- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-2405-763/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00083-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., VĮ Turto bankas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S. G.,
jo atstovui advokatui P. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,(suinteresuoti asmenys-J. G. ir VĮ Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo dėdės V. G. mirties 1996-09-14 priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas S. G. savo pareiškime ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra J. G. ir V. G. sūnus. Jis turi brolį J. G..Jo tėvas J. G. mirė 1991-(duomenys neskelbtini), motina V. G. mirė 1998-(duomenys neskelbtini), jo dėdė- tėvo brolis V. G. mirė 1996-(duomenys neskelbtini). Abu tėvai ir dėdė iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Jo dėdė šeimos nesukūrė. Pareiškėjo šeimos nariai gyveno kartu, jis dažnai lankydavosi pas juos ir padėdavo jiems. Jis žinojo, kad jo tėvas J. G. ir tėvo brolis V. G., buvo pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į jiems tenkantį buvusio savininko A. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę bei mišką. Nuosavybės teisės į jiems tenkantį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos tik 2005 metai ir taip, kaip tai nurodyta VĮ Registro centro išrašuose. Kadangi tėvo ir jo brolio miško sklypai yra greta, tai jis po nuosavybės atkūrimo tvarkė mišką, jį valydavo. Jis paveldėjo savo tėvų palikimą (jam atiteko tėviškė, o broliui J. tėvai paliko pinigų). Su broliu jo santykiai sudėtingi: pagal brolio skundą jis buvo nubaustas už tai, kad be leidimo valė paveldėtą mišką. Brolis dažniausiai važiuodavo į savo žmonos gimtinę, kuri yra už kelių kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Jo dėdė buvo senas ir ligotas žmogus, todėl jis jį ir pasiėmė globoti į tėvų namus iš (duomenys neskelbtini), kur ilgą laiką vienas gyveno. Dėdė ten jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o jo asmeninius daiktus paėmė tuomet kai buvo nuvykęs atsivežti dėdės. Tad dėdę ligi jo mirties prižiūrėjo pareiškėjo motina, o pareiškėjas jai padėjo. Po dėdės mirties jis jį palaidojo. Pareiškėjas pažymi, kad nuo palikimo priėmimo nebuvo atsisakęs. Šią aplinkybę įrodo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kad po motinos V. G. mirties 1998-(duomenys neskelbtini), jis priėmė savo motinos palikimą pagal testamentą. Pareiškimu jis siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė savo dėdės V. G. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. priėmė dėdės turėtas santaupas, jo asmeninius daiktus, o atkūrus nuosavybės teises ir atitinkamas žemės sklypų dalis.
Pareiškėjo atstovas teisme nurodė, kad aplinkybę, jog būtent S. G. priėmė paliktą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, įrodo ne tik liudytojų ir paties pareiškėjo parodymai, bet ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kad po motinos V. G. mirties 1998-(duomenys neskelbtini), S. G. priėmė savo motinos palikimą pagal testamentą, o taip pat ir pareiškėjo giminystės ryšį su V. G. patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimai, gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis),V. G. sūnėnui S. G. duotas įgaliojimas Nr.71, patvirtintas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūno, o taip pat seniūnijos pažyma liudijanti, kad V. G. iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
Liudytojas S. K. teismo posėdyje parodė, kad žino kaimynystėje gyvenančią G. šeimą. Pažinojo V. G., kuri rūpinosi savo mirusio vyro broliu V. G.. Jis gali paliudyti, kad savo tėvais ir dėde V. rūpinosi pareiškėjas-S. G., o jo brolis J. retai tėviškėje pasirodydavo. S. G. ir dabar rūpinasi savo tėvų namais bei mišku.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena G. kaimynystėje (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių r. Pareiškėjo tėvai yra mirę. Gal nuo 1992 m. pareiškėjo tėvų namuose gyveno ir jo dėdė V., kurį iki jo mirties prižiūrėjo V. G..Pareiškėjas rūpinosi ir savo tėvais, ir dėde. Po jų mirties jis rūpinasi tėvų sodyba, mišku, į kurį buvo atstatytos nuosavybės teisės. Jo manymu pareiškėjas ir yra tikrasis paveldėtojas, nes jo brolis į savo tėviškę retai atvažiuodavo ir atvažiuoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. savo rašytiniame atsiliepime į pareiškimą teigė, kad jis taip pat lankė savo tėvus tėviškėje, vaikystėje bendravo su savo dėde V. G., kai šis gyveno (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareiškėjas nenori su juo broliškai bendrauti, savavališkai kerta mišką, be leidimo pasistatė namo priestatą ir pan. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuota institucija VĮ Turto bankas savo atsiliepime iš esmės neprieštaravo, kad toks turintis juridinę reikšmę faktas būtų nustatytas, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams - įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio LR CK 587 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. LR CK straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Paminėtina ir tai, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, taip pat pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Po V. G. mirties pareiškėjas perėmė palikėjo santaupas ir asmeninius daiktus, o vėliau ir jo nekilnojamus daiktus į kuriuos buvo atkurtos mirusiojo teisės. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti paties pareiškėjo ir liudytojų parodymų tikrumu, kad būtent S. G. rūpinosi jo tėviškėje ((duomenys neskelbtini) k.) gyvenančia šeima-savo motina V. G. ir dėde V. G., kuris juo pasitikėjo ir įgaliojo tvarkyti jo reikalus, o motina V. G. 1992-(duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui S. G. ir šis palikimą priėmė (žiūr. 2019-03-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą,patvirtintą Švenčionių r. 2-ojo biuro notarės). Liudytojai S. K. ir A. S. nurodė, kad būtent pareiškėjas rūpinosi (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiais savo artimaisiais ir būtent jį laiko motinos ir dėdės turto paveldėtoju, nes būtent jis dažnai lankydavosi ir dabar dažnai į savo tėviškę atvažiuoja ir rūpinasi savo artimųjų paliktu turtu. Suinteresuotas asmuo J. G. savo atsiliepime savo pozicijos dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė ir argumentų, kurie būtų reikšmingi nustatant prašomą juridinį faktą, teismui nepateikė. Byloje yra duomenys, kad pareškėjo tėvui J. G. ir jo broliui V. G., pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą į jiems tenkantį buvusio savininko A. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę bei mišką, 2005 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, t. y.: Vilniaus apskrities viršininkas 2005- 10-21 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atkurti į V. G. tenkančią nekilnojamo turto dalį, 2.46 ha žemės, 0.20 ha miško, o į J. G. tenkančią nekilnojamo turto dalį 2.45 ha žemės, 0.21 ha miško. Nnuosavybės teisės į atkurtus žemės sklypus nurodytos VĮ Registrų centro išrašuose yra įregistruotos pareiškėjo mirusių giminaičių vardais tokiomis dalimis: 0.9500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). priklauso J. G. (35/95 dalis) ir V. G. (60/95 dalis); 2.2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso Juo. G.
(81/220 dalis) ir V. G. (139/220 dalis); 1.0700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso J. G. (40/107 dalis) ir dėdei V. G. (67/107 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.2d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie teisės normoje nurodyti veiksmai šiuo metu turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pareiškėjos dėdės mirties momentu –per 6 mėnesius, nes tuomet dar galiojo 1964m Civilinis kodeksas.Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro pažymos matyti, kad po V. G. mirties 1996-(duomenys neskelbtini) dėl jo turto paveldėjimo į šį notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu valdant paliktą turtą, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo valdyti šį turtą kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Teismo vidiniu įsitikinimu pareiškėjas tai įrodė, todėl šis turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įstatymų numatyta tvarka paveldimo turto priėmimui ir nuosavybės teisių į jį registravimui. Kitu būdu, išskyrus teisminį, tai padaryti pareiškėjas neturi galimybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d.8p., 445 str.,448 str. teismas
nusprendė:
S. G. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad , pareiškėjas S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo dėdės V. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 1996-(duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu, siekiant įstatymo nustatyta tvarka gauti palikto turto paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.