- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-437-134/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiųjų J. K. ir A. P. atstovo advokato Rolando Vaitekūno ir nukentėjusiojo J. K. skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. gegužės 4 d. ir nutarties, kuria atmestas J. K. skundas panaikinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 str. 5 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK 2008-06-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 76-1-0432-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 sre. 5 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008-06-19, apie 15 val. 25 min., Panevėžio raj., Panevėžio miesto aplinkkelio 10 km 450 m krovininis automobilis ,, Scania“, valst. Nr, vairuojamas V. J., atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir keičiantį važiavimo kryptį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. Š.. Eismo įvykio metu buvo mirtinai sužaloti R. Š. ir automobilio keleivė D. K.. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-12-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, motyvuojant tuo, kad eismo įvykio kaltininkas R. Š. žuvo. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2010-01-06 ir skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi šis nutarimas paliktas galioti.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusiųjų atstovas prašo panaikinti teismo nutartį ir prokurorų nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Skunde nurodo, kad teismas vadovavosi specialisto pateikta išvada, tačiau nepasisakė dėl liudytojos R. Š. parodymų, prieštaraujančių šiai išvadai. Specialistas savo išvadas grindė prielaida, kad pirminis smūgio sąlytis įvyko ties linija, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kurią padarė pagal ,,Audi 80“ slydimo pėdsakus, tačiau nuotraukose visų keturių ratų slydimo pėdsakų nėra, o tai paneigia išvadą dėl pirminio smūgio sąlyčio vietos. Specialistas netyrė nuotraukose užfiksuotų ,,Audi 80“ galimai paliktų pėdsakų, neatliko trasologinio tyrimo, be kurio neįmanoma atkurti eismo įvykio eigos. Nustačius, kad balta dėmė palikta ,,Audi 80“, ištyrus šio automobilio sužalojimo padarymo mechanizmą, būtų galima tiksliau įvertinti pirminio smūgio sąlyčio vietą ir eismo įvykio mechanizmą, patikrinti liudytojos R. Š. duotus parodymus apie eismo įvykio eigą, pagal kuriuos vilkikas kontaktavo su ,,Audi 80“ slystamuoju smūgiu, nusitempė automobilį į kairę pusę ir apvirto, o ,,Audi 80“ sustojo šalia vilkiko. Įtariamojo parodymų patikimumui nustatyti būtina atlikti jo parodymų patikrinimą vietoje ir tardymo eksperimentą. Advokatas teigia, jog iš specialisto išvados matyti, kad dėl eismo įvykio yra abipusė V. J. ir R. Š. kaltė, todėl būtina spręsti klausimą dėl V. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Nukentėjusysis J. K. skunde pateikia analogišką prašymą ir argumentus, analogiškus išdėstytiems nukentėjusiųjų atstovo skunde.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini iš dalies.
Pagrindinis duomenų šaltinis, kuriuo rėmėsi prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, yra eismo įvykio aplinkybių tyrimą atlikusio specialisto išvada Nr.11-1392 (09). Šia išvada nustatyta, jog techniniu požiūriu abiejų eismo įvykio dalyvių – žuvusiojo R. Š. ir V. J. veiksmai techniniu požiūriu nulėmė eismo įvykio kilimą. R. Š. pradėtas vykdyti apsisukimas kelio ruože, sukliudant iš paskos jo ta pačia kryptimi kelio pagrindine juosta artėjančiam V. J. vairuojamam vilkikui, pradėjusiam persirikiavimą iš greitėjimo juostos į kelio pagrindinę važiuojamosios dalies juostą, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga jam kilti, nes R. Š. sukėlė avarinę situaciją ir privertė vilkiko vairuotoją staiga stabdyti. V. J. įvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinio kelio greitėjimo juostą apie 81 km/h greičiu sąlygomis, kuomet greitėjimo juosta ta pačia kryptimi lėtai važiavo R. Š. ir R. Š. vairuojami automobiliai, dėl ko jų apvažiavimui V. J., įvažiavęs į pagrindinio kelio greitėjimo juostą turėjo vykdyti persirikiavimą iš greitėjimo juostos į pagrindinę juostą, kertant liniją, greitėjimo juostą nuo pagrindinės, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tiriant ir nagrinėjant KET pažeidimų bylas, nustačius, jog techniniu požiūriu abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, būtina spręsti teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio klausimą tarp abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų ir kilusių pasekmių. Tuo tarpu prokuroro nutarime V. J. veiksmai eismo įvykio metu teisiškai neįvertinti. Prokuroras, argumentuodamas sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, apsiribojo specialisto išvados dalies, kuria konstatuota, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo žuvusiojo R. Š. veiksmai, pacitavimu. Tačiau specialisto nepateikia teisinės išvados apie priežastinį ryšį, nes tai yra teisinį sprendimą byloje priimančio asmens kompetencija. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu, kuris nustatomas specialisto, dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Taigi, specialisto išvados pacitavimas apie žuvusiojo veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui negali būti laikomas teisiniu eismo įvykio situacijos įvertinimu. Prokuroras, priimdamas sprendimą dėl abiejų eismo įvykio dalyvių – R. Š. ir V. J. - veiksmų, privalo atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Ja remdamasis, prokuroras pirmiausia turi išsiaiškinti būtinąją padarinių kilimo sąlygą, t.y. abiejų ar kurio nors vieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo būtini eismo įvykio kilimui, o po to spręsti dėl priežastinio ryšio pobūdžio. Tik pateikęs išsamius atsakymus į šiuos klausimus, prokuroras gali priimti tolesnį sprendimą dėl tyrimo eigos, t.y. jo nutraukimo ar bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo į teismą. Ikiteisminio tyrimo metu, iškilus būtinybei, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kompleksinės eismo įvykio ir trasologinės eskpertizės skyrimo.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Tuo tarpu skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra visiškai nemotyvuota ir neatitinkanti BPK 64 str. 2 d. išdėstytų nutarties turiniui keliamų reikalavimų, o tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas realiai nepatikrino ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, vietoje argumentuotų išvadų, pagrįstų bylos medžiaga, iš esmės apsiribodamas pritarimu prokuroro sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir šia nutartimi palikti galioti prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Skundą nagrinėjantis teismas neturi teisės atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nes tai yra išimtinė prokuroro teisė (BPK 170 str. 4 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Panevėžio miesto ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį ir dėl skundų priimti naują sprendimą : panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuror 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2010 m. sausio 6 d. nutarimus ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai.
Ši nutartis neskundžiama.