- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-318-212/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05911-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. S. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui A. S. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo teisme iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau, nei jai sueis 24 metai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra pilnametė ir mokosi Panevėžio J. M. 12-oje klasėje, gyvena kartu su mama, niekur nedirba, todėl jai reikalingas materialus išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei materialinį išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-03 iki jos mokymosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose pabaigos, bet ne ilgiau, negu jai sukaks 24 metai. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 144 Lt žyminio mokesčio, 21,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 400 Lt išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nustatė, kad atsakovas ir tretysis asmuo yra ieškovės tėvai, kurių santuoka nutraukta 1995-05-23. Ieškovė yra pilnametė, mokosi Panevėžio J. M. gimnazijos 4 klasėje. Jos pažymių vidurkis 9,2 balo, apibūdinama kaip pareiginga mokinė, gerai besiruošianti pamokoms, daug dirbanti savarankiškai. Ieškovės poreikį naudotis kompiuteriu ir internetu patvirtina Panevėžio J. M. gimnazijos pažyma bei anglų kalbos mokytojos raštas. Ieškovės poreikius maistui, transporto išlaidoms, drabužiams, avalynei, sveikatos reikmėms, pramogoms patvirtina trečiojo asmens patekti kvitai, mėnesiniai bilietai, gimnazijoje maistą gaminančios įmonės valgiaraščio nuorašai. Ieškovės užimtumą pamokose nuo 8.00 val. iki 15.30 val. patvirtina byloje esantis pamokų tvarkaraščio nuorašas. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė sveikatos problemų, dėl kurių turėtų papildomų sveikatos išlaidų, neturi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė mokosi gimnazijoje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl negali užsidribti lėšų pragyvenimui. Savo pareigas ieškovė atlieka tinkamai, mokosi gerai. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovė, siekdama vidurinio išsilavinimo, turi galimybę dirbti ir pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi gimnazijoje. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei reikalingas išlaikymas. Ieškovės poreikiams kas mėnesį reikia skirti apie 850 Lt, iš kurių 400 Lt maistui, 100 Lt rūbams, 100 Lt mokymosi priemonėms, 50 Lt vaistams, vitaminams ir medikamentams, apie 40 Lt kultūriniams renginiams, 157,24 Lt buto išlaikymui skirta ieškovės dalis. Ieškovės išlaidas transportui patvirtina byloje esantys mėnesiniai AB „Panevėžio autobusų parkas“ vardiniai bilietai. Nors atsiliepime atsakovas nurodė 800 Lt sumą esant per didelę, šios aplinkybės neginčijo, jokių ją paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl tokį atsakovo pasisakymą teismas laikė deklaratyviu. Pateikus ieškovės poreikius patvirtinančius įrodymus, atsakovui neginčijant ieškovės poreikių bei juos patvirtinančių įrodymų, teismas laikė, kad 850 Lt suma yra protinga, atitinka bylos aplinkybes. Tretysis asmuo dirba Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, gauna apie 1 640 Lt atlyginimą per mėnesį, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, jos vardu registruotas 1 kambario butas, esantis Staniūnų g. 33A-24, Panevėžyje, taip pat 2 kambarių butas Aukštaičių g. 74-30, Panevėžyje. Aplinkybės, kad butas, esantis Staniūnų g., formaliai priklauso trečiajam asmeniui, atsakovas neginčijo. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatė, kad bute, esančiame Staniūnų g. 33A-24 Panevėžyje gyvenamąją vieta nuo 2003-06-19 deklaravo T. M.. Ji yra trečiojo asmens mama ir tai, kad ji nuolat gyvena šiame bute patvirtino Panevėžio m. Staniūnų g. 33A namo savininkų bendrijos pažyma. Tretysis asmuo turi apie 431 Lt kas mėnesį skolinių įsipareigojimų: AB bankui Nord LB už vartojimo kreditą kas mėnesį turi mokėti 206,34 Lt dydžio įmokas, po 148,39 Lt kas mėnesį moka įmokas pagal paskolos sutartį su AB SEB banku, taip pat yra paėmusi 1 500 Lt paskolą už mokymąsi Mykolo Riomerio universitete, kurią turi grąžinti mokėdama apie 13 Lt kas mėnesį, 63,49 Lt kas mėnesį turi mokėti UAB „Snoro lizingas“ už įsigytus baldus. Trečiojo asmens apie 366,60 Lt būsto išlaikymo išlaidas kas mėnesį patvirtina Aukštaičių 74 NSB, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Lietuvos dujos“ pažymų nuorašai. Nors paaiškino nuo 2011-01-20 gausianti kompensaciją už šildymą, šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Atsakovas dirba miško savininkų kooperatyve „Miško žemė“, nors teismo posėdyje paaiškino dirbantis vairuotoju, šias aplinkybes paneigia jo darbo vietos išduota pažyma, kurioje atsakovo pareigos yra miško kirtėjas. Atsakovas turi nepilnametį vaiką D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jo vardu registruota transporto priemonė – automobilis Renault 21, kurį uždrausta išregistruoti, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš atsakovo trečiajam asmeniui išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, skola 2010-09-01 buvo 4 202,95 Lt, vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti atsakovo darbovietei – Miško savininkų kooperatyvui „Miško žemė“. Iš šio kooperatyvo pateiktos pažymos apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį teismas nustatė, kad, atskaičius pagal vykdomąjį raštą išieškomas sumas, išmokamas apie 173 Lt dydžio kas mėnesį atlyginimas. Iš pateiktų įrodymų visumos, teismas darė išvadą, kad ieškovės motinos – trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo. Tačiau teismui kilo abejonių, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Tokia išvadą darė iš byloje esančių įrodymų bei paties atsakovo paaiškinimų. Atsakovas nurodė, kad savo nepilnamečiui sūnui kas mėnesį duoda po 130 Lt, tuo pačiu sutiko geranoriškai teikti išlaikymą ieškovei po 150 Lt. Tokiu atveju atsakovo išlaidos būtų 280 Lt per mėnesį, kai jo pajamos į rankas yra žymiai mažesnės, t.y. apie 173 Lt kas mėnesį. Turint omenyje, kad atsakovui taip pat reikalingos bent minimalios pajamos jo paties išlaidoms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo draugė (sugyventinė), su kuria atsakovas veda bendrą ūkį, nedirba, nesant byloje įrodymų apie gaunamas pašalpas ar kitas socialines išmokas, teismas abejojo, kad atsakovo bei nedirbančios jo draugės poreikiams visiškai nereikia piniginių lėšų maistui, išlaikyti būstą, automobilį. Esant šioms aplinkybėms, manė, kad atsakovas nenurodė tikros savo turtinės padėties. Be to, atsakovas dirba puse etato, nuo ko atitinkamai priklauso jo gaunamas darbo užmokestis. Savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grindžia būtent mažomis gaunamomis pajamomis, tačiau neįrodė, kad negali gauti didesnio darbo užmokesčio. Tretysis asmuo pateikė informaciją iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinio tinklapio, iš kurios matyti, kad atsakovo darbovietė 2010-10-28 įregistravo skelbimą su pasiūlymu tokioms pareigoms, kurias atlieka atsakovas – miško kirtėjui visai 8 val. darbo dienai, siūlomas mažiausias atlyginimas – 800 Lt, vidutinis – 1 000 Lt, pažymėta, kad atlyginimas priklauso nuo išdirbio. Tuo pačiu iš trečiojo asmens pateiktos informacijos matyti, kad atsakovo darbovietė siūlė darbą ir miško darbininkui už mažiausią atlyginimą - 800 Lt, vidutinį 900 Lt. Atsakovui nenurodžius tikros savo turtinės padėties, teismas visas abejones dėl išlaikymo dydžio vertino ieškovės interesų naudai, pripažindamas, kad pagal ieškovės tėvų turtinę padėtį, 850 Lt per mėnesį suma yra protinga ir reikalinga užtikrinti būtinas ieškovės gyvenimo sąlygas, o atsakovo siūlomas teikti išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, reikštų, kad atsakovo teikiamo išlaikymo neužtektų net minimalių fiziologinių ieškovės poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš atsakovo priteisė išlaikymą ieškovei po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia išlaikymo suma yra mažesnė, nei trečiojo asmens teikiamas išlaikymas, tačiau atitinka ieškovės prašomą priteisti dydį ieškinio reikalavime. Teismas atsižvelgė taip pat į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie sunkią atsakovo sveikatos būklę, todėl sprendė, kad tokia išlaikymo suma įvertinus aplinkybes ir įrodymus, nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui pagal vykdomąjį dokumentą, nesuteikia jam jokių privilegijų sprendžiant išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą, nes teisiškai reikšmingi yra duomenys dėl sprendimo priėmimo metu abiejų tėvų faktiškai gaunamų pajamų. Nustatydamas atsakovo išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad tretysis asmuo suteikia ieškovei gyvenamąjį būstą, ieškovės išlaikymui reikalingas lėšas tretysis asmuo skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas prie atsiradusių nenumatytų ir būtinų ieškovės išlaikymui patiriamų išlaidų gera valia prisidėjo, siekė užtikrinti, kad ieškovei būtų teikiamas reikalingo dydžio išlaikymas, dėjo pastangas rasti geriau apmokamą darbą, įgyti specialybę, geresnį išsilavinimą. Atsakovo padėtis yra laikino pobūdžio, pagal savo patirtį jis realiai gali pretenduoti į analogišką ir netgi geriau apmokamą darbą netgi toje pačioje darbovietėje, užsiimti individualia veikla arba dirbti pagal verslo liudijimą ir taip užtikrinti ieškovės teisę į išlaikymą. Atsakovui sutinkant, kad materialinis išlaikymas ieškovei būtų priteistas iki kol ji mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus vyresnė, nei 24 metų, materialinį išlaikymą priteisė nuo ieškinio gavimo teisme (2010-09-03) iki ieškovės mokymosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose pabaigos, bet ne ilgiau, negu jai sukaks 24 metai. Iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-03 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo, pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovei materialinį išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-03 iki jos mokymosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose pabaigos, bet ne ilgiau, negu jai sukaks 24 metai; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas padarė neteisingą išvadą dėl nurodytos dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai, netinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir nustatęs, kad jis gali teikti po 400 Lt paramos pilnametei dukrai. Teismas nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos materialinio išlaikymo pilnamečiams vaikams išlaikyti klausimų, todėl priėmė nevisiškai pagrįstą sprendimą. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata. Teismas vertindamas jo turtinę padėtį neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, į tai, kad jis be ieškovės dar išlaiko nepilnametį sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi įsiskolinimą, neturi nekilnojamojo turto (tretysis asmuo valdo du atskirus butus), jo pajamos yra daug mažesnės negu trečiojo asmens. Teismas nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, tačiau gauna nepakankamai dideles pajamas, kad galėtų užtikrinti tiek nepilnamečio, tiek pilnamečio vaiko poreikius. Jis neslepia pajamų, pagal savo galimybes stengiasi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas neteisingai konstatavo, jog jis neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir tai, kad vengia papildomai dirbti. Teismas visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus – kodėl jis negali dirbti visą darbo dieną, t. y. jis gyvena 20 km. nuo Anykščių m., iki artimiausios autobusų sustojimo stotelės kasdien pirmyn ir atgal tenka pėsčiomis nueiti 3 km. į vieną pusę, kadangi į Plikiškių kaimą, kuriame jis gyvena, visuomeninis transportas nevažiuoja. Dėl blogo susisiekimo su darboviete jam sudėtinga dirbti pilnu etatu, todėl džiaugiasi, jog darbdavys suteikia teisę dirbti puse etato. Savo vardu turi registruotą automobilį, tačiau jau antri metai jis yra techniškai netvarkingas, nevažiuojantis, nes neturi lėšų jo remontui. Pažymi, jog tam, kad jis galėtų dirbti miško darbininku ar medkirčiu, reikia už savo lėšas įsigyti benzininį motopjūklą ir darbo prietaisus, kurių darbdavys nesuteikia ir nefinansuoja, o jų neturint – nesuteikiama teisė dirbti miško darbininko ar medkirčio darbo. Be to gaunant 900 Lt, išmokama suma į rankas nebūtų ženkliai didesnė negu gaunant 800 Lt. Teismas neteisingai vertino jo sutikimą geranoriškai teikti mėnesinę paramą ieškovei po 150 Lt. Pagal finansinę padėtį, realiai jis galėtų teikti ieškovei tik 30-50 Lt dydžio paramą. Tačiau suprasdamas, jog tokios sumos nepakanka dukrai pragyventi, atsižvelgdamas į jos poreikius, avansu viršydamas savo asmenines galimybes, gražiuoju sutiko remti ieškovę po 150 Lt. Tokį sprendimą jis priėmė todėl, kad finansiškai jį remia gyvenimo draugė D. K., kuri yra nedirbanti, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir gauna netekto darbingumo pensiją – 519,18 Lt per mėnesį. D. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi automobilį, kurį naudoja asmeniniams tikslams. Todėl teismo motyvas, jog todėl, kad jis geruoju sutinka kas mėnesį ieškovei teikti po 150 Lt dydžio paramos, vadinasi galimai slepia gaunamas pajamas – klaidingas ir neteisingas. Teismas neteisingai taikė CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str., netinkamai įvertino įrodymus apie jo turtinę padėtį, taip pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė ir tretysis asmuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi teismas teisingai išnagrinėjo turtinio proporcingumo klausimą bei visi pateikti turtinę padėti ir įsipareigojimus patvirtinantys dokumentai, todėl apelianto motyvas dėl neatsižvelgimo į byloje esančių įrodymų visumą nėra pagrįstas ir turi būti atmestas. Apeliantas du kartus apeliaciniame skunde nurodo dėl kokių priežasčių teismas neteisingai konstatavo, jog jis neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties ir tai, kad vengia papildomai dirbti, skirtingai nurodo kokį atstumą jam tenka nueiti kasdien pirmyn ir atgal, t. y. vienoje pastraipoje rašo 3 km, o kitoje – 5 km. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo argumentas, kad jis neturi galimybių dėti visas pastangas tam, kad galėtų ieškovei teikti kasmėnesinę 400 Lt paramą. Nesutinka su apelianto siūloma suma 150 Lt, nes tokios paramos neužtektų net minimaliems fiziologiniams ieškovės poreikiams tenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė, gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė ir mokosi Panevėžio J. M. gimnazijoje, IV a klasėje. Jos metiniai 11 klasės mokymosi rezultatai rodo, jog ji mokosi pažangiai, pamokoms ruošiasi papildomai namuose (b. l. 90, 91, 92). Ieškovė gyvena kartu su mama, niekur nedirba, savo turto ir santaupų neturi, todėl 2010-09-03 ji kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį iki tol kol ji mokysis bet ne ilgiau nei jei sueis 24 metai (b. l. 3). Panevėžio miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į atsakovo materialinę padėtį, jo darbingą amžių, ieškinį tenkino ir priteisė iš išlaikymą ieškovei po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-09-03 iki jos mokymosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose pabaigos, bet ne ilgiau, negu jai sukaks 24 metai (b. l. 113-117). Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo sumažinti išlaikymą iki 150 Lt. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, įsipareigojimus, nenustatė vaiko poreikių ir tėvų padėties proporcingumo, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais ir įvertinusi naujai gautus atsakovo turtinės padėties įrodymus, daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Kaip matyti, ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, tai yra ji dar tik siekia įgyti vidurinį išsilavinimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokia apimtimi atsakovas turėtų prisidėti prie ieškovės (dukros) išlaikymo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė, nors jau yra pilnametė ir darbinga tačiau negali dirbti ir gauti pajamų, nes šiuo metu tebesimoko Panevėžio J. M. gimnazijoje, ji 2009-2010 metais mokėsi pažangiai, daug ruošėsi pamokoms savarankiškai (b. l. 90, 91, 92). Teisėjų kolegijos nuomone, didžiąją laiko ir pajėgų dalį ieškovė, siekdamas įgyti pagrindinį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, todėl negali dirbti ir savarankiškai save išlaikyti.
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Atsakovas gyvena su drauge D. K., turi išlaikytinį, nepilnametį sūnų D. S., gim. 1998-10-01, kuris mokosi Anykščių A. B. vidurinėje mokykloje 6 a klasėje (b. l. 26, 125). Kas mėnesį atsakovas sūnui skiria po 130 Lt (b. l. 130). Atsakovo draugės D. K. darbingumas ribotas (40 proc. nedarbinga), gauna 519,18 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją (b. l. 123, 126). Valstybinės įmonės registrų centro duomenimis D. K. nuosavybės teise turi automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 127, 128).
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas neturi galimybės 400 Lt suma prisidėti prie ieškovės išlaikymo, todėl priteistas išlaikymas pilnametei dukrai mažintinas iki 200 Lt per mėnesį.
Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.
Dėl to, kas pasakyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimas keistinas. Iš atsakovo R. S. priteistinas 200 Lt išlaikymas ieškovei V. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-03 iki jos mokymosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose pabaigos, bet ne ilgiau, negu jai sukaks 24 metai.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų, todėl iš atsakovo priteistina ½ dalis turėtų išlaidų (240:2=120, b. l. 143-144, CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-03 iki V. S. mokymosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuose pabaigos, bet ne ilgiau, negu jai sukaks 24 metai.
Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, 200 Lt (du šimtus litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 11,55 Lt (vienuolika litų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.“
Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą