atėjo pasakyti, kad tyliau pabūtų, sakė "gerai gerai" ir ji išėjo, iš karto pajungė garsiai muziką, paskui ji atėjo antrą kartą pasakyti tyliau, bet išėjo, kad aprėkė juos, tai nežino, ar išprovokavo juos, bet jie neturėjo 6 valandą ryto leisti muzikos, paskui sužinojo, kad T.V. specialiai leido muziką, jie tapo agresyvūs, ji grįžo į kambarį. Mama paskui ją (I. Š.) ėjo į kambarį, nes kai ji girta, ji į viską reaguoja per daug asmeniškai ir sekiojo paskui, kad aiškintis, ką ji galvoja. Jai (I. Š.) apdraskė abiejų rankų riešus. Buvo labai stipriai suėmus už abiejų rankų, ji bandė išsilaisvinti, spardėsi, visaip bandė išsisukti, kad paleistų ją. Kai T. V. atėjo, jis aprėkė I. Š. ir mosikavo arti veido, nes atrodė taip tarsi norėjo trenkti į veidą. Kai mama I. Š. buvo sugriebusi ir kai ji bandė atsilaisvinti, jai neišėjo, ji tiesiog atsisėdo ant lovos, ji (mama) irgi atsisėdo ir pradėjo jai aiškinti kokia ji nepaklusni, bet I. Š. jau buvo tas pats, nes ji norėjo miegoti, vėliau T. V. dar labiau pradėjo aiškinti, vis bandė atsilaisvinti iš mamos rankų, bet nepavyko ir pradėjo verkti, atsimena, kad T. V. buvo sulaikęs K. Š. ant žemės ar ją stūmė. Kai bandė atsilaisvinti, tai mama kažkaip su alkūne bandė I. Š. sulaikyti už kaklo, kažkaip smaugė, vėliau liko dėmė. Dėmė liko kairėje pusėje ant kaklo. Kai mama I. Š. laikė, jai visą laiką sunku su oru buvo, nes nerimas buvo, trūko oro, dar labiau bandė atsilaisvinti, visaip spardėsi ir ji kažkaip atsitraukė, kas toliau vyko, neprisimena. Kai jie išėjo iš kambario ir K. Š. pasakė, kad iškvietė policiją, ji kažkaip pyko ant mamos, nes būtų pabėgus ir pabuvus su drauge, buvo jau susikrovus daiktus ir norėjo pro langą pabėgti, nes matė, kad mama jau nesavam prote, ji sakė K. Š., kad ji susidėtų daiktus ir pabėgtų kažkur, bet nusprendė palaukti policijos, nes atvažiuotų jie ir jos abi dingusios, tai ką jie galvotų. Policija atvažiavo ir T. V. vis sakydavo, kad viskas gerai, kad nieko neįvyko. Jos pasakė policijai kas atsitiko, pasakė palaukti, paskiau atvažiavo pirmoji pagalba, medikai, ten pasėdėjo ir kol sėdėjo, atėjo policininkė pasakyti, kad T. V. išbėgo pro langą su A., pasijautė taip, kad jis durnius didžiulis, nes tai reiškia, kad jis dar labiau prisidirbs, policininkė klausė, kur jie galėjo pabėgti, ji parodė, kur jie galėjo pasislėpti ir galų gale jos grįžo jų neradę, vėliau grįžo T.V., kai jis grįžo, jos buvo vaikų teisių mašinoje. Paskui A. sakė, kad į blyninę buvo nubėgę, bet ji netiki, nes blyninės kažkur yra prie Aušros vartų ir stoties, tai netiki, kad T.V. galėjo taip greit nubėgti girtas, tada policija suėmė T. V., o jos į ligoninę nuvažiavo ir vėliau į krizių centrą, kur joms davė kambariuką, kad galėtų ten pabūti. Šio įvykio metu T. V. fiziškai jos neužgavo arba neprisimena. Nelabai turi pretenzijų mamai, bet ji dirbo su ja ir ji nemokėjo jai skolos ir bandė su ja būti draugiška, bet tai neįmanoma, kai ji prižada visko ir neištęsi savo pažadų, o dėl šio įvykio nepasitikėjimas atsirado, kad ji vis tiek nepasikeis, nesinori turėti ryšių su mama ir T. V. (t. 1, b. l. 43-46).
Liudytoja K. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2019-09-30) parodė, kad jai 15 metų, gyvena bendrabutyje, bet kai močiutė perims globą, gyvens pas močiutę. Ji buvo skautų stovykloje kai mama ją informavo, jog susirado naują berną ir jis kraustosi į namus, sesė pasakė, kad jie pažino vienas kitą tik per 2 savaites. Ji labai nustebo, nes tai mažas tarpas pažinti vienas kitą, mama pasakė, kad ji išvažiuos į Airiją 2 savaitėms ir T.V. liks su jomis ir maža jų sese, po dviejų savaičių T. V. nuvažiavo paimti mamą iš oro uosto 3.00 valandą nakties ir jie labai tą naktį triukšmavo, dėl balto šokolado kažkodėl ginčijosi ir girtavo virtuvėje, paprašė mamos, kad nutiltų, ji jai pasakė ateik čia, ji pasakė neis, bet jie vis tiek toliau triukšmavo, todėl atėjo, paprašė, kad nutiltų. Jie pasakė gerai, bet toliau triukšmavo ir barėsi, tada I. Š. labai buvo pikta, nes 6 ryto jie vis dar triukšmavo, ji dar kartą paprašė, kad patildytų muziką, T. V. specialiai pagarsino muziką, kad ji susinervintų, tada I. Š. susinervino ir išgirdo kaip mama ant jos rėkė, suprato, kad mama sesei trenks ir ji išbėgo, jos abi stovėjo ir mama rankomis mosikavo ir kaip suprato ją mušė, tada I.Š. sėdėjo ant lovos ir mama toliau rėkė ant jos, kad ji nepagarbi, tada T.V. atėjo ir mama rėkė kad ji nenormali, kad jei nevartotų vaistų, ji nebūtų depresantė. Mama laikė sesę už pečių stipriai, I. Š. bandė atsilaisvinti. T. V. laikė sesę tarp pečių ir rankų, ne tai, kad laikė, o toks sugriebimas ir truputį kratė ją. Kai ji bandė visus atskirti, T. K. stūmė kelis kartus į spintą ir tada į virtuvę pro duris, kad ji išeitų. Kelis kartus į nugarą T. V. stūmė ir kelis kartus į galvą taip nestipriai. Ji jautė kaip atsitrenkė biškutį į spintą su viršutine nugaros dalimi ir biškutį galva, K. Š. neskaudėjo. Pasiėmė savo mažesnę sesę ir nuėjo į savo kambarį, paskambino policijai, jos baigė pokalbį. Į kambarį atėjo T. V., kuris klausė, kam ji paskambino į policiją, K.Š. atsakė, kad buvo perspėjusi, jeigu nenusiramins, tai paskambins policijai ir vaikų teisėms ir tada I.Š. pasakė, kad susidėtų daiktus ir žiūrėjo pro langą kada policija atvažiuos, mama su T. V. vis rėkė ant jų, policija paskambino ir klausė, koks durų kodas, ji išėjo ir, kaip suprato, policija kalbėjosi su mama, tada jos išėjo iš namų, vėl grįžo ir iškvietė greitąją, jas greitoji tikrino. Mama, T. V. ir maža sesuo buvo namie ir, kaip jai sakė, T. V. paėmė mažą penkių metų sesę iššoko per langą ir pabėgo, I. Š. padėjo ieškoti T. V. policijai, K. Š. nuvedė į mašiną laukti, tada I. Š. grįžo ir pamatė, kad jos kaklas labai grubiai apdraskytas ir mėlynės matosi ir tada ji pasižiūrėjo pro mašinos galinį langą ir pamatė, kad atvažiavo dvi policijos mašinos labai greitai ir išspyrė vartelius jų, bėgo į jų butą, kaip suprato, areštavo T.V., po kiek laiko mama atvedė iki mašinos A. ir palinkėjo joms sėkmės labai nemaloniai, tada jos nuvažiavo į ekspertizę ir ligoninę (t. 1, b. l. 65-68).
Liudytojas O. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pranešimas, jog tėvai mušasi, jie atvažiavo į vietą. Buvo kieme dvi mergaitės, su jomis trumpai kelias minutes pabendravo, jos buvo ramios, šiek tiek susijaudinusios. Mergaitės pasakojo, kad prieš jas smurtavo, mušė, stumdė. Paklausus kas būtent smurtavo, atsakė jog motina ir patėvis, tą vakarą nuskriaudė lyg ir vyresniąją, tiksliai pasakyti negali. Ar buvo smurto žymių taip pat neatsimena, ir nežino, kuriose vietose patyrė sužalojimų. Apie smurtą sužinojo iš mergaičių. Užėję už namo pareigūnai rado mergaičių motiną, ji rūkė. Su motina grįžo namo. Ten dar buvo jos vyras. Viskas prasidėjo tikriausiai kad tėvai buvo neblaivūs, kažkoks ginčas dėl muzikos. Nors mama lyg ir aiškino, kad su vyresniąją nuolatos konfliktai vyksta, ji neklauso. Dėl pasipriešinimo pareigūnams gerai nežino, buvo išėjęs į lauką tuo metu, grįžo jau, kai visi gulėjo. Viską geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, reiktų vadovautis tada duotais parodymais.
Liudytoja M. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad praeitą vasarą gavo su kolege iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes galimai buvo smurtauta prieš nepilnametes mergaites. Atvykus į įvykio vietą, ten buvo greitosios pagalbos automobilis, policijos automobilis. Atvykus mergaitės buvo greitosios pagalbos automobilyje. Joms pristatė, kad tai yra mergaitės, prieš kurias galimai buvo panaudotas smurtas. Informavo, kad yra dar viena mergaitė, pagrobta, jos tuo metu nebuvo ir, kad paskelbta paieška. Kolegė kalbėjosi daugiau su mergaitėmis, o ji (M. P.) kalbėjosi su pareigūnais, su mama. Vėliau, atsiradus jauniausiai mergaitei, kartu su visomis trijomis mergaitėmis išvyko į Antakalnio ligoninę. A. pasakojo, kad namuose vyko konfliktas, tai ji su mamos draugu išėjo valgyti blynų. Konfliktas įvyko, nes kažkuri iš mergaičių pasipiktino, kad kilo triukšmas ir jos negalėjo miegoti, įvyko susistumdymas. Smurto žymių ant mergaičių nesimatė. K.Š. sakė, kad mama per mažai jomis domisi, kad trūksta dėmesio, kartais arbatpinigių neduoda. Minėjo, kad nori pereiti į kitą mokyklą, mama nepadėjo dokumentų sutvarkyti. Mergaitės kaip tokioje situacijoje elgėsi pakankamai ramiai, žinojo, kad negrįš į namus, kad bus priimami sprendimai, kad jų nuomonė yra svarbi. Mergaitės nurodė, kad namuose buvo vartojamas alkoholis, kilo konfliktas, kurio metu motina stumdė savo dukras, griebė jas už rankų, minėjo, kad tas vakaras ne pirmas kartas, kada prieš jas smurtauta Motina tuo tarpu nenorėjo atiduoti savo mažamečio vaiko, nors jai buvo paaiškinta, jog šiuo metu ji negali juo pasirūpinti, nes yra neblaivi.
Liudytoja Z. B. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ryte, 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo iškvietimas iš policijos, jog adresu (duomenys neskelbtini)g. yra smurtaujama prieš vaikus. Jos nuvyko į įvykio vietą su kolege M. P., tuo metu ten jau buvo greitosios pagalbos automobilis, policijos automobilis. Joms policija pasakė, kad buvo smurtauta prieš mergaites, kurios yra greitosios pagalbos automobilyje, smurtavo mama, o mamos sugyventinis, kartu su mažąją mergaite, iššoko per langą ir pabėgo. Jos sėdėjo automobilyje ir laukė, kol pareigūnai vykdė paiešką. Žmogus su mergaite atsirado ir atvedė joms mažąją mergaitę. Tada jos su tomis trimis mergaitėmis, t. y. I.Š., K.Š. ir A., nuvyko į ekspertizę, (duomenys neskelbtini)g.. Ji su dviem mergaitėmis, I. Š. ir K. Š., nuėjo į ekspertizę, po to sugrįžo. Nuvežė mergaites į Antakalnio universitetine ligoninę, ten jas apžiūrėjo medikai. Mergaitės atsisakė griežtai gyventi su mama, sakė jog nesutaria su mama, vyksta nuolatinis konfliktas, jog mama nelabai jas prižiūri ir kartais trūksta maisto. Sakė, jog dvi savaites buvo paliktos su mamos draugu, mama buvo išvykusi, grįžus įvyko konfliktas. Mama su sugyventiniu buvo pažįstama mėnesį, kai mergaites jam paliko. Nors ji ir vyko su mergaitėmis pas ekspertus, nematė, ar jos buvo sužalotos, ką pastebėjo medikai, ji taip pat nežino, ji laukė koridoriuje. Mergaites nuvežė į Krizių centrą. Vėliau skyriuje buvo kviesta mama, ir buvo pildyta informacija apie šeimos situaciją, kaip toliau elgsis, kur mergaitės gyvens.
Specialistė R. G. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad mergaitės sužalojimai pasiekiami rankomis, tačiau nebūdingi savęs žalojimui. Odos įbrėžimai nedideli, galėjo būti padaryti nagais. Įbrėžimų skaičius daugiau nei 5, tai didesnė prielaida, kad nagais padaryti. Įbrėžimas ant pilvo, bambos aukštyje, kairiau, taip pat tikėtina padarytas buko briauną turinčio daikto. Nagas turi būti nenukirptas, bet gali būti ir visai trumpas. Sužalojimas ant kaklo paviršinis, kraujosruva, galima teigti, kad mechaninis sužalojimas ne vien slystančio poveikio, bet ir spaudžiančio, kadangi buvo kraujosruva, turėjo būti tiesioginis poveikis, labiausiai būdingas spaudimui. Randai, nustatyti ant šlaunų, priekiniuose paviršiuose yra būdingi savęs žalojimui, randai, sugijusios žaizdos. Bendraudami su nukentėjusiais ekspertai visada pasiklausia, jei būna neaiškios aplinkybės, kas nutiko, kaip. Šiuo atveju yra parašytos visos įvykio aplinkybės, dar papildomai paaiškino, jog mama – M. M. – su dilbiu spaudė kaklą. Iš kraujosrūvų nėra galimybės konstatuoti, kas padarė sužalojimus, moteris ar vyras. Apie M. M. padarytą sužalojimą kojoje parodė, kad sužaloti galima ir laikant už rankų, yra užfiksuota, kad kaire koja spyrė, bet ar keliu, ar pėda, ar užteko tik stipresnio poveikio ir ilgesnio palaikymo. Dėl E. B. sužalojimų specialistė paaiškino, kad ir įvertinus papildomus duomenis, nepakako objektyvių medicinos duomenų nustatyti riešo raiščių patempimą. Iš pradžių skundo nebuvo dėl riešo, paskui atsirado. Pirmoje apžiūroje, kaip aprašo gydytoja, nesiskiria riešo apimtis, ji beveik vienoda. Iš jos patirties tai reiškia patempimą. Skausmas nėra objektyvus pagrindas vertinti sužalojimus. Nedarbingumas buvo tęsiamas tik dėl to, kad dėl skausmo buvo riboti judesiai.
Specialisto išvadoje Nr. G 2956/2019(01) nustatyta, kad I. Š. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos su odos įbrėžimais dilbiuose, odos įbrėžimas pilvo kairėje pusėje, kietu buku, ribotą paviršių ar/ir buką briauną turinčiu daiktų (daiktais). Sužalojimai padaryti 1-1,5 paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių epizodų metu. Sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai pasekmių neturi (t. 1, b. l. 50).
Specialisto išvadoje Nr. G2957/2019(01) nustatyta, kad K. Š. po 2019-08-26 įvykio išorinių kūno sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 71).
2019-10-14 apžiūrėtas iš bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas K. Š. pranešimas dėl 2019-08-26 įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 29-30).
2019-08-26 apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-34).
2019-08-26 10.27 val. alkotesterio Alcotest 6810 (prietaiso Nr. ARAA-0129, patikrinimo Nr. 26818) pagalba M. M. nustatytas neblaivumas - 1,60 promilės etilo alkoholio jos iškvėptame ore (t. 2, b. l. 2).
2019-08-26 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra apžiūros patalpa Nr. C.72, kuri įrengta Vilniaus aps. VPK OVS -1 pastato aukšte (t. 1, b. l. 131-136).
2019-11-06 apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įtariamojo T. V. pasipriešinimas policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 141-145).
Specialisto išvadoje Nr. G2990/2019(01) nurodyta, kad remiantis E. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., apžiūros duomenimis ir turimais medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: l. E. B. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgius į dešinės blauzdos sritį (pvz. koja), tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietus bukus ribotus paviršius (pvz., griūnant, užsigaunant). 2. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. Atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti vienu, ar keliais bukais daiktais nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. 6. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydį, nėra. 7. E. B. nustatyti kūno sužalojimai nėra priskiriami sužalojimams būdingiems savęs žalojimui. Šių sužalojimų padarymo mechanizmai ir būdai nurodyti išvados l-ame punkte. 8. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, padaryti prieš l-3 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku (2019-08-26) (t. 1, b. l. 172-173).
Ekspertizės akte Nr. EG 849/2020(01) nustatyta, kad l. E. B. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgius į dešinės blauzdos sritį (pvz. koja), tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietus bukus ribotus paviršius (pvz., griūnant, užsigaunant). 2. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. 3.Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. Atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti vienu, ar keliais bukais daiktais nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. 6. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydį, nėra. 7. E. B. nustatyti kūno sužalojimai nėra priskiriami sužalojimams būdingiems savęs žalojimui. Šių sužalojimų padarymo mechanizmai ir būdai nurodyti išvados l-ame punkte. 8. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, padaryti prieš l-3 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku (2019-08-26). 9. Patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas. 10. kairio riešo plyšimo diagnozei patvirtinti objektyvių medicinos duomenų nepakanka, todėl kairio riešo plyšimo diagnozė sužalojimu nekvalifikuojama (t. 4, b. l. 5-9).
2019-08-26 10.37 val. alkotesterio Alcotest 6810 (prietaiso Nr. ARAA-0129, patikrinimo Nr. 26818) pagalba T. V. nustatytos 1,85 promilės etilo alkoholio jo iškvėptame ore (t. 2, b. l. 95).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamoji M. M. savo kaltės nepripažino. Jos teigimu, konfliktas su nukentėjusiąja dukra kilo iš esmės be priežasties, tiesiog su ja jos apskritai dažnai ginčydavosi, o tą naktį I.Š. buvo agresyviai nusiteikusi. Ji prieš dukrą visiškai nesmurtavo, jos nelietė, iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai – nežino. Priešingai – tai I. Š. prieš ją smurtavo, spyrė jai į koją.
Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad konfliktas su mama M. M. kilo jai papriekaištavus dėl per garsiai leidžiamos muzikos, po ko kaltinamoji atėjusi į jos kambarį pradėjo aiškintis. I. Š. parodė, kad mama buvo labai stipriai suėmusi už abiejų rankų, ji bandė išsilaisvinti, bet nepavyko, mama apdraskė abiejų rankų riešus. Kai bandė išsilaisvinti, mama dar kažkaip su alkūne bandė sulaikyti už kaklo, kažkaip smaugė, jai trūko oro, po to toje vietoje liko dėmė.
Nukentėjusiosios parodymus visiškai atitinka byloje esanti specialisto išvada apie jai padarytų sužalojimų apimtį ir pobūdį. I. Š. nustatyti odos nubrozdinimas ir kraujosruva kaklo kairėje (kas atitinka jos nupasakotą smaugimo – spaudimo alkūne veiksmą), poodinės kraujosruvos su odos įbrėžimais dilbiuose, apie kuriuos specialistė teismo posėdyje parodė, jog tikėtina, padaryti nagais (atitinka nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad mama apdraskė abiejų rankų riešus). Specialisto išvadoje dar nurodyta odos įbrėžimas pilve, specialistės teigimu, taip pat galėjo būti padarytas nagais. Nukentėjusioji parodė (tai užfiksuota apklausos vaizdo įraše, kuris yra sudėtinė apklausos protokolo dalis), kad neprisimena kaip atsirado šis sužalojimas, bet įbrėžimas pilve buvo lygiai toks pat, kaip ir rankų, todėl mano, kad jis atsirado nuo mamos nagų, kurie yra ilgi. Toks sužalojimas neprieštarauja nukentėjusiosios nupasakotai įvykių eigai, nes iš jos parodymų matyti, kad tarp I. Š. ir M. M. vyko susistumdymas, I. Š. bandė išsilaisvinti, taigi toks sužalojimas galėjo atsirasti ir grumtynių metu.
Nukentėjusiosios I. Š. parodymus patvirtina ir jos sesers K. Š. parodymai. K. Š. taip pat parodė, kad I.Š. papriekaištavo dėl per garsiai leidžiamos muzikos, kuri jai trukdė miegoti, ir dėl to kilo konfliktas. Po to išgirdo, kaip mama rėkė ant I.Š., atbėgusi į I. Š. kambarį, pamatė, kaip mama mosikuojasi rankomis, rėkė. Taip pat teigė, kad mama laikė I. Š. už pečių stipriai, I.Š. bandė išsilaisvinti. Pažymėtina, kad viso konflikto K. Š. nematė, nes į I.Š. kambarį ji įbėgo jau jam prasidėjus. Taigi jos parodymai neprieštarauja ir nepaneigia I. Š. parodymų apie tai, kad mama apdraskė rankas ir sužalojo kaklą. Daugiau visi abiejų mergaičių parodymai esminėse įvykio aplinkybėse sutampa, o tai, kad viena iš jų papasakojo šiek tiek daugiau ar mažiau, ar papasakojo skirtingais žodžiais, natūralu ir suprantama (abi mergaitės parodymus davė būdamos nepilnametės), ir kaip tik patvirtina, kad pasakojama apie realias, o ne išgalvotas, susitartas įvykio aplinkybes.
Pažymėtina, kad visi kiti liudytojai byloje apie smurtą I. Š. atžvilgiu gali papasakoti tik netiesiogiai, nes pačio įvykio nematė, o apie aplinkybes žino tik iš mergaičių žodžių arba to, kas įvyko paskui. Be to, byloje nekilo ginčo dėl to, kad T. V. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos su trečiąja mažamete mergaite, todėl akivaizdu, kad įvykio vietoje buvusių pareigūnų veiksmai ir dėmesys buvo pirmiausia nukreipti į dingusios mažametės paiešką. Policijos pareigūnai (liudytojai O. S., E. B.) nėra policijos tyrėjai, o patruliai, taigi jie neturėjo pareigos išsamiai apklausti liudytojus. Todėl teismas nesureikšmina aplinkybės, kad abu pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog mergaitės jiems teigė, kad smurtavo patėvis (t. y. T. V.). Šiuos parodymus visiškai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Kita vertus, abu pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė smurto žymes ant I. Š. dilbių, o tai yra objektyvi aplinkybė, kurią pareigūnai patys tiesiogiai matė, ir patvirtina I. Š. parodymus apie prieš ją vartoto smurto pobūdį.
Liudytojomis apklaustos vaiko teisių apsaugos specialistės M. P. ir Z. B. teisme parodė, kad jų žiniomis smurtavo būtent mama (M. P. tai teigė sužinojusi iš mergaičių, o Z. B. – iš pareigūnų).
Teisme buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad I. Š. nustatytus sužalojimus galėjo padaryti T. V., kuriam ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mergaites buvo nutrauktas. T. V. parodė, kad I. Š. atėjus į virtuvę papriekaištauti dėl per garsios muzikos, jis, nenorėdamas konflikto, išstūmė I. Š. iš virtuvės. Buvo suėmęs už rankų žastų. Daugiau I. Š. nelietė, taip pat nelietė ir konflikto I.Š. kambaryje metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas (t. 2, b. l. 112) jis taip pat parodė, kad virtuvėje suėmė I. Š. virš alkūnių ir išstūmė į jos kambarį. Akivaizdu, kad tokio suėmimo metu nukentėjusiajai negalėjo būti padaryti sužalojimai, nustatyti specialisto, nes akivaizdžiai nesutampa sužalojimų vietos. Be to, tokiomis aplinkybėmis visiškai neaišku, kaip atsirado sužalojimas ant nukentėjusiosios kaklo. Taip pat I. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paklausta, kas ją lietė, atsakė, kad lietė mama, o klausiama, ar užgavo T.V., atsakė, kad ne (apklausos garso įrašas).
Taip pat byloje buvo iškelta mintis, kad I. Š. M. M. galimai apkalbėjo. M. M. teigė, kad I.Š. su ja dažnai ginčijasi, pyksta ant jos dėl tariamai nesumokėtų pinigų, griežtos priežiūros. Jos gynėjas atkreipė dėmesį, kad I. Š. yra žalojusi save. Tačiau teismo posėdyje apklausta specialistė parodė, kad I. Š. nustatyti sužalojimai nors pasiekiami ranka, tačiau nėra būdingi savęs žalojimui. Taip pat parodė, kad šlaunų srityje buvo pastebėti randai, būdingi savęs žalojimui, tačiau tai buvo seni randai, sugijusios žaizdos, taigi jie nebuvo padaryti įvykio metu. Pažymėtina, kad policiją kvietė ne I. Š., o jos sesuo K.Š., I. Š. netgi parodė nenorėjusi, kad būtų kviečiama policija, ir planavusi pati pabėgti iš namų, o pasilikusi tik todėl, kad atvykus policijai būtų keistai atrodę, jei mergaičių nebūtų radę namuose. Taigi policijos iškvietimas, pranešimas apie įvykį padaryti K. Š. iniciatyva, kuri vėliau nurodė pati smurto nepatyrusi. Kaip jau minėta, smulkūs nesutapimai, skirtingi žodžiai, kuriais nupasakojamos įvykio aplinkybės mergaičių parodymuose kaip tik parodo, kad parodymai nebuvo suderinti ir iš anksto aptarti. Todėl teismas atmeta versiją, kad nukentėjusioji viena ar kartu su seseria galėjo apkalbėti kaltinamąją.
Taigi teismas, kaip pirmiau aptarta, ištyręs ir sugretinęs byloje surinktų duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visumą, pripažįsta, kad M. M. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji kaltinamosios dukra, taigi jos šeimos narys, specialisto išvadoje M. M. veiksmais I. Š. padaryti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje
Pagal BK 286 straipsnį, atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Kaltinamasis T. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad sulaikomas ir vežamas į komisariatą pajuto priešiškumą policijos pareigūnams. Komisariate įspyrė vienam pareigūnui, gali būti, kad įspyrė ir kitam. Mano, kad dėl veiksmų kaltas alkoholis. T. V. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, veikos aplinkybes taip pat pagrindžia kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Pirmiausia tai abiejų nukentėjusiųjų pareigūnų parodymai. Nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad kabinete, kur buvo nustatoma sulaikyto T. V. asmenybė, tikrinamas blaivumas, kaltinamasis numetė savo pasą ant žemės, o pareigūnui lenkiantis jo paimti, spyrė jam į dešinę koją. Paskui kaltinamasis priešinosi, spardėsi, jis ir kolegos bandė jį sutramdyti, naudojo specialiąsias priemones. Ž. P. teigimu, kaltinamasis buvo agresyvus, jo manymu, galimai dėl alkoholio poveikio. Nukentėjusysis E. B. parodė, kad pristačius kaltinamąjį į komisariatą rašė tarnybinį pareiškimą. Išgirdęs triukšmą kitame kabinete atbėgo padėti kolegoms. Ten vyko grumtynės su kaltinamuoju, jų metu jis pajuto skausmą kojoje. Kaltinamasis tramdomas priešinosi kojomis. Vakare pajuto ir riešo skausmą. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys –pirmiausia tai vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos komisariato patalpos ir įvykio aplinkybės, taip pat alkotesterio kvitas, kuriame T. V. užfiksuotas 1,85 promilių neblaivumas, specialisto išvados dėl pareigūnų sužalojimų ir ekspertizės aktas.
E. B. kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai buvo nustatyti ir įvertinti specialisto išvadoje, vėliau, teismo posėdyje E. B. pateikus papildomus paaiškinimus dėl riešo sužeidimo, išreikalavus papildomus dokumentus, ekspertizės akte. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte nustatyti sužalojimai trimis trauminiais poveikiais dešinėje blauzdoje, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, konstatuota, kad kairio riešo plyšimo diagnozei patvirtinti objektyvių medicinos duomenų nepakanka, todėl kairio riešo plyšimo diagnozė sužalojimu nekvalifikuojama. Ž. P. specialisto išvadoje taip pat nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Įvertinus tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad T. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę kaltinamajai M. M., teismas vertina nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą. Padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas asmens sveikatai, nusikalstama veika padaryta šeimos nario – dukters atžvilgiu. Įvertinamas padarytų sužalojimų pobūdis. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė neblaivi ir tai, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, turėjo įtakos veikos padarymui. M. M. vieną kartą teista, taip pat už smurtą savo dukterų, tame tarpe ir I. Š., atžvilgiu. Šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamoji dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu nukentėjusioji jau pilnametė ir gyvena atskirai nuo kaltinamosios. Įvertinęs šias aplinkybes (ypač tai, kad anksčiau skirta bausmė nesulaikė nuo naujos veikos padarymo) teismas skiria griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės rūšių – laisvės atėmimą, tačiau bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies. Pridedama bausmės dalis nustatoma įvertinus jau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. 8.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 10.33 val. (dvi paros) (t. 2, b. l. 5-6), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas.
Tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatima iš teismo teisės svarstyti pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, tačiau asmens, kuriam jau buvo atidėtas bausmės vykdymas ir jis padarė naują nusikalstamą veiką, galimybės taisytis laisvėje turi būti vertinamos dar griežčiau. Visgi teismas pažymi, kad M. M. tiek ankstesniu, tiek šiuo nuosprendžiu pripažįstama kalta dėl nusikalstamų veikų prieš savo dukras, kurios šiuo metu su ja nebegyvena. Taigi grėsmės jų sveikatai šiuo metu nekyla. M. M. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Augina dar vieną mažametę dukrą, kurios atžvilgiu smurto nebuvo nustatyta. Todėl teismas mato esant pagrindo suteikti kaltinamajai dar vieną galimybę taisytis būnant laisvėje. Todėl teismas subendrintos bausmės vykdymą atideda, nustatydamas vidurkio dydžio atidėjimo terminą. Įvertinus M. M. asmenybę netikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą, tačiau skirtini bausmės tikslus galintys padėti pasiekti įpareigojimai: atsiprašyti nukentėjusiosios I. Š., tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 dienoms, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstama veika padaryta šeimos nariui, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Skirdamas bausmę T. V. teismas vertina nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą. Padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas smurtinio pobūdžio, nukentėjo du pareigūnai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už sunkų nusikaltimą, nuteistas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu). Kaltinamasis dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su partnere. T. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 3 kartus, dar kartą pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nuosprendžio priėmimo metu teistas jau 4 kartus. Nusikalstamos veikos pakankamai įvairaus pobūdžio – susiję su narkotinėmis medžiagomis, vagystės, viešosios tvarkos pažeidimas. Nusikalstamų veikų įvairovė rodo, kad T. V. linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių. Jam skirtos pakankamai įvairios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau ir po šių bausmių paskyrimo T. V. daro naujas nusikalstamas veikas, taigi švelnesnės bausmės nepadarė reikiamos įtakos T. V.. Įvertinęs tai teismas skiria T. V. griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jo trukmę nustato mažesnę nei nustatytas vidurkis.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bendrinama su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė jau turėtų būti atlikta, tačiau pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bendrinama ir su atlikta bausme, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis Nr. 2K-10-976/2016), bausmes sudedant iš dalies, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. 9.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 11.44 val. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 11.45 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. 15.10 val. (iš viso keturios paros) (t. 2, b. l. 104, 119, 120) bei jau atlikta bausmė.
Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, padarytą nusikalstamą veiką, teismas mano esant pagrindo paskirtos bausmės vykdymą T. V. atidėti (BK 75 straipsnis) minimaliam laikotarpiui, paskiriant bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus – tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 dienoms, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomosios priemonės kaltinamiesiems naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusiosios I. Š. įstatyminė atstovė L. Š. jos vardu pareiškė civilinį ieškinį M. M. dėl 1500 eurų neturtinės žalos (t. 3, b. l. 80). Ieškinyje nurodyta, kad I. Š. patyrė pakartotinį smurtą namų aplinkoje, stresą, pažeminimą, buvo mušama, smaugiama ir stumdoma mamos, artimiausio žmogaus šeimoje, buvo pasityčiota iš moralės normų.
Nustatyta, kad M. M. nusikalstamais veiksmais I. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje nukentėjęs asmuo neabejotinai patiria stresą, nerimą, pažeminimą, kurie peržengia įprastai žmogaus patiriamus išgyvenimus. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Įvertinamas patirtų sužalojimų pobūdis – kraujosruva kakle, kraujosruvos su įbrėžimais rankose, specialisto išvadoje nurodyta, kad įprastai tokio pobūdžio sužalojimai pasekmių neturi. Iš nukentėjusiosios parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad ji daugiau išgyvena ne dėl pačių sužalojimų, o dėl to, kad sužalojimus patyrė iš motinos, ji teigė, kad motina nebepasitiki, nebenori su ja turėti ryšių. I. Š. patyrė smurtą namų aplinkoje, kur asmuo įprastai turėtų jaustis saugus ir aprūpintas, prieš ją smurtavo pats artimiausias asmuo – motina, kuri įprastomis sąlygomis kaip tik turėtų rūpintis ir apsaugoti savo vaikus. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, asmens patirta žala yra didesnė, nes pažeidžiama ne tik asmens teisė į sveikatą, bet ir vaiko (I. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė) teisė į sveikas ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertina ir žalos padariusio asmens veiksmus: M. M. nepripažino padariusi nusikalstamą veiką, neatsiprašė nukentėjusiosios, dėl to paties įvykio kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiosios dukters atžvilgiu, kuris buvo nutrauktas. Kaltinamoji dirbanti, duomenų, kad jos finansinė būklė būtų sunki, nepateikta. Taip pat teismas vertina teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius panašiose bylose, atsižvelgia į teisingumo ir protingumo kriterijus ir I. Š. patirtą neturtinę žalą vertina 800 eurų.
Nukentėjusysis E. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 174). Civiliniame ieškinyje nurodo, kad T. V. sulaikomas reikalavo iš jo pinigų, sulaikomas ir pristatomas į komisariatą tarnybiniame automobilyje grasino ir įžeidinėjo jo, kaip pareigūno, garbę ir orumą. Atvežtas į komisariatą elgėsi agresyviai, aktyviai priešinosi kolegoms. Jam priėjus ir padedant kolegoms sutramdyti T. V., pajuto stiprų fizinį skausmą dešinėje kojoje. Ligoninėje jam nustatyta dešinės blauzdos sumušimas su nubrozdinimu. Tos pačios dienos vakare pradėjo justi kairės rankos maudimą, o ryte – stiprų skausmą, negalėjo judinti riešo. Nustatytas kairės rankos raiščių patempimas, nuo 2019-08-27 iki 2019-09-13 išduotas nedarbingumas. Dėl to negalėjo dalyvauti mokymuose, dėl kurių buvo keliamas atlyginimo koeficientas. Iki šiol junta riešo skausmą, negali sportuoti. Teisme nukentėjusysis patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad komisariatas jam išmokėjo pinigus dėl sveikatos sutrikdymo.
Byloje iškilus abejonėms dėl E. B. padarytų sužalojimų buvo nutartis prašyti papildomos specialisto išvados. Gautame ekspertizės akte (4 t. b. l. 5-7) E. B. nustatyti tie patys sužalojimai blauzdoje, dėl riešo sužalojimo nurodyta, kad kairio riešo plyšimo diagnozei patvirtinti objektyvių medicinos duomenų nepakanka. Tą patį nurodė ir ekspertė teismo posėdžio metu. Įvertinęs šį aktą teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo atlyginti E. B. žalos, patirtos dėl riešo sužalojimo.
Nustatydamas neturtinės žalos, padarytos E. B. T. V. nusikalstamais veiksmais, dydį, teismas vertina jau minėtus kriterijus: žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis), teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. E. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryti trimis trauminiais poveikiais. Akivaizdu, kad nukentėjusysis tuo metu jautė skausmą. Tačiau tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisme E. B. savo negatyvius išgyvenimus siejo su riešo trauma, kurios, kaip minėta, ekspertai nepatvirtino. Dėl kojos nenurodė, kad būtų jautęs ypatingai didelius skausmus, kad būtų likę kokie nors liekamieji reiškiniai ir pan. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas E. B. patirtą neturtinę žalą dėl T. V. padarytų byloje nustatytų sužalojimų vertina 200 eurų.
Tačiau byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK E. B. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų 918,29 eurų išmoką (t. 4, b. l. 89-117). Įsakyme dėl kompensacijos išmokėjimo nurodyta, kad vadovaujamasi VRM medicinos centro CMEK specializuotos medicininės ekspertizės 2020-01-03 pažyma Nr. 9. Pažymoje E. B. diagnozuoti su susirgimai, kurių kodai S80.1 (t. y. kitų nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas) ir S63.51 (riešo (sąnario) patempimas) (http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp). Taigi E. B. patirta blauzdos trauma jau buvo įvertinta jam išmokant Vidaus tarnybos statute numatytą kompensaciją. Išmokėta kompensacija didesnė nei teismo nustatyta neturtinės žalos suma, taigi E. B. padaryta žala atlyginta, todėl jo civilinis ieškinys atmetamas.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020-02-19 pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame prašo 918,29 eurų, kurie buvo išmokėti E. B. kaip kompensacija, žalos atlyginimą iš T. V. (t. 4, b. l. 89-117).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad policijos įstaigos prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Policijos įstaiga, atlyginusi dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdama pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktas (kuriuo vadovaujantis buvo išmokėta kompensacija E. B.) nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas iš esmės analogišką ankstesnės Vidaus tarnybos statuto redakcijos nuostatą, pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, todėl išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju policijos įstaiga turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (3K-3-133-695/2017).
Taigi įvertinęs pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, teismas sprendžia, kad vien kompensacijos išmokėjimo faktas nereiškia, kad nukentėjusiajam buvo padaryta būtent tokio dydžio turtinė ir neturtinė žala. Komisariatas regreso tvarka gali reikalauti iš žalą padariusio asmens tik tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taip pat svarbu, kad komisariatas išmokėjo kompensaciją dėl dviejų sužalojimų (kojos ir riešo), E. B. savo ieškinyje ir teismo posėdyje akcentavo žalą, patirtą dėl riešo sužalojimo, o teismas jo patirtą neturtinę žalą dėl blauzdos sužalojimų, t. y. dėl žalos, dėl kurios padarymo kaltu pripažintas T. V., įvertino 200 eurų. Todėl komisariato civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies iš kaltinamojo priteisiant 200 eurų žalos atlyginimo.
Byloje taip pat pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinis ieškinys dėl 669,38 eurų, kurie E. B. buvo išmokėti kaip ligos pašalpa, turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 179-181). Iš ekspertizės akto ir specialistės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad nedarbingumas buvo išduotas ir tęsiamas dėl riešo traumos. Tačiau, kaip jau minėta, šioje byloje ekspertizės aktu nustatyta ir su T. V. nusikalstamais veiksmais siejama tik blauzdos trauma. Todėl nėra pagrindo tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį.
Byloje taip pat pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 187-191). Jame nurodyta, kad PSFD biudžetas patyrė 15,26 eurų turtinės žalos dėl E. B. suteiktų gydymo paslaugų, iš pridedamų duomenų matyti, kad buvo suteiktos paslaugos dėl blauzdos sumušimo. Taigi žala padaryta kaltinamojo T. V. nusikalstamais veiksmais, pagrįsta, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, teismas nutartimi pripažįsta įgalioto atstovo dalyvavimą būtinu bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis. Todėl šioje nagrinėjamojoje byloje siekiant užtikrinti nepilnametės nukentėjusiosios I. Š. interesus, dalyvavo įgaliota atstovė. Teismo posėdžio protokoline nutartimi teismas nukentėjusiosios I. Š. įgaliotu atstovu paskyrė advokatę Anną Grinevič. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl šios advokatės suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 298 eurų (t. 4, b. l. 115). Šios Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš nuteistosios M. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. M. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies, ir paskirti M. M. subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką ir laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. 8.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 10.33 val. (dvi paras).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą M. M. atidėti 2 metams. M. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti: atsiprašyti nukentėjusiosios I. Š., tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 dienoms, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jos įvykdymo terminą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes sudedant iš dalies, ir paskirti T. V. subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmės laiką įskaityti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį atliktą bausmę ir laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. 9.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 11.44 val. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 11.45 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. 15.10 val. (keturias paras).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą T. V. atidėti 1 metams. T. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 dienoms, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti (paskirtus 2020-08-27 ir 2020-08-28) – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį ir priteisti iš M. M. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. V. 200 eurų žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš T. V. 15,26 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš M. M. valstybei 298 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai I. Š., išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.