- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-428-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16170-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medicininės informacijos centras“
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Leono Jachimavičiaus ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra“ administratoriaus N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2144-584/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medicininės informacijos centras“, trečiasis asmuo J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus teismo prašė pripažinti tarp ieškovės, atsakovės ir Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialas 2011 m. sausio 3 d. Trišalės tarpusavio skolos užskaitymo sutarties Nr. 2011/01/03 3 punktą, kurio pagrindu buvo atliktas tarpusavio skolų užskaitymas ir atsakovė užskaitė ieškovės 25 194,20 Lt skolą; taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės ieškovei 25 194,20 Lt, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ( t. 1, b. l.161-162, t. 2, b. l. 20-25, 51-52). Nurodė, kad ieškovė sandorių sudarymo metu nebuvo moki – įsiskolinimo koeficientas siekė 111,30 proc., nebuvo mokami atlyginimai darbuotojams, nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, buvo pažeistas eiliškumas atsiskaitant su kreditoriais ir atsakovė buvo išskirta iš kitų kreditorių, tuo pažeidė kitų kreditorių interesus, atsakovės akcininkai yra trečiojo asmens, kuris buvo ieškovės vadovas, artimi giminaičiai, todėl ieškinį prašė tenkinti CK 6.66 pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą , kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi nėra visų actio Pauliana sąlygų (t. 2, b. l. 39-48).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu (t. 2, b. l. 76-80) ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė atsakovei 750 Lt atstovavimo išlaidų, o trečiajam asmeniui 4658,50 Lt atstovavimo ir 125,31 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 01 02 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla ( b.l.13,14,1t.). Ieškovė, atsakovė ir Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialas 2011 m. sausio 3 d. sudarė Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2011/01/03, kurios pagrindu buvo atliktas ieškovės ir Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialo po 25 194,20 Lt skolos užskaitymai (1t. b. l. 10). Kauno apygardos teismo 2014 03 20 nutartimi bankroto administratoriaus pareiškimas pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu atmestas (1 t., b. l.150-154).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovei bankroto byla iškelta praėjus daugiau nei 2 metams po ginčijamo sandorio sudarymo. Ieškovės argumentą, kad įmonė sandorių sudarymo metu nebuvo moki, nes įsiskolinimo koeficientas siekė 111,30 proc., kurį ieškovė grindė balansų pažyma (1 t. b. l. 12), teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas 2010 m. ieškovės balanso ataskaitos duomenimis nustatęs, kad įmonė turi turto 522 336 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 267 860 Lt; 2011 m. įmonės balanso ataskaitos duomenimis nustatęs, kad įmonės turtas yra 273 886 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 304 838 Lt, t. y. tik 30 952 Lt viršija įmonės turimą turtą, darė išvadą, kad įmonė 2011 m. turėjo laikinų finansinių problemų, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ji buvo nemoki. Teismas vertino, kad prašomas pripažinti negaliojančiu sandoris 25 194,20 Lt vertės įmonės apyvartos kontekste yra menkavertis, todėl nesudarė pagrindo išvadai, kad ši sutartis nulėmė ieškovės nemokumą. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą siejo su trečiuoju asmeniu I. J., kuri, pasak ieškovės, ginčo periodu dirbo atsakovės administracijos vadove ir dirbo ieškovės bendrovėje, tačiau ieškovei nepateikus detalesnių aplinkybių ir įrodymų ir nesant pagrindo nustatyti atsakovės nesąžiningumo, teismas šį argumentą atmetė kaip neįrodytą. Teismas nenustatęs, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, sprendė, kad nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų.
Teismas vertino, kad byloje iškilo būtinybė įvertinti ir sutarties rašytinį tekstą ir tikruosius šalių ketinimus sudarant Trišalę sutartį bei tinkamam sutarties įvykdymui atliktus veiksmus. Analizuodamas Trišalės sutarties turinį teismas nustatė, kad ja šalys aptarė ne visus esančius tarp šalių įsiskolinimus bei jų padengimo sąlygas. Sutarties 2 punkte šalys aptarė tokius šalių įsiskolinimus – ieškovė skolinga UAB „Medicininės informacijos centras“ 25 194,20 Lt su PVM, o Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialas skolingas ieškovei 25 194,20 Lt su PVM. Pirmąja 3 punkto dalimi susitarta, kad UAB „Medicininės informacijos centras“ užskaito ieškovės 25 194,20 Lt su PVM skolą, antrąja dalimi susitarė, kad ieškovė užskaito Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialo 25194,20 Lt su PVM skolą. Sutartyje nėra aptarta, kad Sandoz Pharmaceuticals yra skolinga analogišką sumą atsakovei ir atliks 25 194,20 Lt pervedimą atsakovei. Sutarties 3 punkto 3 dalimi susitarta, kad po šio tarpusavio skolų užskaitymo šalys padengia tarpusavio įsiskolinimus. Ieškovė aiškino, jog minėtas sutarties punktas apima ir Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialo atliktą pavedimą atsakovei, tačiau teismas vertino, kad minėto punkto aiškinti plečiamai nėra pagrindo, kadangi susitariančios šalys 2 sutarties punkte įvardino šia sutartimi reguliuojamus tarpusavio įsiskolinimus ir Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialo skolos atsakovei tarp jų nenurodė. Ieškovė teigė, kad ginčijama Trišale sutartimi tarp šalių buvo atliktas tarpusavio skolų įskaitymas, dėl ko ieškovei perleidus savo reikalavimo teisę į Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialą, būtent atsakovei buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė gauti viso reikalavimo patenkinimą. Tačiau teismas išanalizavęs sutarties tekstą, šį iekšovė argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad priešingai, sutartimi ieškovė susitarė, jog užskaito Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialas skolą ir apie jokį šios skolos perleidimą atsakovei sutartyje nėra numatyta. Sprendime nurodoma, kad tenkinus ieškovės ieškinį pagal jo suformuluotus reikalavimus ir minėtus sutarties punktus pripažinus negaliojančiais, susidarytų situacija, kai ieškovė tampa skolinga atsakovei, o Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialas tampa skolingu ieškovei, nors ieškovės atstovas yra nurodęs, kad Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialui pretenzijų neturi ir tą patvirtina į bylą pateikti įrodymai (Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialas 19 744,24 Lt yra pervedusi atsakovei (1 t. b l. 92), o 5 445 Lt yra pervedusi ieškovei (t 1, b. l.94). 2014 04 23 parengiamojo posėdžio metu teismas aiškinosi tikruosius ieškovės ketinimus ir siektinas pasekmes, ieškovės atstovui buvo suteikta teisė tikslinti ieškinį ir nors pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teise patikslinti ieškinio reikalavimą ginčijant Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialo 19 744,24 Lt pervedimą atsakovei ar kitu pagrindu reiškiant reikalavimą prisiteisti nurodytas pinigines lėšas iš atsakovės nepasinaudojo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 87-89) ieškovė prašo panaikinti 2014 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nevertino, kad į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, kuris atstovauja visų kreditorių interesus ir juos gina, siekdamas atstatyti skolininko mokumą ir bent iš dalies įvykdyti prievolę kreditoriams;
2. Nepagrįstas teismo argumentas, jog įmonė 2011 metais turėjo tik laikinų finansinių sunkumų, kadangi teismas vertino ir pasisakė tik dėl įmonės finansinės padėties pokyčių 2010-2011 metais, tačiau 2012 metų finansinės padėties nevertino, nors finansinė padėtis po ginčijamo sandorio sudarymo tapo kritinė, įmonė veiklos nevykdė;
3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad aplinkybė, jog bankroto byla įmonei iškelta praėjus daugiau nei 2 metams po ginčijamo sandorio sudarymo neturi kokios nors įtakos, kadangi po sandorio sudarymo įmonė jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė, ko pasėkoje iškelta bankroto byla;
4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčijamas sandoris menkavertis visos įmonės apyvartos kontekste, kadangi ieškovė, sudariusi šį sandorį nors ir netapo nemokia, tačiau dar labiau pablogino įmonės finansinę padėtį sumažindama turto, likusių bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti, vertę. Ieškovė, būdama faktiškai nemokia, nepagrįstai ir be eilės suteikė pirmenybę atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu, todėl sandorio šalys elgėsi nesąžiningai;
5. Sandorio šalys buvo nesąžiningos ir dėl to, kad sandoris sudarytas tarp dviejų glaudžiai susijusių įmonių. Nepagrįstą teismo išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovės direktore buvo I. J., kuri taip pat dirbo ieškovės įmonėje, paneigia byloje esantys įrodymai: 2013 04 17 atsakovės akcininkų sprendimas, jog iki šio sprendimo priėmimo dienos direktorės pareigas ėjo I. J.; 2013 05 31 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintas I. J. kreditorinis reikalavimas ieškovei.
6. Ieškovė sandorį sudarė laisva valia, nes neturėjo pareigos sudaryti ginčijamo sandorio, o tai vertintina, kad objektyvių priežasčių sandorio sudarymui nekilo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2 b. l. 93-99) atsakovė UAB ,,Medicininės informacijos centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų, kadangi nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados pagrįstos ir teisėtos.
Trečiasis asmuo J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 100-103) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, kadangi jame nėra nurodyta jokių argumentų, kurie nebūtų tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo bei teisinių argumentų, sudarančių pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė teigia, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, tačiau nenurodo kuo tas pažeidimas pasireiškė. Priešingai nei teigia apeliantė, šis sandoris kreditorių teisių nepažeidė, kadangi ieškovė sutiko, kad, jai neatlikus darbų apmokėjimo, už šiuos darbus turėtų gauti ne ji, o juos atlikusi atsakovė. Argumentai dėl atsakovės ir trečiojo asmens nesąžiningumo taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Laiko nepagrįstu skundo argumentą, kad nebuvo objektyvių priežasčių sandoriui sudaryti, kadangi jis sudarytas vykdant įprastą ūkinę veiklą, jis atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, ir jo sudarymą nulėmė ieškovės įsipareigojimų nevykdymas, kuomet tuos įsipareigojimus perėmė atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl trišalio sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, pareiškiant kreditorių interesų gynimui numatytą actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnio pagrindu), ieškovei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė tokio ieškinio reiškimui nustatytų sąlygų.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijimo sandorio sudarymo metu ieškovė faktiškai nebuvo nemoki, ir byloje nenustatęs kitokio kreditorių teisių pažeidimo bei sandorio šalių nesąžiningumo, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Apeliantė teigia, kad šios išvados nepagrįstos, kadangi teismas vertino ir pasisakė tik dėl įmonės finansinės padėties pokyčių 2010-2011 metais, tačiau 2012 metų finansinės padėties nevertino, nors finansinė padėtis po ginčijamo sandorio 2011 m. sudarymo tapo kritinė, įmonė veiklos nevykdė, jį sudarius pirmenybės teise buvo atsiskaityta su vienu iš kreditorių, sumažėjo turto vertė, sandorio šalys buvo nesąžiningos, todėl kitų kreditorių teisės buvo pažeistos. Tokiu būdu ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo, teigia, kad yra visos actio Pauliana ieškinio reiškimo sąlygos.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, ar kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų, sudarančių pagrindą sandorio sudarymo metu ieškovę laikyti nemokia. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Todėl kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuris pasinaudojo teise įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2011 m. ieškovė turėjo skolų, 30 952 Lt viršijančių ieškovės balanse įrašyto turto vertę. Tačiau įmonės nemokumas konstatuojamas tik tada, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Kaip matyti iš ieškovės 2009-2012 balanso ataskaitos (t.1, b. l. 12), ieškovė turėjo per vienerius metus mokėtinų skolų ir įsipareigojimų, tačiau byloje nėra duomenų, kiek iš jų buvo pradelsta ginčijamo sandorio sudarymo dieną 2011 01 03 ir kad šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo (CPK 178, 185 straipsniai). Primintina, bankroto byla iškelta 2013 01 02. Todėl, vėlesnis bankroto bylos iškėlimo faktas, kai bankroto byla iškelta po daugiau kaip dviejų metų po ginčijamo sandorio sudarymo, savaime negali būti traktuojamas kaip įrodymas apie šios sąlygos egzistavimą. Per du metus įmonės įsipareigojimai kreditoriams galėjo pasikeisti iš esmės, todėl ši sąlyga turėjo būti įrodinėjama pateikiant įrodymus apie ieškovės įsipareigojimų vykdymą/nevykdymą kreditoriams, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei šiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai.
Taip pat atmestini kaip neįrodyti apeliacinio skundo argumentai, kad prieš sudarant ginčijamus sandorius ieškovės veikla buvo nuostolinga, nevykdė jokios ūkinės veiklos, buvo atleisti visi darbuotojai, kadangi jiems pagrįsti nepateikta jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl nėra pagrindo sandorio sudarymo dieną 2011 01 03 ieškovės finansinės būklės ir vykdomos veiklos nevertinti, kaip įprasto, o ne bankrutuojančio ūkio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo, nagrinėjusio ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą civilinėje byloje Nr. B2-609-259/2014 2014 m. kovo 20 d. nutartimi, kurioje teismas įvertino ginčo sandorio įtaką įmonės nemokumui, jo naudingumą ir ekonomiškumą ir nenustatė, kad sandoris sudarytas siekiant įmonės nemokumo ir kad jis neigiamai įtakojo ar galėjo neigiamai įtakoti įmonės veiklą (1, b. l. 150-154). Laikytini pagrįstais atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose išdėstyti argumentai, kad 2011 01 03 sandoris sudarytas įmonei vykdant įprastą ūkinę veiklą, tokiu būdu įmonė atsiskaitė su kreditoriumi – atsakovei atsiskaitant už ieškovei suteiktas paslaugas buvo panaudotas įmonės debitorinis įsiskolinimas, todėl nėra pagrindo išvadai, jis buvo nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas įmonei. Todėl nenustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, darytina išvada, kad sudarydamos ginčijamus sandorius šalys buvo sąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai", bylos Nr. 3K-3-485/2010). Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė nei vienos sąlygos, sudarančios pagrindą ginčo sandorį vertinti kaip pažeidžiantį kreditorių teises. Nenustačius kreditorių interesų pažeidimo, darytina išvada, kad sudarydamos ginčijamus sandorius šalys buvo sąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė" v. AB „Rytų skirstomieji tinklai", bylos Nr. 3K-3-485/2010), todėl skundo argumentai, susiję su sandorio šalių nesąžiningumu nevertintini kaip neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Reziumuojant, anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Paulina instituto taikymą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 93-98, 100-103) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui įrodymai, patvirtinantys jas ir jų dydį nėra pateikti, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.